Žinomą priežodį „jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“ šiemet galima perfrazuoti – „grybai ir uogos paliko dzūkus nuogus“.
Vėlavęs pavasaris, vėliau prasidėję karščiai kaip reikiant pakenkė uogų ir grybų derliui Dzūkijos miškuose. Miško gėrybių supirkėjai dar iš praėjusių metų atsargų turi sandėliuose bei noriai į Lietuvą veža nebrangią produkciją iš kitų šalių, taip vietiniai dzūkeliai lieka dvigubai nuskriausti – miške grybai neauga, o ir perdirbimo įmonės darbo nesiūlo.
Skriaudžia sausra ir lenkai
Miško gėrybes superkančios įmonės „Tendemus“ vadovas Vidmantas Budrikis apie tai, ar Dzūkijos miškai šiemet dosnūs, sakė: „Kur jie bus dosnūs, juk karšta ir sausa. Šiemet situacija žymiai prastesnė nei pernai. Dėl karščių žmonės kojos nekelia į miškus, juk dažniausiai grybavimu ar uogavimu užsiima vyresnio amžiaus žmonės, o šie neretai turi ir įvairių sveikatos problemų.“
V. Budrikio teigimu, nemažus kiekius miško gėrybių įmonės tebelaiko sandėliuose: „Dar likę nesunaudotos produkcijos iš pernai metų. Taip pat atsivežame iš Rusijos.“ tiesa, vietiniam supirkėjams miško gėrybes iš panosės gvelbia lenkų verslininkai, kurie atvykę į Lietuvą gera kaina perperka smulkiųjų supirktuvių laimikį.
Dzūkijoje – latviški grybai
Miško gėrybių supirkimu ir perdirbimu besiverčiančios įmonės „Tarailos logistika“ vadovas Alvydas Taraila kalbėdamas apie sezono pradžią sakė: „Situacija iš esmės yra nebloga. Dzūkijoje sausra – grybai miškuose net apdžiūvę, bet mes dirbame ne tik Lietuvoje, tad produkcijos pavyksta atsivežti iš užsienio. Latvijoje šiemet užderėjo neblogas voveraičių derlius, puiki kaina ir kokybė.“
Anot A. Tarailos, atsargų – sušaldytų mėlynių – sandėliuose iš praėjusių metų turi ne tik Varėnos rajono, bet ir Švenčionių bei Kauno regiono supirkėjai. Apie tai, ar atsargos sandėliuose lems supirkimo kainas ar kiekius, pašnekovas sakė: „Neturėtų, nes įmonės suinteresuotos kuo daugiau produkcijos supirkti, juk ir atsivežama todėl, kad nepakanka to, kas superkama vietoje.“
Anot jo, pragyvenantys iš grybavimo ir uogavimo šiemet labai nenukentės, nes supirkimo kainos gana aukštos. Šiuo metu Dzūkijoje už kilogramą voveraičių mokama apie 16 Lt, o mėlynių kilogramo kainos svyruoja 5,5-6 Lt.
Atlyginimai lenkia minimumą
„Mūsų įmonė užsiima ir perdirbimu, tad darbuotojų skaičiaus svyravimas mūsų įmonėje yra truputį mažesnis nei kitur, bet juk jei nėra uogų ir grybų, tai ir nereikia daug žmonių jiems perrinkinėti“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad sezono metu darbuotojų atlyginimai gerokai lenkia vidutinį darbo užmokestį.
„Pernai darbuotojai į rankas gaudavo 1200-1400 Lt. Žinoma, daug kas priklauso nuo paties darbuotojo spartumo, kaip greitai dirba, taip ir uždirba. Būna ir tokių, kad dieną padirbę ima nedarbingumą trims mėnesiams, o per tuos tris mėnesius grybauja miške“, – pasakojo A. Taraila.
Apie tai, ko tikisi iš antrosios vasaros pusės, pašnekovas sakė: „Duok Dieve, kad likusi vasaros pusė nebūtų tokia, kaip parėjusiais metais, kai Lietuvoje nebuvo nei vieno baravyko.“
Darbuotojų reiks mažiau
Alytaus teritorinės Darbo biržos Varėnos skyriaus vedėja Stasė Daujotienė kalbėdama apie sezoninio įdarbinimo pokyčius teigė, kad šiemet miško gėrybių supirkimo įmonės samdo mažiau darbuotojų. „Žinoma, jų veikla laikinai nedarbo rodiklius regione sumažina, bet šiemet darbuotojų poreikis mažesnis.“
Anot jos, miško gėrybes superkančių įmonių vadovai didelių reikalavimų personalui nekelia: „Darbdaviui svarbiausia, kad pats darbuotojas norėtų dirbti. Žinoma, susiruošus dirbti prie grybų ar uogų reikia turėti spartumo, nes jei darbuotojas miegos, tai nieko neuždirbs.“
Renkasi tarp miško ir darbo biržos
S. Daujotienės teigimu, miško gėrybių perrinkinėtojo darbas labai paklausus tarp bedarbių, nors būna ir tokių atvejų, kai patyrę grybautojai ar uogautojai pasiskaičiuoja ir nusprendžia, kad sezono metu dirbti jiems neapsimoka iš viso, o per visą ir sezoną miške įmanoma užsigrybauti pinigų visiems metams.
Apie tokius atvejus darbo biržos specialistė sakė: „Tokiais atvejais, kai dėl tokio darbo žmonės ima vengti viešųjų ir kitų siūlomų darbų, kalbamės su žmogumi ir jo klausiama, ką jis renkasi – mūsų siūlomą darbą ir socialines garantijas ar vis tik būti savarankišku. Dažnesni atvejai, kad žmogus nusprendžia dirbti pasiūlytą darbą.“
