grybai

Ar girdėjote apie tokį gamtoje randamą beržo juodgrybį – jei ne, sukluskite užkietėję grybautojai ir žolininkai šį parazitinį beržo grybą dar vadina juoduoju gamtos auksu. Mat tikima, kad iš jo pagamintas gėrimas čaga - natūralus vaistas nuo vėžio. Juodasis grybas arba įžulnusis skylenis auga tik ant beržų kamienų. Tai parazitinis keistas ir nepatrauklus mėlynai rudas, beveik juodas, netaisyklingos formos ir visai nepanašus į grybą medžio gumbas, augantis ant beržų.

Niekam ne paslaptis, kad skandalai persekioja žinomus žmones. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip dainininkė Irena Starošaitė aktoriui Mariui Jampolskiui ir šokėjui Andriui Butkui siūlo įtartiną grybą. „Ar tai galėjo būti haliucinogeninis grybas?“ – antakius kilnojo komisija. Pasirodo, tai tebuvo trijulės naudojama butaforija projekto „Trys muškietininkai“ scenoje.

Naujienų portalas tv3.lt pristato originalias kalėdinių užkandžių idėjas. Savo kuriamų šventiškų skanumynų receptais kviečiame dalintis komentarų skiltyje. Tuno ir grybų užtepėlė Reikės: Alyvuogių aliejaus 1 svogūno (smulkiai supjaustyto) 100 g. pievagrybių 1 skardinės tuno Jūros druskos Juodųjų pipirų 250 g. majonezo Petražolių Duonelės ar duonos lazdelių Kaip gaminti: Keptuvę pašlakstykite alyvuogių aliejumi. Ant silpnos ugnies kepkite susmulkintus svogūnus apie dešimt minučių, kol jie pagels.

Po Žaliosios giria pasivaikščioti išėjusi panevėžietė Rita dairydamasi po kojomis dar aptinka po vieną kitą rudeninį grybą. Iš po samanų ryškias galveles kelia ne kas kitas, o daugelio grybautojų taip mėgstamos ir tikrai renkamos voveraitės. „Voveruškos rastos miške, išėjom pasivaikščioti ir suradom. Įmanoma rasti, tarp samanų nesušalę“, - pasakoja grybautoja Rita. Taip, taip, ir čia jūsų akys neapgauna.

 Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba UAB „Okfit“ uždraudė prekiauti nesaugiais amerikietiškais maisto papildais (gamintojas – JAV kompanija „General Nutrition Corporation“) po to, kai planinio patikrinimo metu UAB „Okfit“ mažmeninėje parduotuvėje (Islandijos pl. 32, Kaunas) inspektoriai patikrino maisto papildų „GNC Womens Ultra Mega Bone density“ (Partijos Nr. 5876JO1786, geriausi iki 10-16, pakuotėse po 240 kaplečių) ženklinimo etiketėse nurodytą sudėtį.

81-erių Janinai stiklainėlis grybų turėjo tapti skania vakariene. Tačiau skanu buvo tik pusvalandį. „Pavalgiau, buvo skanu, praėjo pusvalandis ir man čia išpūtė. Išpūtė, po to pradėjo pykinti. Išvėmiau visus grybus, kuriuos suvalgiau. Į kibirą. Išgėriau vandens ir vėl vėmiau“, - su skausmu veide prisimena grybais apsinuodijusi Janina. Į Vilniaus universitetinę ligoninę senolė vidury nakties atgabenta neštuvais – trūko oro, kamavo skausmai.

Ilgai lauktiems baravykams pradėjus kišti galvas į pamiškes, iš miestų pasipylė grybautojai. Tačiau masiškai į miškus patraukusius grybų mėgėjus aplinkosaugininkai perspėja laikytis taisyklių. Ir sako, kad už pažeidimus gresia baudos iki kelių šimtų eurų. Taigi – kokios tos grybavimo taisyklės? Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, reikia elgtis tinkamai jau tiesiog atvykus į mišką. „Dar iki grybavimo, kur automobilį pastatyt – tik leistinoje vietoje.

Dargana ir protarpiais vis pasirodanti saulė sukuria geriausias sąlygas užkietėjusiems Lietuvos grybautojams vos įžengus į miško tankmę prisipildyti savo pintines ilgai lauktų grybų. Jau šeštadienį šalies grybų sostinėje Varėnoje vykusi šventė parodė, kad šių rudens gėrybių miškuose yra apstu, tik spėk rinkti. tv3.lt skaitytojai taip pat dalinasi savo radiniais – baravykais, raudonviršiais, gydukais, umedėm ir kitais prie pietų stalo mielai laukiamais gryvais.

Į Varėną šiandien rinkosi aršiausi grybautojai. Mat nuo ankstaus ryto buvo duotas startas jau tradicinei, dvidešimtąjį kartą rengiamai Grybų šventei. Jubiliejiniame renginyje ir vėl varžytasi dėl geriausio grybautojo vardo – grybų čempionato laurus nuskynė komanda iš Sūdūvos, surinkusi per dvidešimt kilogramų grybų. Dalyviai sako, esą šiandien siekti gerų rezultatų trukdė be paliovos pliaupęs lietus, o štai organizatoriai guodėsi sulaukę labai mažai dalyvių.

 Šiandien Lietuvoje daug kur lijo. Artimiausią naktį lietaus debesų karavanas keliaus iš pietų į šiaurę per rytinę šalis dalį, bet kai kada lietus užsuks ir į Vidurio Lietuvą ir net į rytinę Žemaitijos pusę. Kai kur lis gausiai, galima ir perkūnija. Bet anapus Žemaitijos didkalvių lietaus tikimybė menka. Daug kur suboluos rūkas. Rytoj labai lėtai, žingsnelis po žingsnelio lietaus debesų juosta bus stumiama tolyn į rytus.

 Vakarinės Lietuvos rinktinės dvikovos su Ispanija dėl Europos čempionato aukso laukia lietuviai visame pasaulyje. Paaiškėjus, kad kišenėje turime mažiausiai sidabro spalvos pergalė, į Prancūziją, Lilį, susiruošė ir šalies vadovai – prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius su žmona. Bet net ir žinant, kad būsi aikštėje ir palaikysi savo šalies komandą jaudulys išlieka. Tai patvirtino ir prezidentė.

Grybautojai džiūgauja: miškuose jau kelia galvas ilgai laukti baravykai. O ir turguose šių grybų išsiilgę aukštaičiai už nedidelę krūvelę negaili pakloti kone geros mėsos kilogramui prilygstančią kainą - 8 eurų. Po didelės sausros rugpjūtį ne vienas užkietėjęs grybautojas jau buvo praradęs viltį miškuose rasti baravykų. Koks bus jų derlius po nenuspėjamo šių metų sezono, dar nežinia, bet baravykai pamėgtose augimvietėse jau kelia galvas.

 Prasidėjus spanguolių sezonui vis daugiau žmonių susiruošia į mišką, kad iš prisirinktų uogų galėtų žiemai išsivirti gardžios ir sveikatą stiprinančios uogienės. Kad uogavimo sezonas įsisiūbavęs, išduoda ir turgaus prekystalius su pilnomis pintinėmis miško gėrybių nugulę uogautojai. Čia mėlynes jau pakeitė raudonšonės bruknės ir spanguolės. Šiuo metu miškuose pats brukniavimo įkarštis, o spanguolių dar nėra daug, jos dar žalios.

Lietuviško kraštovaizdžio puošmena tapę pakelių prekiautojai uogomis bei grybais išgyvena ne pačius geriausius laikus. Po šalį alinusios kaitros jie pilnomis pintinėmis mėlynių ar voveraičių pasigirti negali. Miško gėrybėms negailestingos oro sąlygos privertė pakelti kainas. Prekybininkų taip pat tyko ir pavojai – teršalų ir dulkių sukeltos ligos bei neatsakingi vairuotojai. Penkerius metus miško gėrybėmis prekiaujanti Aldona atvirauja – uogų miškai šiemet nedosnūs. Taigi kainas teko pakelti.

Sušilus orams ir truputį palijus, panevėžiečiai jau gali mėgautis pirmuoju gausesniu miško gėrybių derliumi. Pirkėjai išsiilgę ne tik uogų, bet ir grybų. Tačiau grybautojai sako, kad be voveraičių, rimtesnių grybų miškuose dar teks palaukti. Dėl sauso pavasario giriose nedygsta nei baravykai, nei raudonviršiai, nei lepšiukai. Pirmosios voveraitės šiuo metu turguje kaip ir mėlynės turi kaina.

Keliaudami po Dzūkiją, gamtoje galite pamatyti ne tik grybų ar uogų, bet ir itin retai sutinkamų vėžlių. Kauno zoologijos sodas išaugino ir į laisvę paleido per septyniasdešimt tokių nedidelių roplių. Šitaip tikimasi išsaugoti sparčiai nykstančią balinių vėžlių populiaciją. Mūsų šalyje laukinėje gamtoje jų suskaičiuojama apie keturis šimtus. Pasak specialistų, vėžlių populiacija jau senokai ėmė mažėti dėl masinės melioracijos ir nykstančios smulkiosios žemdirbystės.

Senovėje miškas žmogui buvo betarpiškas maisto ir kitų gėrybių šaltinis. Neveltui liaudies patarlė byloja: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“ Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus sugrįžta į mišką atsipalaiduoti ar pamedituoti. Tačiau kokią realią naudą, kurios kartais nematome, teikia miškas? O kokią grėsmę mūsų gamtai ir klimatui kelia miškų kirtimas ir niokojimas? Nyksta Žemės plaučiai Miškų plotų mažėjimas – viena iš priežasčių, sukeliančių klimato kaitą.

Vytautas Dovydaitis, Žinios.lt Šimtametriai milžinai Pagėgiuose ir Tauragėje dygsta, kaip grybai. Čia jau sukasi dešimtys tokių vėjo jėgainių sraigtų, ir netrukus jų suksis dar daugiau. Atrodo, kas gi čia blogo: vėjas pučia, sraigtai sukasi, elektra gaminasi. Tačiau vietos gyventojams gigantiškų sraigtų kaimynystė visai nemiela. Ir taip ne viename kaime: poveikį jaučia ir Griežpelkiai, ir Vidgiriai, Kreivėnai, Strepeikiai, Užbaliai, Lumpėnai, Geniai.

Tikriausiai visi esame patekę į tokią nemalonią situaciją, kai gana garsiai, o blogiausia – viešai pagadiname orą. Tada susigėstame, nuraustame, pasijaučiame mažų mažiausiai nejaukiai. Jei jus tokia problema kamuoja nuolat, derėtų susirūpinti savo sveikata. Žinoma, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ką valgote. Pateikiame jums 25 maisto produktus, nuo kurių labiausiai kaupiasi dujos.

Adventas – metas, kai reikėtų jausti saiką visur, bet pirmiausia valgant. Šiuo metu vertėtų retsykiais papasninkauti ar bent jau atsisakyti riebių patiekalų, o mėsą geriausia pakeisti grybais. Grybai – vieni seniausių planetos gyventojų. Šiandien jų suskaičiuojama daugiau kai 100 000 rūšių. Kai kurių mes nė nematome, tik galime pajusti, kai susergame. Yra grybų, kurie naikina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, dėl jų griūva namai, yra tiltai, skęsta laivai.

 Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Varėnoje – tradicinė grybų šventė „Grybų tiltai – tarmių raštai“ ir dvyliktasis grybavimo čempionatas. Grybautojai pririnko tik 40 kilogramų grybų, baravykų rasta vos daugiau nei šimtas. Per tris valandas šimto grybautojų krepšiuose –107 baravykai ir 40 kilogramų kitokių grybų. Dvyliktajame grybavimo čempionate grybų ieškojo ir dėl pagrindinio prizo rungėsi 25 komandos, vienuolika mažiau nei pernai.

Sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai. Pirmuoju atveju negalavimai yra susiję su virškinimo sutrikimais. Kadangi grybai yra sunkiai virškinamas maistas, žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą, gali skųstis sunkumu skrandyje, skausmu epigastriume, pykinimu, vėmimu ir viduriavimu. Tačiau šie, per keletą valandų po grybų valgymo atsiradę simptomai, neretai praeina savaime per 2-4 valandas, informuoja Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras.

 LRT.lt Įsibėgėjus grybavimo sezonui ir socialiniuose tinkluose „dygstant“ grybų kalnų fotografijoms, rankas trina miško gėrybių rinkėjai, tačiau dalis jų pamiršta, kad grybai gali turėti ne tik vertingų maistinių, bet ir pražūtingų sveikatai savybių, sako vaistininkai ir gydytojai, pastaruoju metu fiksuojantys gerokai šoktelėjusį apsinuodijimų grybais atvejų skaičių.

Socialiniai interneto tinklai šiemet net mirga nuo grybų. Su tokiais miško gėrybių kiekiais susidoroti ganėtinai sunku net didžiausiems grybų mėgėjams, o juos marinuoti ir džiovinti daug kas neturi ne tik laiko, bet ir sąlygų. Tačiau yra visiškai nesudėtingas būdas, leisiantis mėgautis jais net ir žiemą – užšaldyti. Grybus, kaip ir daugumą vaisių, daržovių bei kitų gėrybių galima užšaldyti paprastame šaldiklyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai sako, kad nors daugelis grybautojų mano, kad puikiai pažįsta valgomuosius grybus, vis dėlto retkarčiais į pintines papuola ir nuodingų grybų. Pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie visą gyvenimą grybavo ir gerai pažįsta grybus, dėl pablogėjusio regėjimo skaudžiai apsirinka – prisirenka nuodingų grybų. Tad grybaujant ir vėliau tvarkant grybus reikia būti itin atidiems.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gal tai nuliūdins grybauti išsiruošusius žmones, bet „grybų lietus“ tęsis neilgai, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Kas jau spėjo į sėkmingą grybavimo atidarymą, tie – laimingieji“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia jis. Anot gamtininko, pirmąsias 2–4 dienas, tik pasirodžius grybams, beveik visi jie buvo sveiki. Tikėtina, kad dabar, pasak S. Paltanavičiaus, iki 70–80 proc. rastų grybų bus sukirmiję. „Grybų laukėme ne tik mes.

 Pastaruoju metu pradėjus gausiai dygti grybams, pasipylė ir pulkai grybautojų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino grybavimo taisyklių. Aplinkosaugininkai primena, kad jų laikytis privalu visiems, o pažeidėjams gali būti skiriama administracinė bauda.

  Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje bei pajūryje grybautojai jau pjauna vieną baravyką po kito, o Vidurio bei Pietų Lietuvoje miško gėrybių dar teks palaukti. Pasak supirkėjų, grybų derlius išties dar tik įsibėgėja, o 70–80 proc. pirmųjų baravykų Dzūkijoje – pakirmiję. Miško gėrybių supirkėjai viliasi, kad visoje Lietuvoje iškritęs gausus lietus padės dygti grybams. UAB „Tandemus“ direktorius Vidmantas Budrikis portalui LRT.

Prasidėjus rudeniniam grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pailsėti miške. Nors daugelis grybautojų mano, kad puikiai pažįsta valgomuosius grybus, vis dėlto retkarčiais į pintines papuola ir nuodingų grybų, kurie pridaro daug nemalonumų. Pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie visą gyvenimą grybavo ir gerai pažįsta grybus, dėl pablogėjusio regėjimo skaudžiai apsirinka – prisirenka nuodingų grybų.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Grybautojai turėtų ne tik taisyklingai išrauti ar nupjauti grybus, tausoti miško paklotę, bet ir pagalvoti apie miško gyventojus. Kai kuriems iš jų grybų rinkėjai šiuo metu gali atnešti pražūtį, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Įsibėgėjant grybavimo sezonui portalas LRT.lt primena, kaip grybauti nedarant žalos gamtai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo skubų tyrimą dėl šiandien gautos informacijos, kad lietuviškų džiovintų šilo baravykų partijoje buvo nustatyta arseno. Skubų pranešimą pateikusi Lenkijos kompetentinga institucija informuoja, kad teršalo džiovintų baravykų partijoje nustatyta atlikus laboratorinius tyrimus. Šių tyrimų rezultatai parodė, kad arseno koncentracija grybuose yra 110 +/- 19 mg/kg.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad akcizu neapmokestinamą dyzeliną galės įsigyti ne tik augalų, bet ir gyvulių bei grybų augintojai, bitininkai. "Bus įtrauktos naujos grupės ir patikslintas kompensuojamo dyzelino kiekis. Papildomai bus galimybė, kai notifikuos Europos Komisija, dyzelinu naudotis kiaulininkystės ūkiams, paukštininkystės ūkiams, taip pat grybų augintojai.

Nuodingas, haliucinogeninis, ligą sukeliantis ir gydomųjų savybių turintis, aptinkamas visuose septyniuose pasaulio žemynuose – kas? Ogi grybas! Pasirodo, ne vien lietuviai gali didžiuotis grybų švente – spalio 13-ąją, sekmadienį,britai irgi šventė grybų dieną, kurios metu buvo galima aplankyti garsųjį Fungariumą.

Radiacinės saugos centras (RSC) kasmet sulaukia gyventojų klausimų apie Lietuvos miškuose augančių grybų radioaktyvumą. Gyventojai teiraujasi, koks yra valgomų grybų užterštumas radioaktyviomis medžiagomis, kuriuose miškuose ir kokiose grybų rūšyse jis yra didesnis. RSC primena, kad radioaktyviąsias medžiagas į šalies teritoriją atnešė atmosferos srautai po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Daugiau nukentėjo pietvakarinė ir vakarinė Lietuvos teritorijos dalys.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šianidien“, LRT.lt Dzūkijos grybų perdirbėjai skundžiasi prastu grybų derliumi, kurių dalį šiemet Lietuvoje dar supirko ir kaimynai lenkai. Tačiau, pasak perdirbėjų, vakaruose mažėja ir vartojimas. Pavyzdžiui, italai žiemą ketina pirkti mažiau šaldytų baravykų. Nedžiugina ir uogų derlius – pusė ruošiamų uogų eksportui įmonės įsiveža iš Baltarusijos, Latvijos, Švedijos.

Inga VENCKUTĖ Šilutė ir jos kraštas nėra toks garsus grybais kaip Varėna. Bet vietiniai gyventojai jau valgo puikių pamario šeimininkių pagamintus patiekalus iš grybų ir su grybais. Trečiadienį Šilutės turguje sutikti grybais prekiaujantys rajono gyventojai sakė, kad dėl sauso ir šilto oro grybų nėra daug nei įprasta tokiu metu. Gal todėl jų beveik ir nepardavinėjo keletą turgų iš eilės. Voveraičių dabar surenkama šiek tiek daugiau nei kitų grybų. Vasarinių baravykų beveik ir nebuvo.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Pirmiausia tiesiog privalau pasveikinti jus visus, išgyvenusius dar vieną Pasaulio pabaigą. Ją įvyksiant 2013 m. rugpjūčio 23-ąją buvo išpranašavęs Grigorijus Rasputinas, o pranašystę patvirtinęs Rusijoje šiuo metu besislapstantis Edwardas Snowdenas - abu daugmaž vienodo rimtumo autoritetai. Jei pabaiga neištiko, tai gal galima tikėtis bent jau karo? Ir ne kažkur tolimoje Sirijoje, o čia, pas mus.

Lietuvoje rugpjūčio vidurys. Vasara subrendo ir nerastume nė vieno argumento tai paneigti. Apie vasaros brandą liudija jau regimai trumpesnė diena ir labiau vėstančios naktys. Tiesa, dienos ir saulės šilumos dar tikrai pakanka išlaikyti dar neatvėsusius vandenis, o tai – tikros vasaros ženklas. Dar labai greitai nubyra rasos, išgaruoja drėgmė. Net ir po lietaus, kurio mums teko nemažai, beregint išdžiūsta ne tik laukai ir juose geltonuojantys javai, bet ir kelio balutės.

Grybavimas suteikia žmogui didelį malonumą, atsipalaidavimą ir poilsį. Prasidėjus grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti miške. Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, A,D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo.

Prasidėjus grybų sezonui, daugiau nei trečdaliui lietuvių reikėtų nepamiršti itin saikingai mėgautis šiomis rudens gėrybėmis. Kaip atskleidžia UAB „Valentis“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, 37,5 proc. lietuvių grybų patiekalus įvardino sunkiausiai virškinamu maistu. Panašus iššūkis lietuvių skrandžiams yra ir rūkyti gaminiai – juos sunkiai virškina 38,2 proc. apklaustųjų. Apklausoje apie virškinimą dalyvavę respondentai buvo paprašyti nurodyti, kokį maistą jie virškina sunkiausiai.

Dėl sudėtyje esančio chitino voveraitės, kaip ir daugelis kitų grybų, gana sunkiai virškinamos, tačiau jose gausu vitaminų. Vitamino B1 daugiau negu kituose grybuose, piene, varškėje, pomidoruose; vitamino D – kaip aukščiausios rūšies svieste. Mitybiniu fiziologiniu požiūriu ypač vertingos jų apetitą skatinančios aromatinės medžiagos. Kad būtų lengviau virškinti, ruošiamas maistui voveraites patartina susmulkinti. Šie grybai skanesni ne virti, o kepti.

Dzūkijos miškuose – karas dėl grybų Žinomą priežodį „jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“ šiemet galima perfrazuoti – „grybai ir uogos paliko dzūkus nuogus“. Vėlavęs pavasaris, vėliau prasidėję karščiai kaip reikiant pakenkė uogų ir grybų derliui Dzūkijos miškuose.

 Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Miškuose gana gausu žemuogių, pasirodė ir pirmosios voveraitės, baravykai. Aplinkosaugininkai primena, kad nevalia rinkti pernelyg mažų grybų, o uogaujant privalu nedraskyti uogienojų. Už tokius pažeidimus numatytos administracinės baudos. Varėnos miškų pakelės vėl mirguliuoja nuo siūlančiųjų vasaros gėrybių. Pirmosios žemuogės, pasak dzūkų, prisirpo prieš gerą savaitę. Kaip įprastai.

Verslūs žmonės, sužinoję, kaip auga šie itin brangūs grybai, išmoko veisti jų plantacijas ten, kur jie anksčiau niekada nebuvo auginami. Keičiantis klimatui, vis labiau šiltėjant vasaroms Italijoje ir Prancūzijoje, pradeda nykti paslaptingų grybų – trumų – rūšys. Tačiau vis daugiau plantacijų atsiranda net Skandinavijos šalyse. Pirmas 400–14 000 eurų (1 381- 48 340 Lt) už kilogramą kainuojančių grybų plantacijas jau įveisė keli ūkininkai Latvijoje, pasekėjų atsirado ir Lietuvoje.

Mėnaičių kaime (Radviliškio rajonas) esantis Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialo pastatas vėl reikalauja remonto. Tačiau rajono valdininkai geriau linkę šio fakto viešai neminėti, nes už memorialo kyšo Radviliškio savivaldybės valdininkų korupcijos skandale išgarsėjusios UAB „Leo statyba“ ir galbūt buvusios rajono valdžios viršūnėlės ausys.

Jeigu jums patinka unikalūs meno dirbiniai, tai jūs tikrai įsimylėsite menininko Corey Corcoran’s darbą. Bostono menininkas savo originaliai iliustracijai vietoj drobės panaudojo… grybus. Sukurti iš ties gerą iliustraciją ant popieriaus jau yra pakankamai sunku.

Sudėtinės dalys: 200 g sūdytos silkės filė 100 g pieno 4 šaukštai grietinės 5 dideli pievagrybiai 2 šaukštai sviesto Šiek tiek porų žiupsnis druskos Gaminimas: Silkei nulupame odelę. Filė trumpai pamirkome piene, po to gerai nusausiname ir supjaustome nedideliais gabalėliais. Sudedame tvarkingai į lėkštę, o ant silkės uždedame grietinės sluoksnį. Svieste gerai apkepiname smulkiai supjaustytą porą. Sudedame smulkiai supjaustytus pievagrybius, pagardiname druska ir kepame apie 1–2 minutes.

Vyriškis teisinosi , jog grybieną augino iš smalsumo, norėdamas pamatyti, kaip auga grybai. Gavus informacijos, jog Vilniuje, Kalvarijų gatvėje butą nuomojantis programuotojas atsiėmė siuntinį iš JAV su haliucinogeninių grybų sporomis, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai patikrino patalpas ir rado ten apkvaitusį nuomininką, kuris nerišliai teisinosi kvaišinančią grybieną auginęs šiaip sau – „norėjau pasižiūrėti, kaip auga.

Šių metų lapkričio 13 d. Valstybės sienos  apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Šalčininkų   kontrolės punkte buvo patikrintas krovininis automobilis iš Baltarusijos, kuriame buvo gabenamas voveraičių krovinys. Pasieniečių punkte esanti stacionari radiacinės kontrolės įranga užfiksavo  automobilio skleidžiamą padidintą radiaciją.