Pradedančiajam investuotojui dažnai sunku greitai susigaudyti finansų rinkoje. Pirmieji investavimo žingsniai – savo investavimo galimybių įvertinimas, sprendimai, kokius vertybinius popierius reikėtų pirkti, kokia investicinių fondų informacija pasinaudoti – yra sunkesni, jei nusprendžiama veikti savarankiškai. Protingiau pasinaudoti finansinio tarpininko paslaugomis. Čia ir atsiranda finansų maklerio figūra. Makleris – tai ekspertas, padėsiantis parengti ir įgyvendinti optimaliausią investavimo planą.
Mitai apie finansų maklerius
Retas lietuvis žino, kuo užsiima finansų makleriai. Dažnai įsivaizduojama, jog šie specialistai it senuose Holivudo filmuose tebesistumdo alkūnėmis sausakimšose vertybinių popierių biržos salėse bei garsiai skelbia apie savo ketinimus pirkti ar parduoti akcijas. Tokią erzelynę dabar pamatysi nebent JAV pagrindinėje Niujorko biržoje – kitur prekyba vertybiniais popieriais dar XX amžiaus paskutiniuose dešimtmečiuose persikėlė į kur kas ramesnę erdvę – elektroninę. Klientams makleriai atstovauja mygtuko paspaudimu: pakanka užregistruoti užsakovo pavedimus kompiuterinėse prekybos sistemose, kuriose ir atliekami visi sandoriai.
Patarimais padeda siekti geriausio rezultato
Finansų makleriai pirmiausia stengiasi padėti klientui susigaudyti gana sudėtingame finansų rinkų pasaulyje. Stebėdami ir analizuodami rinkos pokyčius jie siekia padėti klientams sudaryti sandorius geriausiomis tuo metu biržose esančiomis kainomis.
Klientų pavedimai maklerius pasiekia įvairiais kanalais – telefonu, elektroniniu paštu, faksu ir t.t., tuomet jie suvedami į elektronines biržų sistemas. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje Sąjungoje, prekybą vertybiniais popieriais reglamentuoja MIFID direktyva. Pagal šią direktyvą pavedimai pirkti ar parduoti vertybinius popierius skirstomi į dvi rūšis. Vienu atveju klientas veikia savarankiškai – investavimo sprendimus priima tik savo nuožiūra ir atsisako bet kokios maklerio pagalbos. Kitu atveju klientas privalo iniciatyvą perleisti makleriui: ekspertas įvertina kliento patirtį, toleranciją rizikai, investavimo tikslus ir investavimo horizontą. Tik nuodugniai susipažinęs su kliento finansine padėtimi ir tolerancija rizikai, makleris gali teikti asmeninę rekomendaciją pirkti ar parduoti tam tikrus vertybinius popierius.
Stebi ir analizuoja informacijos srautą visame pasaulyje
Kiekvienas į savo profesiją rimtai žiūrintis makleris darbo dieną pradeda nuo naujienų skaitymo. Norint neatsilikti nuo reikšmingos informacijos srauto, informacinėse sistemose tenka peržiūrėti aibę žinučių bei susipažinti su aktualiomis apžvalgomis. Didesni bankai ar investicinės įmonės ruošia įvairaus formato apžvalgas - nuo informacijos apie praėjusios dienos prekybą iki detalių mėnesinių ar ketvirtinių šalių ar sektorių apžvalgų.
Kad būtų paprasčiau pajusti finansų rinkų pulsą, makleriai naudoja keletą informacinių sistemų, tarp kurių populiariausios - Bloomberg ir Reuters. Šios sistemos leidžia stebėti akcijų, obligacijų, valiutų rinkas realiu laikų visą parą. Pagrindinės Europos biržos atsidaro 10 val. Lietuvos laiku, tad ryte susipažinę su situaciją Azijoje, makleriai pradeda prekybą Senajame žemyne. Dienos metu svarbu sekti didžiausių pasaulio valstybių ar įmonių kasdien skelbiamus ekonominius duomenis (apie BVP, nedarbą, įmonių rezultatus ir t.t.), kurie žaibiškai daro įtaką finansų rinkoms. Europoje prekybai einant į pabaigą, 16.30 val. Lietuvos laiku, atsidaro JAV vertybinių popierių biržos, kurios dėl savo dydžio ir įtakos yra svarbiausios pasaulyje.
Vykdo įvairius sandorius
Lietuvoje finansų makleriai daugiausia prekiauja akcijomis. Jie gali pasiūlyti klientams sudaryti ne tik standartinius pirkimo-pardavimo sandorius biržose, tačiau ir akcijų pirkimą su svertu (RE-REPO sandorius), akcijų pardavimą skolon (angl. - short-selling).
Akcijų pirkimas su svertu vyksta, kai klientas įkeičia jau įsigytas akcijas ir gavęs papildomų lėšų toliau perka akcijas su skolintais pinigais. Jei įkeistų akcijų kaina krenta, finansų makleris skambina klientui ragindamas įnešti savo pinigų arba parduoti akcijas ir taip grąžinti skolą.
Finansų makleriai taip pat padeda klientams dalyvauti naujų akcijų emisijų platinime (angl.- IPO), sudaryti tiesioginius bei užbiržinius sandorius. Be akcijų investuotojai su maklerių pagalba gali įsigyti biržoje prekiaujamų fondų (angl. - ETF), obligacijų, įvairių išvestinių finansinių priemonių.
Finansų makleriai nuolat rizikuoja
Investavimo paslaugos pasižymi specifiškumu – jų rezultatai neretai priklauso nuo daugelio rizikos veiksnių, tad tikrovėje investuotojai dažnai susiduria su neapibrėžtumu. Finansų makleriai, rekomenduodami konkrečią strategiją ar akcijas, rizikuoja – jų sprendimuose visuomet slypi nuostolių pavojus, su kuriais makleris privalo klientą supažindinti. Jeigu maklerio patarimai būna sėkmingi ir klientas uždirba pelno, dažnas investuotojas nuopelnus už investicinius sprendimus prisiima sau. Tačiau jei investicinis portfelis neatsiperka, klientas mėgsta ieškoti atpirkimo ožių ir kaltę dėl nuostolių suversti kitam, džniausiai – makleriui.
Kuo makleris skiriasi nuo dilerio
Taip pat ne visiems būna aiškūs skirtumai tarp finansų maklerio (brokerio) ir dilerio. Dileriai prekiauja finansinėmis priemonėmis savo institucijos sąskaita, t.y. atlieka operacijas su banko ar finansų įmonės turtu. Dažniausiai dileriai prekiauja valiuta ir obligacijomis. Jų darbo specifika reikalauja atidžiai stebėti turimas finansinių instrumentų pozicijas, nes jų pelnas ar nuostolis priklauso nuo to, už kokią kainą vertybiniai popieriai buvo nupirkti, o po to – parduoti.
Makleriai savo institucijos sąskaita operacijų nevykdo, o tik perteikia klientų pavedimus į biržą ar kitaip suveda savo klientus su kita sandorio puse. Vertybinių popierių kainų svyravimo rizikos makleriai neprisiima, tačiau jų uždirbamas komisinis mokestis, priklausomai nuo sandorio dydžio ir finansinės priemonės tipo, dažnai sudaro mažiau kaip 0,50 % nuo sandorio sumos.
Kęstutis Celiešius, Danske banko Finansų maklerio skyriaus vadovas
Jums rūpimus klausimus apie investavimą galite užduoti Kęstučiui Celiešiui el.p. [email protected]
