Mėnaičių kaime (Radviliškio rajonas) esantis Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialo pastatas vėl reikalauja remonto.
Tačiau rajono valdininkai geriau linkę šio fakto viešai neminėti, nes už memorialo kyšo Radviliškio savivaldybės valdininkų korupcijos skandale išgarsėjusios UAB „Leo statyba“ ir galbūt buvusios rajono valdžios viršūnėlės ausys.
Susikraipė stogo danga
Dar rudens pradžioje buvo pastebėta, kad pavasarį suremontuota klėtelės, kurioje įrengtas atstatytas bunkeris, šiaurinės pusės gontų stogo danga vėl pradėjo kraipytis.
Bangos didėjo. Kai kuriose vietose gontai skilo ir stogo danga atšoko. Keliose vietose vėl ėmė kristi pastato sienos rąstų kamšalas.
Kai į tai dėmesį atkreipė „Šiaulių kraštas“, iš Savivaldybės valdininkų lūpų nuskambėjo frazė, jog į vidų vanduo nebėga, todėl jaudintis nėra ko.
Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė teigė, jog kol kas jokio pavojaus ekspozicijai nėra, o savivaldybės Statybos skyriaus specialistai pastatą stebi.
„Buvo pakeisti langai, nupirkti šildytuvai, kurie bus įrengti klėtelėje, kad būtų galima patalpas šildyti žiemos metu ir palaikyti minimalią temperatūrą, kad nekiltų grėsmė ekspozicijai“, – sakė J. Margaitienė.
Rasta mikrogrybų sporų
Lapkričio 9-ąją memorialo bunkerį ir jame esančią ekspoziciją apžiūrėjo Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro ekspertai.
Jie paėmė oro, medienos ir eksponuojamų dokumentų mikromicetų ėminius, kad galėtų įvertinti mikrobiologinį užterštumą.
Prieš keletą dienų gautose tyrimų išvadose nurodyta, jog, atliekant oro mikologinį tyrimą bunkeryje, buvo aptikta penkių rūšių, pavyzdžiuose nuo bunkerio medienos – irgi penkių rūšių, o pavyzdžiuose nuo dokumentų, esančių bunkerio ekspozicijoje, – keturių rūšių mikrogrybų sporų.
Ekspertų išvadose nurodoma, kad bunkerio medienos ėminyje išskirtas Mucor hiemalis mikrogrybas buvo aptiktas ir anksčiau, atliekant bunkerio mikrobiologinius tyrimus 2010 metų gruodžio pradžioje (prabėgus vos 10 dienų po memorialo atidarymo – autoriaus pastaba).
Ekspertai nurodo, jog taip yra todėl, kad likus nors dalelei grybienos ar sporų ir esant pakankamam drėgmės kiekiui, mikrogrybai atstato savo funkcines galias.
Ekspertų išvados
Ekspertizę atlikusi Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos technologė-biologė Irena Bubinienė savo išvadose nurodo, jog nukritus oro temperatūrai žemiau nulio laipsnių, mikrogrybų vystymasis sulėtėja, o kai kurios rūšys žūsta.
Ekspertė nepataria bunkerio ir klėtelės šildyti, nes šiluma paskatintų mikrogrybų vystymąsi.
Be to, dideli temperatūros ir drėgmės svyravimai kenkia esantiems eksponatams.
„Šiaulių kraštui“ I. Bubinienė sakė, jog klėtelėje labai drėgna.
Pasak jos, bunkeryje aptikta ir pavojingų mikrogrybų, kurių didesnis kiekis pavojingas ten ilgesnį laiką pabuvusiems ar silpnesnio imuniteto žmonėms, nes gali sukelti alergiją.
Galimas pavojus ekspozicijai
Šių metų pavasarį memorialo klėtelėje buvo atidaryta nauja ekspozicija, kurios stenduose pateikta trumpa apžvalga apie partizaninį karą Lietuvoje 1944–1953 metais, partizanų vadovybės centralizacijos istorija, vietovių, iš kurių į suvažiavimą susirinko signatarai, žemėlapis, suvažiavime svarstyti klausimai, informacija apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 metų vasario 16 dienos Deklaraciją, jos signatarus.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Savivaldybei perduotos ekspozicijos vertė – per 50 tūkstančių litų.
Kadangi ekspertai nepataria klėtelės šildyti, kyla pavojus šiai ekspozicijai.
Prieš perimant ekspoziciją Savivaldybei, jos gamintojai UAB „Terra media“ atstovai teigė, jog stendams gali pakenkti per didelė drėgmė, temperatūrų svyravimai.
Savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė „Šiaulių kraštui“ aiškino, jog artimiausiu metu bus sprendžiamas šių stendų likimas.
„Dokumentų kopijas ir kitus daiktus iš bunkerio pernešime į sausas patalpas, o dėl stendų likimo konsultuosimės su gamintojais, specialistais“, – sakė ji.
Įamžintas laisvės kovotojų atminimas
„Šiaulių kraštas“ jau rašė, kad 2010 metų lapkričio 22-ąją Mėnaičiuose iškilmingai atidaryto memorialo įrengimui buvo naudojamos valstybės investicijų programos lėšos.
Klėtelės vietoje stovėjęs ūkio pastatas buvo išardytas ir perkeltas į kitą vietą. Tai kainavo apie 170 tūkstančių litų.
Klėtelės su partizanų bunkeriu atkūrimui bei paminklo pamatų įrengimui išleista beveik 248 tūkstančiai litų.
Dar 45 tūkstančius litų kainavo archeologiniai kasinėjimai, projektavimo darbai, kadastriniai matavimai ir planai. Rajono savivaldybė šiai statybai skyrė apie 17 tūkstančių litų.
Dar pavasarį Savivaldybės vadovai ir už statybų priežiūrą atsakingi specialistai teigė, jog bendrovė „Leo statyba“ galimai darbus atliko nekokybiškai.
Brokas badė akis
Pirmieji apie statybininkų darbo broką Mėnaičių memorialo statyboje prabilo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai.
Prieš atidarymą pastebėta, jog bunkeryje drėgna, pastatas ir bunkeris pastatyti iš šlapios nedžiovintos medienos, nors statybininkams buvo rekomendavę surasti seną trobą, ją išardyti, o rąstus panaudoti klėtelės statybai, neišdžiūvusi asla bei betoninis bunkerio kiautas, klėtelėje nėra ventiliacijos sistemos, įstatyti nesidarinėjantys langai yra prastos kokybės.
Apie tai, kad reikia imtis priemonių statiniui gelbėti nuo grybų micelio, gruodžio 1-ąją, prabėgus vos dešimčiai dienų, kai buvo pasirašytas oficialus pastato priėmimo aktas, raštu buvo informuota Radviliškio rajono savivaldybė.
Tačiau tuometiniai rajono vadovai buvo linkę apie tai nutylėti arba kalbėti neviešai. Tai į viešumą išlindo tik po Savivaldybėje kilusio korupcijos skandalo.
Įmonė pagarsėjo skandalais
Į korupcijos skandalo sūkurį Mėnaičių memorialo statytojai – UAB „Leo statyba“ – pateko, kai beveik prieš metus STT pareigūnai įtarė, jog bendrovei buvo sudarytos šiltnamio sąlygos laimėti kelis projektinius konkursus.
Bendrovė „Leo statyba“ bei jos akcininkai – rajono Tarybos nariai Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas – figūruoja korupcijos skandale dėl Radviliškio ir Bauskės rajonų bendradarbiavimo projekto, pagal kurį buvo vykdoma Latvių kultūros centro rekonstrukcija Radviliškyje.
Ir šioje statyboje atliktuose darbuose jau matomi defektai – pradeda pūstis ir kraipytis kai kurios pastato išorinės apdailos lentelės, šalia pastato sudėtos grindinio plytelės iškilnotos drėgmės, nes buvo sudėtos pačiame viduržiemyje.
Bendrovės vardas figūravo ir dėl galimai neskaidriai įgyvendinamo Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo darbų projekto.
Dėl galimai neskaidrios veiklos Tarybos nariai A. Juodis, G. Žilėnas, Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis šildė areštinės ir izoliatoriaus gultus, įtarimai pareikšti Savivaldybės administracijos direktoriui Eugenijui Pranevičiui ir dar keliems asmenims.
Atsakomybės nesikrato
Kilus korupcijos skandalui, pasikeitė bendrovės akcininkai ir dabar visos akcijos priklauso šiauliečiui Linui Grakauskui, kuris perpirko į korupcijos skandalą patekusių politikų akcijas. Naujuoju UAB „Leo statyba“ vadovu paskirtas Vytautas Žičkus.
UAB „Leo statyba“ vadovas iš „Šiaulių krašto“ išgirdęs, jog vėl kraiposi Mėnaičių memorialo stogas, sakė kol kas iš Savivaldybės negavęs jokio "defektinio" rašto.
Bendrovės vadovas tvirtino, jog jie neatsisako vykdyti savo garantinių įsipareigojimų.
„Aš dar pavasarį buvau užsiminęs, jog reikėtų keisti stogo dangą naujomis medžiagomis ir problema būtų išspręsta. Tai įmonė galėtų padaryti ateinantį pavasarį“, – sakė V. Žičkus.
Įmonės vadovas patvirtino, jog tai akivaizdus statybininkų darbo brokas, nes stogo danga buvo uždėta nesilaikant gamintojų nurodymų.
