Kai kalbame apie asmeninius investavimo patarimus, reikia pripažinti, kad universalių receptų nėra. Tačiau visuomet naudinga pabandyti pažiūrėti „kito akimis“. Įsivaizduokime jauną, vaikų dar neturinčią, šeimą, kurioje abi pusės dirba, reikšmingesnio turto dar nėra užgyvenę, bet yra sukaupę 20 000 litų santaupas ir svarsto, kaip su jomis derėtų pasielgti. Ar verta investuoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Investavimo tikslas
Pats svarbiausias dalykas – tai tikslo nusistatymas, nes be jo visos priemonės bus ir vienodai tinkamos ir netinkamos. Tačiau apsispręsti dėl savo tikslų, ypač jei jie krypsta toli į ateitį, yra ne taip paprasta. Pagal naujausią Investment Company Institute metinę apžvalgą, kurioje pateikiamos didžiausios pasaulyje Amerikos investicinių fondų rinkos tendencijos, net 93 proc. amerikiečių taupymą pensijai nurodo, kaip vieną iš ilgalaikio investavimo priežasčių. Antra pagrindinė priežastis – galimybė susimažinti apmokestinamas pajamas (50 proc.), toliau seka taupymas „juodai dienai“ (47 proc.) ir mokslui (25 proc.).
Amerikiečių taupymo tikslai puikiausiai tiktų ir mums - nesame tokie skirtingi. Tačiau kol kas stipriai atsiliekame su šių tikslų praktiniu įgyvendinimu. Skaičiuojama, kad vidutiniškai į fondus investuojantis amerikietis jau turi apie 100 tūkstančių dolerių vertės fondo vienetų savo sąskaitoje Lietuviai tokiomis sumomis pasigirti tikrai negali. Tačiau rodyti pirštu reikėtų žiūrint ne į sumas, o į taupančių ir investuojančių žmonių skaičių ir kiek laiko jie tai daro. Juk investavimo trukmė daro labai didelę įtaką vertinant pasiektus rezultatus – 2 proc. investicinės grąžos skirtumas per vienerius metus reiškia nedaug, tačiau po 20 metų tas skirtumas jau būtų virš 40 proc. ir sukaupta suma skirtųsi apie pusantro karto.
Klausimai, kuriuos turite sau atsakyti
Tarkime, šeima nusprendžia, kad jų taupymo tikslas yra sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai, kurią ketinama imti po 5 metų. Kitas žingsnis – reikia apsvarstyti bendrą šeimos finansinę padėtį. Tai reiškia - atsižvelgti į pajamas ir įsipareigojimus: ar gali prireikti šių pinigų nenumatytiems atvejamas, ar ketinama papildomai investuoti. Būtina teisingai vertinti savo investavimo žinias ir turimą patirtį, nes persistengus investavimo pamokos gali tapti labai brangios. Na ir žinoma, psichologinis aspektas – ar esate linkęs rizikuoti? O gal geriau stabiliau, ar visai užtikrintai? Atsakydami sau į šiuos klausimus vis labiau priartėjate prie sprendimo. Beje, paprasčiausias būdas pasitikrinti savo galimybes - viename iš bankų užpildyti specialų rizikos testą, kuriss padės įvertinti bendrą situaciją.
Investavimo trukmė sufleruoja pagrindinius instrumentus. Investuojant trumpesniam laikotarpiui nei metai racionaliausias sprendimas būtų terminuotas indėlis. Jeigu daugiau kaip metai, vertėtų pasidairyti į obligacijas ar obligacijų fondus. Na, o jeigu norite investuoti bent 3–5 metams, galima pagalvoti ir apie didesnę riziką, tai yra portfelį papildyti investicijomis į akcijas. Norint viską investuoti į akcijas, reikėtų turėti dar ilgesnį investavimo horizontą ar iš vis jo neriboti, nes akcijų rinkų svyravimus ypač sunku prognozuoti. Apdairiai suformuoti portfeliai paprastai turi ir rizikingų investicijų, kurios padės uždirbti sėkmės atveju, ir stabilių, kad sušvelnintų nepasiteisinusią riziką, ir netgi indėlių, kad būtų galima išnaudoti rinkos galimybes ar tiesiog panaudoti prireikus.
Darius KUZMICKAS, Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius
