Ekonominio pakilimo metais Lietuvoje buvo peršama nuomonė, kad indėliai – senamadiškas pinigų investavimo būdas, kuriuo naudojasi tik neišmanėliai. Šiandien neišprusėliais jaučiasi tie, kurie „įdarbinę“ nekilnojamąjį turtą ir investavę pinigus į obligacijas įklimpo į didžiules skolas. Dėl patirtų nuostolių žmonės bylinėjasi teismuose su bankais.
Vietoj uždarbio – skola
Vilniaus rajone gyvenantis ūkininkas Julius Vytautas Lankauskas savo nesėkmingo investavimo patirties nelinkėtų net pikčiausiam priešui.
„Prieš 4 metus man paskambino iš banko DnB NORD ir pasiūlė, kaip daugiau uždirbti iš žemės. Patarė įkeisti ją ir įsigyti banko obligacijų. Nuolat buvo tikinama, kad bet kuriais atvejais aš nieko neprarasiu. Galiu tik papildomai uždirbti arba ne, priklausomai nuo situacijos rinkose. Taip patikintas surizikavau“, – pasakojo ūkininkas.
Prie Maišiagalos miestelio esanti žemė 2007 metais buvo įvertinta solidžia suma. Maža to, bankas pasiūlė dar solidesnę paskolą obligacijoms pirkti.
„Banke įvertintos mano žemės sumą ėmė dauginti iš 3,45. Kai nustebęs paklausiau, kodėl taip daro, atsakė, kad bankas taiko tokią metodiką. Taip atsirado apie 3 mln. litų paskola, už kurią buvo nupirktos akcijos“, – lemtingą sutartį prisiminė J.V.Lankauskas.
Prasidėjus krizei ūkininkas matė, kaip jo investuota suma sumažėjoperpus, bet pernai vėl ėmė augti ir tapo tokia, kokia buvo iki krizės. Vyriškis suvokė, kad nieko neuždirbo. Tačiau paaiškėjo, kad bankui jis turi sumokėti palūkanas – apie 440 tūkst. Lt.
„Aš tos paskolos neturėjau rankose, buvau įsitikinęs, kad neprarasiu turto, o dabar – tokia skola! Kai šiai skolai atiduoti bankas pasiūlė suteikti paskolą, supratau, kad man bus riesta“, – pasakojo ūkininkas apie tai, kaip jį vietoj lengvo uždarbio užgriuvo kone pusės milijono litų skola. J.V.Lankauskas pasiryžo teistis su banku.
Įžvelgė galimą piktnaudžiavimą
Į Lietuvos teismus kreipėsi pavieniai ir į grupes susivieniję asmenys, kurie investavo į banko DnB NORD platintas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO) ir patyrė mažesnių ar didesnių nuostolių.
Praėjusį penktadienį Panevėžio apygardos teisme įvyko parengiamasis posėdis dėl penkiolikos asmenų, tarp kurių yra ir J.V.Lankauskas, grupės ieškinio minėtam bankui. Teismas patenkino banko atstovų prašymą ieškinio nepradėti nagrinėti, kol bus priimtas sprendimas kitoje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Šiam teismui DnB NORD pateikė skundą dėl Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto sisteminio tyrimo išvadų. VPK teigia, kad šis bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, kurių įsigijimas finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.
VPK duomenimis, šį investicinį produktą už daugiau kaip 700 mln. litų įsigijo 640 neprofesionalių investuotojų. Komisija skaičiuoja, kad banko klientai galėjo patirti apie 100 mln. Lt nuostolių.
Apakinti investavimo
Investavimas į banko DnB NORD platintas obligacijas didžiule ir skaudžia pamoka tapo ir investavimo patirtiems neturintiems gyventojams, ir sėkmingai verslą plėtojantiems verslininkams.
Vieni lengvo uždarbio sugundyti užstatė vienintelį būstą ar tėvų namus ir rizikuoja atsidurti gatvėje, kiti tvirtina praradę visas santaupas.
Kokia investavimo magija veikė, kad turtą įkeitę ir didžiules paskolas paėmę banko klientai nesusivokė, kad teks mokėti palūkanas?
„Gaukite didesnes palūkanas – įsigykite su pasaulio akcijomis susietas obligacijas. Istorinė grąža 7–9 proc., garantuotas prieaugis – net 6 proc. Obligacijų išpirkimo metu gausite visas savo investuotas lėšas ir prieaugį, kuris priklausys nuo padidėjusios akcijų vertės. Jei indeksų krepšelio vertė nukris – Jums garantuojamas ne mažesnis kaip 6 proc. prieaugis. Garantija, kad neprarasite investuotų lėšų“, – skelbiama viename 2007 m. išleistame banko DnB NORD lankstinuke.
Tik kitoje lankstinuko pusėje mažesnėmis raidėmis nurodyta, kad „Istorinė grąža negarantuoja panašaus pelningumo ateityje.“
Sėkmę užtikrinančia reklama patikėjo ir tie, kurie investavo savo lėšas, ir tie, kurie „įdarbino“ savo nekilnojamąjį turtą.
„Dialogas turi būti sąžiningas, be paslėptų niuansų, dėl kurių žmonės gali prarasti savo turtą. Investuotojai pasitikėjo banku, jo specialistais, todėl net negalvojo, kad gali būti neinformuoti apie riziką. Butą, kuriame gyvena šeima, įkeitinėjančiam vyrui niekas nė puse žodžio neužsiminė, kad jis gali jį prarasti. Neadekvati rizika uždirbti 5–10 tūkst. Lt arba prarasti 350–400 tūkst. Lt vertės būstą. Apie tai informuotas žmogus niekada neinvestuotų“, – aiškino neseniai įsteigtos asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ tarybos pirmininkas Alvydas Augaitis.
Negali nubausti dėl senaties termino
Pasak VPK pirmininko Viliaus Šapokos, įsiskolinę investuotojai kreipėsi į komisiją, kuri atliko sisteminį tyrimą dėl banko DnB NORD veiksmų.
Komisijos nuomone, bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, be to, tinkamai neatskleisdavo rizikos ir paties banko interesų konflikto.
Komisija taip pat pareiškė, kad bankas DnB NORD apskritai nebuvo pasirengęs teikti tokio pobūdžio paslaugų, nes neturėjo tam nustatytos tvarkos ir pakankamai kvalifikuoto personalo.
„Negalėjome pritaikyti poveikio priemonių bankui, nes investuotojai kreipėsi į mus praėjus 2 metų senaties terminui. Kad ateityje investuotojų interesai būtų apsaugoti, privalome viešai pareikšti nuomonę apie banko veiksmus“, – tvirtino V.Šapoka.
VPK 2009 m. bankui DnB NORD skyrė 15 tūkst. Lt baudą už neišsamią informaciją klientams, taip pat įspėjo už klientei nesuteiktą informaciją. Tačiau šiemet gegužę šie sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikinti.
Anot VPK pirmininko, tuomet dar nebuvo atliktas sisteminis tyrimas dėl banko pasirengimo teikti rizikingo investicinio produkto paslaugas. „Tyrimo duomenys suteikia stiprų pagrindą prašyti teismo atnaujinti teisminius procesus dėl anksčiau bankui pritaikytų sankcijų“, – teigė V.Šapoka.
Banko DnB NORD poziciją „Valstiečių laikraščiui“ išsakęs atstovas spaudai Andrius Vilkancas tvirtino, kad bankas, teikdamas investicines paslaugas, laikėsi ir laikosi visų teisės aktų, normų ir taisyklių.
„Su akcijų ir žaliavų rinkomis susietos obligacijos yra saugi investicija net ir nepatyrusiam investuotojui, nes net prasidėjus krizei ir rinkoms nukritus bankas išmokėjo visą investuotą sumą. Ginčas kilo tik tais atvejais, kai buvo pasirinkta investuoti skolintomis lėšomis, o, nukritus rinkoms, investuotojui liko pareiga mokėti palūkanas už pasiskolintus pinigus“, – raštu informavo A.Vilkancas.
Anot spaudos atstovo, visa informacija apie finansines priemones ir galimas rizikas klientui atskleidžiama tiek žodžiu, tiek raštu dar prieš sudarant sandorį. Priimdamas investicinį sprendimą žmogus parašu patvirtina, kad yra susipažinęs su dokumentais, susijusiais su jo investicija.
Riziką prisiima investuotojai
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Kol vyksta vieno asociacijos nario teisiniai procesai su klientais ir priežiūros institucija, nėra teisinga komentuoti. Įvertinti asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atsiradimą galima bus tuomet, kai matysis jos veikla, tikslai. Nenorėčiau ginti bankų ir teigti, kad jie nepadarė klaidų. Yra trūkumų, tačiau investuotojų nusiskundimai yra daugiau ekonominio švietimo reikalas. Kuo daugiau ekonominių žinių įgyjama, tuo didesnė galimybė kiekvienam prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Bankas tik suteikia paslaugą, o investuotojai prisiima riziką.
Vietoje milijono verto turto skolino penkis
Tomas Pilipavičius, Investuotojų asociacijos direktorius
Viena iš poveikio bankui priemonių – viešumas. Ateityje tokie dalykai neturėtų pasikartoti. Žmonės labai pasitikėjo banku, o šis tikino, kad investicija į obligacijas yra be rizikos. Kai klientai investavo savo lėšas, taip ir buvo. Tačiau siūlymas įsigyti su įvairiais kainų indeksais susietų obligacijų už 100 proc. skolintų lėšų – rizikingas. Labiausiai norime atkreipti dėmesį į tai, kad bankas naudojo didelį finansinį svertą. Tarkime, už milijonu litų įvertintą nekilnojamąjį turtą davė 5 kartus didesnę paskolą.
Sukilo prieš bankų diktatą
Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ direktorius
Banko DnB NORD klientų situacija buvo paskutinis lašas kantrybės taurėje. Žmonės pastebi negerus procesus, vykstančius bankų sektoriuje, todėl nori vienytis ir gintis. Atsiskleidė giluminė problema – banko ir jo kliento lygiateisiško bendradarbiavimo stoka. Klientai neturi galimybės derėtis, jie privalo priimti banko sąlygas arba trauktis. Asociacija sieks susisteminti informaciją apie probleminius klientų bendravimo su bankais atvejus ir teikti pasiūlymus, kaip gerinti bendradarbiavimą.
Vida Tavorienė
