Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šianidien“, LRT.lt Dzūkijos grybų perdirbėjai skundžiasi prastu grybų derliumi, kurių dalį šiemet Lietuvoje dar supirko ir kaimynai lenkai. Tačiau, pasak perdirbėjų, vakaruose mažėja ir vartojimas. Pavyzdžiui, italai žiemą ketina pirkti mažiau šaldytų baravykų. Nedžiugina ir uogų derlius – pusė ruošiamų uogų eksportui įmonės įsiveža iš Baltarusijos, Latvijos, Švedijos.
Trūksta lietaus – tokią pagrindinę prasto grybų derliaus priežastį įvardija Dzūkijos grybų perdirbėjai. Lietuvoje, palyginti su vidutiniško derliaus metais, šiemet užaugo vos apie 30 procentų grybų. Dar auga voveraitės, už kurių kilogramą mokama 15 litų, šiek tiek pasirodė baravykų, šilbaravykių ir raudonikių. Didžiąją dalį grybų perdirbėjai įsiveža.
„Atskiruose Rusijos regionuose grybų sąlyginai yra daug – ir Oruole, ir Nižnyj Novgorode. Šiuo metu ten grybų pakankamai. Baltarusija, pagal savo pajėgumus, šįmet turėjo apie 50–70 procentų grybų kiekio. Lietuva šįkart liko paskutinė“, – skaičiavo Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius. Lietuvos perdirbėjams koją kiša ir kaimyninės šalies – Lenkijos verslininkai.
„Šiemet Lenkijoje beveik nebuvo voveraičių, todėl jie labai aktyviai veržėsi į Lietuvą ir su mėlynėms, ir su voveraitėmis. Jie šia siūlo tokias kainas, kad aš lietuviškų voveraičių net nepirkau. Jie atvažiuoja ir perperka iš supirkėjų“, – kalbėjo UAB „Tandemus“ direktorius Vidmantas Budrikis.
Vis dėlto grybų eksportui, pasak perdirbėjų, netrūks. Pavyzdžiui, voveraites pamėgę šveicarai perka tik iš mūsų. O štai italai šiemet dėl krizės riboja savo poreikius – perka mažiau šaldytų baravykų. Vartojimas mažėja ir Vokietijoje – dėl nors ir mažai augančių šaldytų voveraičių kainų, didieji prekybos centrai jų atsisako.
„Tradicinėse šalyse mažėja vartojimas. Kaip papasakojo kolegos vokiečiai, senoji karta, turėjusi grybų valgymo tradicijas, po truputį traukiasi, o jaunoji karta, kaip ir Lietuvoje, valgo greito maitinimo užeigose“, – apgailestavo Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius.
Šiemet nedžiugina ir miško uogos. Mėlynių buvo nemažai, bet bruknių, aviečių ir spanguolių – nedaug.
„[Įsivežame] iš artimiausių kaimynų – latvių, estų, švedų, lenkų. Laukinių uogų atsivežame ir iš Baltarusijos. Lietuviškų uogų Afrikai nepardavinėjame, tačiau Amerikoje, Australijoje bei Azijos šalyse uogas parduodame. Ten jos tikrai neblogai vertinamos“, – vardijo UAB „Vėtrija“ direktorius Gediminas Daukšys.
Spanguolių litras šiuo metu kainuoja dešimt litų – keturiais litais daugiau nei pernai. Bruknės ir avietės superkamos po keturis litus, šaltalankiai – po pusantro lito.