Kodėl investitoriai dažnai priima ne pačius naudingiausius sprendimus? „Nereikia pervertinti investitorių racionalumo, jie dažniausiai elgiasi tiesiog „kaip įprasta““, - teigia Meiras Statmanas, vienas iš įtakingiausių investuotojų elgsenos analitikų.
Investuotojų elgsenos tyrimų tikslas yra išsiaiškinti, kas lemia vienokius ar kitokius investuotojų priimamus finansinius sprendimus. Remdamasis finansų analitikų ir investuotojų elgsenos specialistų įžvalgomis, internetinis portalas „Businessinsider.com“ trumpai aprašo septynias reikšmingas mąstymo klaidas, kurios gali lemti skaudžias finansines nesėkmes.
Manote, kad esate puikus investuotojas
Pernelyg didelis pasitikėjimas gali būti laikomas akivaizdžiausia investitorių mąstymo klaida. Praktiškai tai reiškia, jog pinigus ketinantis investuoti žmogus pervertina savo galimybes ir todėl netinkamai prognozuoja investavimo pasekmes. Pernelyg savimi pasitikintys investuotojai dažniausiai elgiasi nuspėjamai ir niekada neturi savo priimto sprendimo alternatyvų, tad yra žymiai jautresni verslo aplinkos kaitai.
Galvojate, kad anksčiau vykę įvykiai nuosekliai kartosis ir ateityje
Kompanija gali paskelbti apie puikius tam tikro laikotarpio finansinius rodiklius. Ir todėl jūs galite pradėti manyti, kad ir vėliau skelbiami kompanijos finansinės veiklos duomenys bus ne ką prastesni. Investavimo elgsenos specialistai tokią mąstymo klaidą apibrėžia, naudodami reprezentatyvumo koncepciją – asmuo gali manyti, kad vienas fiksuojamas reiškinys ar dalykas turėtų reikšti kažką daugiau, ar netgi visai ką kitą, negu yra iš tikrųjų.
Nenumatote, kaip reikėtų reaguoti į pokyčius
Investavimo elgsenos specialistai šią klaidą įvardija „inkaravimo“ terminu. Ir ši klaida itin siejasi su pernelyg dideliu pasitikėjimu savimi. Tarkime, jūs priimate investavimo sprendimą, remdamiesi tuo metu turima informacija. Vėliau sužinote, jog tam tikros sąlygos ėmė kisti, tad jūsų pirminės prognozės apie priimto sprendimo sėkmę tampa nebetikslios. Bet vietoje to, kad iš naujo įvertintumėte investavimo riziką, jūs tiesiog šiek tiek pakoreguojate savo ankstesniąją investavimo analizę. Tokiu atveju mažai tikėtina, kad truputį pataisyta ankstesnė investavimo strategija iš tiesų atitiks naujai pakitusias sąlygas.
Negalite susitaikyti su investavimo nesėkme
Vengimas pripažinti ir realiai įvertinti investavimo nesėkmę gali būti pražūtingas. Kita vertus, tai, jog jūsų investicijos nusmuko 20%, nebūtinai reiškia finansinę nesėkmę. Geriausia tiesiog priimti situaciją tokią, kokia ji yra, ir savo veiklą tęsti toliau. Ir, be abejo, tikėtis, jog vėliau pakitus sąlygoms, investicijos galiausiai atsipirks. Ši klaida pavojinga tuo, jog nesugebėjęs susitaikyti su investavimo nesėkme, žmogus gali įsitraukti į finansiškai pražūtingą tęstinį investavimą, bandydamas bet kokia kaina „išgelbėti“ prarastas investicijas ir vis labiau didindamas investuojamų pinigų sumas. Visai kaip azartinių žaidimų lošėjas, didinantis statymų sumas vien tam, jog „susigrąžintų“ anksčiau praloštus pinigus.
Vis prisimenate savo praeities nesėkmes
Tai, kaip investuosite ateityje, dažnai yra sąlygojama jūsų ankstesnės investavimo patirties. Tarkime, pardavėte savo akcijas tuomet, kai akcijų vertė buvo išaugusi 20%. Bet vėliau pastebite, kad akcijų vertė ir toliau nenustoja kilti. O tuomet dažniausiai pagalvojate: „jei tik nebūčiau paskubėjęs“. Kitu atveju, kai nespėjate laiku parduoti savo akcijų ir, kritus jų vertei, prarandate pinigus, jūs ir vėl pradedate gailėtis, jog laiku neįvertinote situacijos. Jei ir toliau nenustosite gailėtis savo ankstesnių veiksmų, vėliau visa tai jus ims varžyti – pradėsite investuoti pernelyg atsargiai ir ilgai dvejosite, priimdami bet kokį sprendimą.
Jūsų polinkis rizikuoti pernelyg priklausomas nuo rinkos svyravimų
Tai, kokia apimtimi jūs ketinate rizikuoti, turėtų būti nulemta jūsų asmeninių finansų balanso ir jūsų planuojamų investicijų dydžio. Visgi dažnai daroma tendencinga klaida, kuomet investuotojo pasiryžimas rizikuoti savo pinigais yra visiškai sąlygojamas rinkos svyravimų. Pavyzdžiui, kuomet rinkose jaučiamas nuosmukis, jūs vengiate rizikuoti investuoti savo pinigus, bet kuomet pastebimas rinkų atsigavimas, jūsų tolerancija rizikai kaipmat padidėja. Dažniausiai tai nulemia, jog investuotojai perka brangiai, o parduoda pigiai.
Jūs visuomet randate pasiteisinimą, kodėl investavimas susiklostė nesėkmingai
Kartais investavimo patirtis gali būti labai karti. Bet, žinoma, dėl to juk kaltas ne jūs, ar ne? Gynybiniai mechanizmai, naudojami pateisinant savo nesėkmes, yra itin susiję su anksčiau aptartu pernelyg dideliu pasitikėjimu savimi. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių pasiteisinimų:
„Jei tiktai...“. Jei tiktai nebūtų atsitikę taip ar anaip, viskas būtų tvarkoje ir mano investavimas būtų sėkmingas. Deja, praktiškai to įrodyti dažniausiai nepavyksta.
„Nedaug trūko“. Visgi „beveik gerai“ dažniausiai nereiškia „pakankamai gerai“.
„Reikia tiesiog dar truputį palaukti“. Deja, bet rinkos gali veikti iracionaliai žymiai ilgiau, nei jūs sugebėsite išlikti mokus.
„Čia tik vienas nesusipratimas“. Tai, jog suklydote dėl vieno dalyko, nereiškia, kad galėjote apsiskaičiuoti ir kažkur kitur?
