Sunkius, o kartais ir mirtinus apsinuodijimus sukelia suvalgyti nuodingi grybai. Iš Lietuvoje žinomų apie 400 grybų, nuodingų yra apie 40. Problemų gali kilti prisirinkus mažai žinomų grybų ar valgius nežinia kieno surinktus grybus.
Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomu
Taip blyškioji musmirė supainiojama su pievagrybiais, žalsvoji – su ūmėdėmis ar žaliuokėmis. Įsigudrinama rinkti mažai žinomus grybus, pasikliaujama blogai suprastais ar netinkamais patarimais. Žmonės dažnai nežino kieno surinktus ir kokius grybus jie valgė. Kita vertus, apsirinka net patyrę grybautojai. Tik retais atvejais nuodingas grybas nustatomas be didelių abejonių. Paprastai tai išsiskiriančios išvaizdos (pvz., bobausis) arba ypatingoje vietoje augantis grybas (pvz., mėšlagrybis). Todėl apsinuodijimas dažniausiai nustatomas kliniškai, orientuojantis į vyraujančius simptomus, bei laiką, praėjusį nuo suvalgymo iki pirmųjų negalavimų atsiradimo.
Apsinuodijus grybais – ūmūs simptomai
Simptomai gali būti labai įvairūs, priklauso nuo grybų rūšies ir toksiškumo. Kadangi daugelio grybų toksinų cheminė struktūra iki šiol nėra iki galo ištirta, apsinuodijimai grybais dažniausiai skirstomi pagal jų sukeliamą pažeidimą. Skiriamos keturios toksinų kategorijos: ląstelę pažeidžiantys nuodai (sukeliantys ląstelių irimą ir organų nepakankamumą), neurotoksinai (sukelia nervų sistemos pažeidimą – komą, traukulius, haliucinacijas, sujaudinimą, depresiją), virškinamąjį traktą dirginantys toksinai (sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą) ir disulfiramo tipo toksinai (šių medžiagų turintys grybai dažniausiai nėra toksiški ir nesukelia jokių simptomų, jei per 72 vūmūalandas kartu nevartojama alkoholio. Pavartojus alkoholio, išsivysto ūminis toksinis sindromas).
Kada derėtų sunerimti?
Jei po kelių valandų ar net sekančią dieną po to, kai buvo valgyta grybų atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Tai pirmieji ir dažniausi apsinuodijimo nuodingais grybais požymiai. Nors tokie pat negalavimai gali atsirasti tiesiog persivalgius ar prisivalgius ne nuodingų, bet nevalgomų grybų, liaudyje vadinamų šungrybiais. Kiekvienas apsinuodijimas grybais turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas gyvybei, dėl jo būtina pasitarti su medikais.
Nuodingiausi Lietuvos grybai Nuodingiausi Lietuvos grybai yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant, džiovinant ir kitaip juos ruošiant ir konservuojant.
Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – daugiausiai mirčių atnešęs augalinės kilmės nuodas. Šiuose grybuose esanti nuodinga medžiaga amtoksinas pasižymi stipriu kepenų veiklą sutrikdančiu poveikiu. Amatoksinas aptinkami ir kituose nuodinguose grybuose: musmirėje (A. virosa), smailiažvynėje žvynabudėlėje (Lepiota aspera), eglinėje kūgiabudėje (Galerina marginata).
Apsinuodijimui amatoksino turinčiais grybais būdingas ilgas latentinis (slaptasis) periodas (6–48 valandos, vidutiniškai 6–15 valandų) kurio metu jokių simptomų gali nepasireikšti. Po latentinio periodo simptomai pasireiškia staiga – atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, pakyla temperatūra. Ligonis įtaria, kad apsinuodijo grybais, bet po to būna remisijos fazė (paprastai trečiąją parą), simptomai lyg ir praeina. Nors savijauta pagerėja, ligonis nustoja vemti, tačiau laboratoriškai nustatomi sunkaus kepenų pažeidimo požymiai. Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu. Amanitinai yra labai toksiški, patekę į kraujotaką, ardo kepenų ląsteles (hepatocitus) ir sukelia jų nekrozę. Kraujyje labai padidėja kepenų fermentų, bilirubino. Negydant prasideda masyvus kraujavimas iš virškinimo trakto dėl kepenų pažeidimo sutrikus krešėjimui. Dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pažeidžiamos galvos smegenys, sutrinka sąmonė, gali ištikti koma. Vėliau vystosi ūminis inkstų nepakankamumas. Pacientai dažniausiai miršta dėl ūminio kepenų nepakankamumo bei išsivysčiusių komplikacijų.
Apsinuodijimo grybais komplikacijų galima išvengti
Jei pacientas laiku kreipiasi profesionalios pagalbos, tačiau dėl tokios apgaulingos apsinuodijimo eigos dažnai į medikus kreipiamasi pavėluotai. Apsinuodijus kitais nuodingais grybais (paprastoji ir margoji musmirės, bobausis, mėšlagrybis, nuodingasis nuosėdis, pilkoji meškutė, pilkoji skydabudė ir kiti) mirtini atvejai reti, tačiau galimi, ypač mažų vaikų, senyvų ar sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis žmonių tarpe.
Sudėtinga atskirti gyvybei grėsmingą apsinuodijimą grybais nuo paprasčiausio gastrito ar apsinuodijimo maistu, todėl esant įtarimų, kad apsinuodyta grybais, visuomet būtina pasitarti su medikais. Paprasčiausia tai padaryti telefonu, paskambinus į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą, kur visą parą budintis gydytojas klinikinis toksikologas patars ką daryti, ar reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kokių priemonių imtis.
Pirmąją pagalbą namuose galima suteikti tik pirmosiomis valandomis, o apsinuodijimo simptomai dažniausiai atsiranda tik sekančią dieną. Geriausia prieš pradedant gydytis, pasitarti su Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistais, o prasidėjus tipiškiems negalavimams laiko namie negaišti, reikia kuo greičiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Per pirmąją valandą po apsinuodijimo galima plauti skrandį. Galima skirti aktyvintosios anglies (po 0,5 – 1g kilogramui kūno svorio, pavyzdžiui, suaugusiam žmogui, sveriančiam 70 kg reikalinga duoti 35 – 70 g aktyvintosios anglies arba 175 – 350 tablečių), tačiau dėl gausaus vėmimo dažnai to padaryti nepavyksta.
Esant tipiškai klinikai ir įtariant apsinuodijimą amatoksino turinčiais grybais, visuomet rekomenduojame vykti į gydymo įstaigą, nes veiksmingų gydymosi priemonių namuose nėra, o prarastas laikas, per kurį gali būti skiriamas priešnuodis, žmogui gali kainuoti gyvybę. Iš ligoninės, nepasitvirtinus apsinuodijimo diagnozei, paprastai, žmogus išleidžiamas sekančią dieną.
Trumpi patarimai grybų mėgėjams:
- Rinkite tik gerai pažįstamus grybus;
- Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų. Tyrimai rodo, kad neretai apsinuodijama vyresnio amžiaus ir / ar turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais;
- Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam;
- Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas;
- Apsinuodijimo požymiai gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai;
- Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime turi praeiti per 4-6 val.;
- Užsitęsus virškinamojo kanalo sutrikimams, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo.
Iškilus klausimams, įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą arba pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistais telefonais: 8 5 236 2052 arba 8 687 53378.
