Kiekvienas sutiks, kad dabar pasaulinei ekonomikai – sunkūs laikai, rašo BCC korespondentas Pekine Damianas Grammaticas.
Kinijos prezidentas Hu Jintao apie šį laiką Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Kanuose, kalbėjo šitaip: „Šiuo kritiniu metu, G20 lyderiai turi skirti visą savo dėmesį pagrindinėms problemoms, paskatinti pasaulinės ekonomikos augimą ir finansinių rinkų stabilumą“.
Ką jis, sakydamas šiuos žodžius, iš tikrųjų turėjo galvoje? Kinija prieš kurį laiką pranešė tikinti Europos Sąjungos (ES) ateitimi ir teigė ketinanti investuoti į skolų slegiamas euro zonos šalis be jokių sąlygų. Vėliau vis dėlto buvo pranešta, kad tam tikras sąlygas ji kels. Ką tai reiškia? Ar Kinija iš tikrųjų yra pasiruošusi dėti savo pinigus ant derybų stalo?
Pavojingas žaidimas
BBC korespondentas D. Grammaticas pataria į šią situaciją pažvelgti pačių kinų akimis, patyrinėti, ką apie Europos krizę rašo Kinijos dienraščiai.
„Verta nepamiršti, kad kinų žiniasklaida yra kontroliuojama valdžios institucijų, taigi jos pozicija iš esmės parodo ir valdžios požiūrį“, - atkreipia dėmesį žurnalistas.
Pirmas dalykas, anot jo, kuris krenta į akis, tai, kokia Kinija yra atsargi reikšdama savo ketinimus susisieti su Europos problemomis. „Jeigu atvirai, tai mes neturėtume pernelyg įsitraukti į Europos skolų krizę. Mūsų šansai atgauti paskolintus pinigus yra ganėtinai menki, todėl tai yra pavojingas žaidimas“, - tai tipiškas komentaras skambantis daugumoje kinų dienraščių, leidžiamų anglų kalba.
Toks kinų požiūris, pasak BBC korespondento, lengvai suprantamas, nes bet kuris investuotojas nori žinoti, kada jo investicijos sugrįš atgal. Savo ruožtu šalių lyderiai elgiasi atsargiai, nes gali patirti neigiamą visuomenės reakciją, jei iš tiesų tikima Pekino naujienose pranešamomis žiniomis, kad Kinijos skolinimas euro zonos šalims gali iššvaistyti visus Kinijos užsienio fondų rezervus ir nacionalinius turtus.
Antras dalykas, BBC korespondento pastebėjimu, kuris stebina, daugumos kinų nenoras prisijungti prie Europos finansinės pagalbos fondo. Toks Kinijos žingsnis šalies žiniasklaidoje apibūdinamas kaip „spąstai“, kurie Kinijai reikštų „įklimpimą į Europos skolas“.
Įžvelgia Vakarų klastą
D. Grammaticas kalbinti paprasti Kinijos gyventojai teigė galvojantys, kad Kinijos pagalba Europai galėtų būti naudinga ir jai pačiai. Tačiau Kinijos žiniasklaida įtariai žvelgia į įsiskolinusių Vakarų situaciją ir teigia, kad Vakarai bando suvilioti Kiniją ir paskatinti ją iššvaistyti sunkiai sukauptus šalies turtus. Motyvas tai daryti, anot kinų spaudos, galėtų būti tikslas susilpninti šalies ekonominį augimą ir neleisti jai pasivyti Vakarų šalių.
Žurnalistas pastebi, kad kinų spaudoje girdėti įspėjimai apie turtingų, bet švaistūniškų Vakarų ketinimus perimti Kinijos turtus pigiausiu būdu.
Kinijos Valstybės tarnybos informacijos centras teigia, kad Kinijos pagalba Europai iš tiesų reiškia vargšą gelbėjantį turtuolį.
Kai prieš kelias savaites Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas viešėjo Pekine, vietos žurnalistas jo paklausė, ar jis nemanantis, kad fondas rengia spąstus Kinijai. Jis atsakė: „Ne, Kinija turi investuoti į mūsų fondą, nes mes jai galime pasiūlyti geras palūkanų normas".
Tačiau, anot BBC korespondento, akivaizdu, kad Kinijai vien to neužteks. Pagrindinis diskusijų klausimas sukasi ta linkme, kokių kinai galėtų prašyti nuolaidų dėl investuojamų pinigų. Tokiomis nuolaidomis galėtų būti Kinijos rinkos statuso pakeitimas, kuris ją apsaugotų nuo pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) intervencijų, aukštųjų technologijų eksporto į Kiniją taisyklių sugriežtinimas arba netgi nutraukimas ES ginklų embargo į Kiniją, kuris galioja nuo Tiananmenio aikštės žudynių 1989 metais.
Panašu, kad mintis „remti Europą" Kinijai nelabai turi prasmės, tačiau kaip rašo kinų dienraštis „Shanghai Liberation“: „Kinija nėra turtinga kvailė, ji nėra įsipareigojusi būti tuo vargšu, kuris išgelbėja turtingąjį.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką krizės įveikimo planas duos Europai ir Lietuvai?
N. Sarkozy: euro žlugimas „susprogdintų“ visą Europos Sąjungą
Gelbėsim graikus, kas išgelbės mus?
Europos Sąjungos klaida – užmerktos akys prieš skolas
