investavimas

Bitkoinas pirmadienį pirmą kartą per tris mėnesius vėl perkopė 50 tūkst. JAV dolerių ribą, kai investuotojų susidomėjimas šia kriptovaliutas vėl išaugo. Bitkoino vertė pakilo maždaug 2 proc.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Per pandemiją apvalias sumas sukaupę lietuviai investuoti vis dar nėra pratę, rodo gyventojų apklausa. Jos metu taip pat išsiaiškinta, kad beveik pusė neinvestuojančių gyventojų investicijoms kiekvieną mėnesį galėtų skirti vidutiniškai iki 50 eurų visiškai nekeisdami savo įpročių. Lietuvos gyventojų  indėliai bankuose per pastaruosius metus yra pasiekę rekordinę sumą – kiek daugiau nei 18 mlrd. eurų ir, lyginant su pernai, per metus paaugo penktadaliu.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė planuoja žengti į kapitalo rinką ir išplatinti ne mažiau kaip 300 mln. eurų obligacijų emisiją. Tai BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.   Pasak M. Dubausko, obligacijos gali būti išplatintos šių metų pabaigoje ar 2022 metų pradžioje. „Šiuo metu ruošiamės konsultanto paslaugų pirkimui, viešas konkursas turėtų būti paskelbtas iki vasaros pradžios.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame EK dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų platinimas (IPO) bei „Swedbank“ sprendimas panaikinti komisinius mokesčius prekiaujant Baltijos šalių biržos įmonių akcijomis pernai išjudino ledus tarp smulkiųjų investuotojų, o „Ignitis grupės“ akcijos tapo populiariausios „Swedbank“ prekybos platformoje. Be to, didieji bankai savo prekybos vertybiniais popieriais platformose pastebi augančias sandorių apimtis bei didėjantį tokias sąskaitas atsidarančių klientų skaičių.

Per pastaruosius metus bankuose laikomų gyventojų indėlių suma šovė į viršų. Tačiau nors pinigų lietuviai ir susitaupė, daugelis su jais nieko nedaro. Augant prekių ir paslaugų kainoms pinigai nuvertėja – ilgainiui už tą pačią jų sumą nusipirkti galima vis mažiau. Tad ką daryti, kad jūsų pinigai nenuvertėtų? Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiuo metu kredito įstaigų sąskaitose lietuviai laiko per 18,4 mlrd. eurų – per 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Reformavus Lietuvos pensijų sistemą gyventojai daugiau domisi būsima asmenine pensija. Tiesa, kaip bebūtų keista, dauguma pensijoje tikisi gyventi iš atlyginimo, o tik paskui iš įprastos senatvės pensijos. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.

Lietuviams karantinas kelia nežinomybę dėl jų finansinės ateities ir daugelį žmonių privertė perdelioti savo finansus. Bene skaudžiausiai karantiną išgyvena pramogų pasaulio atstovai, negalintys pasirodyti renginiuose ir įvairiuose projektuose. TV3 laidai „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ aktorius ir improvizacijos meistras Audrius Bružas atskleidė, kaip jam šiuo nelengvu laikotarpiu sekasi planuoti savo finansus ir sekti išlaidas.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) teigiamai vertina galimybę Lietuvoje įteisinti vadinamąją investicinę sąskaitą – ji supaprastintų taupymui ir investavimui skiriamų pajamų mokesčių administravimą ir taip paskatintų gyventojus aktyviau rūpintis savo finansine gerove bei taupyti ilgalaikiams tikslams.

Nepaisant pandemijos, 2020-ieji metai buvo netikėtai gausūs viešų pirminių akcijų siūlymų (angl. IPO). Po trumpo rinkos štilio praėjusiųjų metų pradžioje jų pabaiga pasižymėjo sėkmingais apgyvendinimo paslaugų platformos „Airbnb“ bei siuntų kompanijos „DoorDash“ startais biržoje, o jų akcijų kaina gerokai viršijo lūkesčius.

Vilniaus apskrities policija trečiadienį sulaukė pranešimo, kad į kriptovaliutų investavimo-keitimo platformą pinigus pervedusi moteris prarado per 170 tūkst. dolerių (daugiau nei 145 tūkst. eurų).  Policijos departamento duomenimis, 1963-aisiais gimusi moteris teigia, kad pinigai iš jos apgaulės būdu išvilioti per rugsėjo mėnesį. Tikslus nuostolis nustatinėjamas.  Pareigūnai surinko medžiagą dėl galimo didelės vertės sukčiavimo.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

Ar dabar tinkamas metas investuoti? Tai klausimas, kurį investavimo specialistai girdi kone kasdien. Į jį praktiškai visada galima atsakyti ir teigiamai, ir neigiamai. Tai priklauso nuo kiekvieno situacijos, įgūdžių ir noro bei laiko gilintis į šią sritį. Pradėti investuoti, jei to nedarėte iki šiol, visada tinkamas metas, įskaitant ir dabartinę situaciją. Tačiau iš karto mestis prie rizikingų priemonių nebūtų geras sprendimas, kad ir kokį patrauklų uždarbį jos siūlytų.

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti.

Banko sąskaitoje laikomi pinigai greitai nuvertėja, dėl to turtingi žmonės, taip pat pensijų fondai, kuriems atiduodate valdyti savo pinigus, juos investuoja, pavyzdžiui, į akcijas. Dėl pandemijos jų kainos vienu metu gerokai sumažėjo. Tačiau dabar yra vėl didesnės nei prieš metus. Dėl susiklosčiusios situacijos kasdien pranešama apie tūkstančius naujų bedarbių ir ties bankroto slenksčiu atsiduriančias įmones.

Pirmadienį viso pasaulio akcijų ir žaliavų rinkose fiksuoti daugelį metų nematyti kainų pokyčiai. Vertybiniai popieriai ir nafta gerokai atpigo, tuo metu auksas – itin pabrango. Kaip koronaviruso protrūkis paveiks investuotojų nuotaikas, ką daryti, kad staigūs rinkų pokyčiai netaptų dideliais nuostoliais? Ar įmanoma uždirbti, kai rinkos krenta? Diskusijoje apie tai – fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.

Investavimas labai dažnai suprantamas kaip pasiturinčiųjų privilegija. Vyrauja nuomonė, kad norint investuoti reikia turėti daug pinigų. Anaiptol, kur kas svarbiau turėti daugiau žinių, o jau tuomet galime investuoti kiekvienas. Pasak SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovo Gedimimo Milieškos, tai tikrai nėra tik išrinktiesiems, daug uždirbantiems ar turintiems didelę investavimo srities patirtį.

Vertybinių popierių kainos pagrindiniuose JAV akcijų biržose jau viršijo visų laikų rekordus arba yra arti jų. Vis garsiau kalbama apie naują pasaulinę finansų krizę. Kas iš tikrųjų vyksta rinkose, kas laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Vienas iš pagrindinių akcijų indeksų „Standarts&Poors 500“, atspindintis didžiausių ir bene svarbiausių pasaulio kompanijų vertybinių popierių kainą, šiemet jau antrą kartą viršijo visų laikų rekordą. Kitų indeksų vertės taip pat yra netoli rekordų.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

Kiekvieną dieną mus pasiekia žinia apie naują išradimą, naują programėlę, dar kokią nors inovatyvią idėją. Tikriausiai, ne kartą teko išgirsti apie kriptovaliutas ar blockchain technologiją, tiesa? Ko gero, tikslinga būtų teigti, jog blockchain technologija yra bene didžiausia šimtmečio naujovė IT sektoriuje, o kriptovaliutos naujos kartos finansų sektoriaus inovacija.

Berlynas rengiasi pirmą kartą dėl „strateginių“ priežasčių vetuoti kinų investuotojų planuojamą Vokietijos įmonės perėmimą. Ekonomikos ministerija Kinijos įmonei „Yantai Taihai Corporation“ neleis įsigyti „Leifeld Metal Spinning“, pranešė vokiečių verslo savaitraštis „Wirtschaftswoche“. Vokietijos įmonė, turinti 200 darbuotojų, gamina didelio tvirtumo dalis, kurios naudojamos automobilių, aviacijos ir kosminių technologijų sektoriuose, bet gali būti panaudotos ir branduolinės energetikos sektori...

Nerimaudami dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), Airijos verslininkai ima atidžiau dairytis į Lietuvos rinką. Su Airijos prezidento delegacija į Vilnių atvykę verslo atstovai sako matantys galimybių plėsti ryšius žemės ūkio, aukštųjų technologijų, turizmo srityse.

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir mokesčius, o įrodymus apie suteiktą konsultaciją saugoti penkerius metus – tai dalis reikalavimų, kurių nuo šiol turės laikytis visi finansinius produktus neprofesionaliesiems investuotojams siūlantys rinkos dalyviai. Reikalavimai siejami su įsigaliojusiais Finansinių priemonių rinkų įstatymo pokyčiais – į Lietuvos teisę perkelta Europos Sąjungos Finansinių priemonių rinkų direktyva.

Lietuvos banko valdyba skyrė 500 Eur baudą G. J. už manipuliavimą rinka AB „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje sudarant neleistinus „AUGA group“, AB, akcijų sandorius, taip pat teikiant ir atšaukiant pasiūlymus sudaryti sandorius dėl šių vertybinių popierių.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kuriasi nauja Rusijos kapitalo bendrovė „Nanopowder plant“ – ji ketina gaminti metalų ir metalo oksidų nanomiltelius, naudojamus ir erdviniam objektų spausdinimui. Bendrovė, kurios akcininkai yra keturi Rusijos piliečiai, tikisi pradžioje pritraukti iki 5 mln. eurų investicijų. Tačiau jų pritraukimo būdas kelia klausimų ekspertams, kol kas neaiški ir Rusijos kapitalo kilmė bei įmonės akcininkų interesai.

Bitkoinai ir kriptovaliutos – du žodžiai vis dažniau girdimi ne tik užsienio spaudoje, bet ir tarp pačių lietuvių. Į tradicinių fondų investuotojus pastarieji kreipiasi vis dažniau norėdami sužinoti, kaip prisijungti prie kilusios susidomėjimo ir lengvo uždarbio bangos.

Biuro baldų gamybos grupė „Narbutas“ į gamyklos plėtrą Ukmergėje šiemet ketina investuoti 7 mln. eurų. „Gamyklos plėtra sukurs 108 naujas darbo vietas“, – pranešime spaudai sakė „Narbuto“ rinkodaros vadovė Lietuvoje Gabrielė Vaitonytė. Bendrovė pranešė ketinanti pastatyti 7,5 tūkst. kv. metrų ploto priestatą ir investuoti į įrangą. Dabar gamyklos plotas siekia 29 tūkst. kv. metrų.

Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės labai dažnai klausia, o kaip taupyti mums? Kaip mums investuoti? Juk mes negauname tiek pajamų, kad galėtume kreditan pirkti nekilnojamąjį turtą. Mes neturime tiek žinių, kad galėtume įsigyti akcijų. Mums neįkandami kolektyvinio investavimo instrumentai, skirti profesionalams. Mums apskritai sudėtinga nuo mūsų pajamų atitraukti kad ir 5 procentus – auga vaikai, visko reikia dabar.

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis Lietuvos gyventojai bankuose buvo sukaupę 11,5 mlrd. eurų indėlių. Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas sako, kad dėl infliacijos ir itin žemų palūkanų už indėlius, kurios nesugebėjo padengti pinigų nuvertėjimo, gyventojai per pastaruosius dvejus metus prarado apie 500 mln. eurų. Pranešime spaudai rašoma, kad indėlių suma nuosekliai auga, nuo 2015 m. santaupos bankuose išaugo 1,5 mlrd. eurų.

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios.

Lietuva, Latvija ir Estija susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, taip siekdamos sustiprinti savo ekonomiką ir paskatinti investicijas bei darbo vietų kūrimą. Trijų Baltijos šalių finansų ministrai, Europos Komisijos (EK) bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai pirmadienį Briuselyje pasirašė memorandumą - juo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis, pranešė Finansų ministerija.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Po 2016 metais pasaulio rinkose praūžusios taip vadinamos „populizmo“ krizės, situacija gruodžio mėnesį stabilizavosi ir metai užsibaigė itin teigiamomis nuotaikomis. Ar gali ši euforija tęstis ir 2017 metais? Žinant nervingą finansų rinkų prigimtį, ramybės periodai dažniausiai ilgai neužsilaiko, taigi iš praktikos galiu pasakyti, jog patarimas išlikti budriems tikrai turėtų galioti ir šiemet.

Finansų maklerio įmonė „TMS Europe“ išskirtinai Lietuvos investuotojus kviečia susipažinti su pelningiausiomis ateinančių metų investavimo kryptimis. Šių metų vasarą tarptautinius apdovanojimus pelnę TMS rinkų analitikai pateikė savo idėjas, kurios buvo labai sėkmingos. Birželio mėnesį numatytas FTSE 100 indekso augimas, sojų pupelių pigimas, Apple akcijų brangimas, AUD/CHF valiutų poros kurso augimas ir JAV obligacijų išpardavimas. Prognozės pasitvirtino su kaupu.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Šiltnamio efektas, tirpstantys ledynai, siaučiančios audros ir cunamiai – visa tai tik maža dalis žmogaus žalos gamtai pasekmių. Pastaraisiais metais vienas iš svarbiausių daugelio organizacijų, įmonių ir kitų subjektų tikslų – draugiška aplinkai veikla, kuri net jei padarytos žalos ir nesumažintų, tai bent jau nepadarytų jos dar didesnės. Ne išimtis ir ūkininkai, kurie savo veikloje turi įvairių galimybių ne tik naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, bet iš to dar ir uždirbti.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Aukso kainos pirmąjį ketvirtį kilo sparčiausiai per tris dešimtmečius – nuo 1986 metų, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Kainos pašoko 16,5 proc. ir tai, pasak ekspertų, rodo, kad investuotojai tebėra susirūpinę dėl rinkų ir ekonomikos būklės. Investicijos į didžiausią pasaulyje aukso fondą „SPDR Gold Shares“ pasiekė aukščiausią nuo 2013 metų gruodžio mėnesio lygį, o prekiautojai, kaip ir anksčiau, mano, kad auksas brangs.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Ketvirtadienį į Šiaulių policiją kreipėsi moteris, iš kurios sąskaitos buvo išviliota 80 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, iš 1949 metais gimusios moters sąskaitos pinigai pasisavinti elektroninėje erdvėje, juos išviliojo nepažįstamas asmuo. Kaip pranešė policija, Joniškio rajone, Pavirčiuvės kaime gyvenančiai moteriai užsiregistravus viename internetiniame tinklapyje, mobilaus ryšio telefonu paskambinęs asmuo. Jis kalbėjo rusų kalba ir prisistatė įmonės finansų ekspertu.

Vilnius, 2015 m. rugsėjo 8 d. Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ narių nuomone, sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų, o pažangus darbo kodeksas leistų ne tik pritraukti daugiau investicijų ir sukurti iki 90 tūkst.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad Lietuvos gyvybės draudimo rinka išsilaikant žemų palūkanų normų aplinkai ir žmonėms ieškant galimybių įdarbinti pinigus, ir toliau augs, rašo portalas vz.lt. Gyvybės draudimo bendrovės "Swedbank Life Insurance SE" valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius sako, kad tebesitęsiančiam sparčiam Lietuvos gyvybės draudimo rinkos augimui įtakos turi atsigaunantis žmonių pasitikėjimas investavimo produktais.

Augant gyventojų atlyginimams, vis dažnesnis mėnesio pabaigoje nelaukia algos, mat lėšų lieka. Finansų ekspertų teigimu, labai dažnai reikia visai nedidelės sumos, kad pinigai pradėtų dirbti. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, apie investavimą galima pradėti galvoti net kai galite leisti sutaupyti apie 100 eurų. „Tai nėra sunku, tik reikia pasirinkti periodines investicijas. Taupymas veikia gerai tik tada, kai yra daromas nuosekliai ir ilgai.

Birželio mėnesį www.investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 50 investuotojų iš kurių jau tik 88% liepos mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai nukreiptų į JAV akcijas (23%) bei Europos – Azijos regiono akcijas (19%). Tuo tarpu saugios turto klasės sudarytų net 12% bendro investicijų portfelio.

Gegužės mėnesį investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 61 investuotojas iš kurių net 94proc. birželio mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai nukreiptų į Europos – Azijos regiono akcijas (22proc.) bei JAV akcijas (19proc.). Tuo tarpu saugios turto klasės sudarytų vos 6proc. bendro investicijų portfelio.

Dabartinė situacija nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjui yra itin palanki, tačiau, derėtų nepamiršti, kad investuoti reikia protingai. Tą pabrėžė Nekilnojamo turto konsultacijų bendrovės „NEWSEC/Re&Solution“ įkūrėjas Ričardas Čepas.

Balandžio mėnesį www.investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 57 investuotojai iš kurių net 95proc. gegužės mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai toliau nukreiptų į JAV akcijas (net 25proc.), tuo tarpu antra didžiausia pozicija būtų Europos – Azijos regiono akcijos (23proc.). Saugios turto klasės sudarytų vos 5proc. bendro investicijų portfelio. Edukacinio portalo www.investavimas.