„Norint sėkmingai investuoti nereikia būti genijumi. Tačiau ar didesnis intelekto koeficientas gelbsti?“ – klausia „New York Times“ autorius Robertas J. Shilleris.
Gruodžio mėnesį „The Journal of Finance“ pasirodęs straipsnis teigia, kad taip. Jo autoriai rašo, kad žmonės turintys aukštesnį intelekto koeficientą labiau linkę diversifikuoti savo portfelį bei daugiau investuoja į akcijų rinkas. Taip pat jie labiau mėgsta mažesnę rinkos kapitalizaciją turinčių bendrovių akcijas, kurios, žvelgiant istoriškai, rodė geresnius rezultatus nei rinka, bei bendroves su didele balansine kaina, lyginant su jų akcijų kaina.
Galutiniame rezultate aukštą intelekto koeficintą turintys žmonės valdo geresnį rizikos ir grąžos santykį turinčius portfelius nei mažiau protingi kolegos.
Straipsnio autoriai, rašydami šį straipsnį, pasinaudojo neįprastais duomenimis. Reikalingą informaciją jie rinko Suomijoje. Kodėl tokia neįprasta šalis?
Suomijoje – privaloma vyrų karinė tarnyba, todėl autoriai galėjo surinkti visų suomių šauktinių nuo 1982 iki 2001 metų intelekto koeficiento testo rezultatus.
Be to, Suomijoje taikytas turto mokestis, o piliečiai privalėjo deklaruoti investicinius portfelius. Todėl autoriai galėjo palyginti vyrų intelekto koeficientus ir jų investavimo įpročius.
Galutinė išvada nebuvo vienpusė – didesnis intelekto koeficientas neužtikrino garantuotos investavimo sėkmės, tačiau protingesni vyrai buvo linkę sekti bazinėmis sėkmingo investavimo taisyklėmis.
