Apklausoje apie virškinimą dalyvavę respondentai buvo paprašyti nurodyti, kokį maistą jie virškina sunkiausiai. Trečią vietą tarp sunkiausiai lietuvių skrandžiams apdorojamo maisto užima aštrūs patiekalai (27,9 proc. ), po to seka keptas maistas (22,8 proc.), riešutai (15,4 proc.) ir bulviniai patiekalai (13,8 proc.).
Pasak gydytojos Reginos Žukauskienės, šviežias, gerai paruoštas maistas savyje turi fermentų, kurie patys tą maistą virškina, todėl sveikam organizmui jį apdoroti yra nesunku. Tuo tarpu rūkyti, konservuoti gaminiai turi mažai fermentų arba visai jų neturi, taip apsunkindami virškinimą.
„Virškindamas ilgai išsilaikančius ir nesugendančius rūkytus bei konservuotus produktus organizmas turi išskirti daugiau medžiagų jų suskaidymui, daug intensyviau bei ilgiau turi dirbti kepenys, kasa“, – teigia gydytoja.
Tik 1,1 proc. apklaustųjų kaip sunkiai virškinamą nurodė riebų maistą. Labai maža apklaustųjų dalis sunkiai virškinamu maistu įvardino ir daržoves (1,1 proc.) bei vaisius (0,6 proc.).
Anot gydytojos, tai, jog skrandis sunkiai virškina vieną ar kitą maisto produktą, gali būti sutrikusios virškinimo sistemos požymis.
„Esant sveikam virškinimo traktui ir valgant saikingai, joks kokybiškas maistas neturėtų sukelti virškinimo problemų. Virškinimo trakto ligas, virškinimo sistemos organų funkcinį nepakankamumą arba tai, ką paprasčiausiai įvardiname „skrandžio sustojimu“, lemia daug faktorių: nesveikas gyvenimo būdas, stresas, nuovargis, neteisinga, nepilnavertė, nereguliari mityba. Tokiais atvejais gelbsti augalų ekstratai bei virškinimo fermentai – augalai paskatina ir stimuliuoja virškinimo liaukų veiklą, apsaugo kepenų ląsteles, o fermentai atlieka pakaitinę funkciją – sumažina joms krūvį. Tačiau tai neatleidžia nuo būtinumo valgyti saikingai ir reguliariai“, – sako R. Žukauskienė.