gmo

Tymų epidemijai ir toliau sėjant paniką Lietuvoje, netrūksta medikų ir skeptikų ginčų, kurie verčia žmones tiesiogiai ir netiesiogiai kibti į atlapus. Savo nuomonę nesikuklina skelbti ir valdančiųjų atstovas, kuris ragina imunitetą stiprinti natūraliomis priemonėmis: sportuoti, grūdintis, vengti streso ir dėl skiepų yra skeptiškai nusiteikęs. „Skiepuose, jų gaminimo procese, yra ir žmonių, ir gyvūnų ląstelių. Jos turi savo DNR.

Šiandien Strasbūre susirinkę europarlamentarai balsuos dėl trijų prieštaravimų naujoms genetiškai modifikuotų sojų veislėms. Prieštaravimų pagrindiniai motyvai, kuriuos suformulavo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, kalba ne tik apie tai, kad Europos Komisijos elgesys patvirtinant naujus GMO yra nedemokratiškas, savavališkas ir pažeidžiantis Europos Sąjungos veikimo sutartį.

 Trečiadienį LR Vyriausybei nutarus neleisti šalies teritorijoje auginti bet kurios rūšies genetiškai modifikuotus pasėlius pagaliau žengėme pirmą svarbų teisinį žingsnį, siekiant įtvirtinti faktiškai susiklosčiusią situaciją – Lietuva niekada neaugino, o nuo šiol ir nebeaugins GMO. Tokią teisę Europos Sąjungos šalims nuo šių metų balandžio mėn. suteikė Europos Komisija ir patvirtino Europos Parlamentas.

Pirkėjai gali būti ramūs, kad jų pirktame maiste nėra genetiškai modifikuotų organizmų, nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet vykdo griežtą maisto produktų kontrolę, antradienį „Žinių radijui“ sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė. „Kontrolė vykdoma labai griežtai, be atvangos. Šiais metais importuotų ir maisto rinkoje esančių produktų ištyrėme virš dviejų šimtų mėginių.

 Vyriausybei praėjusią savaitę nutarus ženklinti Lietuvoje parduodamas maisto prekes su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO), prekybininkai tikina tokių produktų neparduodantys, nes pirkėjai juos vertina atgrasiai, rašo "Lietuvos rytas". "Produktai, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų, nenaudojami ir tinklo maisto gamybos cechuose ruošiant salotas, kulinarijos, konditerijos ar kitus gaminius", - sakė prekybos tinklo "Maxima", kuris produktų su GMO atsisakė dar praėjusių metų...

Diskusijos apie genetiškai modifikuotus maisto produktus netyla jau kuris laikas. Vieni tokių maisto produktų kratosi baimindamiesi, kad jie gali sukelti alergines reakcijas ar vėžį, o kiti, sako, nieko blogo nematantys. Į laboratoriją tyrimams atkeliauja daugybė maisto produktų: ne tik aliejus, bet ir sojų pupelės, kukurūzai. Praėjus net kelioms valandoms po tyrimo specialistai jau gali pasakyti, ar produkte yra GMO pėdsakų.

Lietuvos pozicija genetiškai modifikuotų produktų klausimu nesikeičia - mūsų šalis ir toliau nelinkusi įsileisti jokių genetiškai modifikuotų produktų, išskyrus pašarus gyvuliams, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi ministrė sakė tokią poziciją planuojanti išsakyti pirmadienį numatytame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.

Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės rezultatai patvirtina, kad mūsų šalyje neauginami genetiškai modifikuoti augalai, pranešė Aplinkos ministerija. Iki šiol Europos Komisija yra leidusi tiekti rinkai 49 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Registruotų ir leidžiamų tiekti rinkai genetiškai modifikuotų produktų sąrašas pateiktas internete. Pripažinta, kad šie produktai yra saugūs ir jais leidžiama prekiauti visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis ir tik labai nedidelė dalis nėra girdėjusi apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir iš jų gaminamus produktus. Beveik du trečdaliai neigiamai vertina tokius produktus, bet tik 9 proc. turi apie juos pakankamai informacijos. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais. Dauguma apklaustųjų (62 proc.

Pavasarį kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Europarlamentarai antradienį patvirtino šį Europos Komisijos pasiūlymą, kuriam buvo pritarta Europos Parlamento derybose su ES Taryba.

 Pavasarį kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Europarlamentarai antradienį patvirtino šį Europos Komisijos pasiūlymą, kuriam buvo pritarta Europos Parlamento derybose su ES Taryba.

 LRT.lt Maisto sauga, lyginant trejų metų duomenis, užtikrinama vis efektyviau. Taip teigia Valstybės kontrolė, pristatydama rezultatus audito, kurio metu vertino, ar Lietuvoje maisto sauga užtikrinama tinkamai. „Pavyzdžiui, ligų protrūkių dėl maisto tvarkytojų veiklos skaičius ir susirgusių asmenų skaičius per dvejus metus sumažėjo maždaug du kartus.

Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogui ir aplinkai, ypač ilguoju laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas, todėl mūsų pozicija turėtų būti konservatyvi ir atsargi. Nereikia skubėti ir eksperimentuoti su mūsų vaikų sveikata, bioįvairovės vystymusi, nes GMO sukelti procesai yra negrįžtami. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Valentinas Mazuronis.

„Šis superbulius – 100 proc. natūralus, jo genomas nėra modifikuotas“, – pasakoja veisyklos specialistas Patrisas Lilby. – Toks jis užaugo ir be jokių steroidų.“ Tokį egzempliorių pavyko išauginti per daugelį generacijų, kryžminimui atrenkant pačius raumeningiausius galvijų bandos individus. Kitaip tariant, jokių genetinių ar medikamentinių manipuliacijų čia nėra – vien griežta ir tikslinga selekcija. „Mums pavyko padvigubinti šių jaučių raumenis“, – pasakoja selekcijos ekspertas.

Pakeiskime genus patys ir sukurkime dar mums naudingesnius organizmus nei sukūrė motina gamta – prieš 40 metų pagalvojo mokslininkai. 2012 metais genetiškai modifikuotais augalais ūkininkai apsodino apie 170 milijonų hektarų. Tai yra apie 12% viso pasaulio ūkininkų ariamos žemės. Ir šis plotas kiekvienais metais auga! „Daugiausia GMO užaugina JAV, Brazilijos, Indijos ir Kinijos žemdirbiai. Apie 80 procentų JAV pagamintų maisto produktų turi bent vieną GMO ingredientą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad po inspektorių patikrinimo neleista tiekti į Lietuvos rinką daugiau nei 7 t (7 320 kg) neteisingai paženklintų ukrainietiškų saldumynų dėl etiketėse nenurodytų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, vykdydami valstybinę importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę, paėmė iš Ukrainos įvežtų saldainių ,,Dolče vita alpi” mėginius genetiškai modifikuotiems or...

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.1829/2003, dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, 2 skirsnio „Ženklinimas“ 12 ir 13 straipsniai detalizuoja kaip turi būti ženklinami maisto produktai, kurie pristatomi Bendrijos galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms ir: a) kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš GMO; arba b) kurie yra pagaminti arba kurių sudėtyje yra iš GMO pagamintų ingredientų.

 Europos Sąjungos (ES) tarybai pateiktas svarstyti klausimas dėl leidimo auginti genetiškai modifikuotus „Pioneer“ bendrovės kukurūzus Ispanijoje. Lietuva laikosi atsargumo politikos ir šiam ketinimui nepritaria. „Nuosekliai laikomės atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo ir pateikimo ES rinkai. Šių organizmų auginimo ir teikimo rinkai rizika dar nėra iki galo įvertinta.

Akibrokštas - laikais, kuomet, atrodo, galime gauti visko, ko tik užsigeidžiame, surasti geros kokybės žaliavų gali tapti misija neįmanoma.   Europos Sąjungoje paplitus genetiškai modifikuotoms sojoms bei kukurūzams, norint gyvulių pašarams surasti genų inžinerijos nepaliestos žaliavos tapo ganėtinai sunku.

Genų inžinerijos bandymus vykdantys Pietų Kinijos žemės ūkio universiteto mokslininkai pranešė išvedę genetiškai modifikuotus paršelius, kurie švyti tamsoje. Skelbiama, kad visi 10 paršavedės atsivestų jauniklių yra sveiki ir žvalūs. Kinų mokslininkai pasitelkė savo kolegų iš Havajų universiteto (JAV) išrastą metodą ir iš medūzos DNR išskyrė fluorescuojantį baltymą, kurį įterpė į kiaulės gemalo DNR grandinę.

Kodėl vieni šokoladai kainuoja 0,79 Lt, o kiti – net kelis kartus daugiau, nors jų sudėtis ir nėra labai skirtinga? Ir kodėl gamintojai ne visada pažymi šokolado sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus ingredientus? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškojo Alytaus Putinų gimnazijos moksleiviai, lapkričio 21 d. dalyvavę Lietuvos vartotojų instituto organizuotuose atsakingo vartojimo mokymuose.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai, dar kartą patyrę Rusijos smūgį, ėmė intensyviau ieškoti eksporto galimybių tolimesnėse gigantiškose JAV ir Kinijos rinkose, bet ir čia jie jau slysčioja ant politinio padažo. Pieno perdirbėjai dar šiemet rugsėjį tikėjosi gauti leidimus eksportuoti produktus į Kiniją. Tačiau po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje ir jo susitikimų su oficialiais asmenimis derybose su Kinija įsivyravo štilis.

Senojo žemyno šalys neskuba atverti savo rinkų GMO produkcijai, nors vis labiau jaučia amerikiečių lobistų spaudimą. ES laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis gali atverti kelią į Europą žemės ūkio ir maisto produkcijai, kuri gaminama pagal amerikietiškus standartus, t. y. naudojant augimo stimuliatorius, hormonus ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). JAV diplomatai vykdo agresyvią kampaniją, kurios tikslas – kuo greičiau praskinti genetiškai modifikuotiems augal...

Savanoriško maisto produktų ženklinimo „be GMO“ galimybės – apie jas bus diskutuojama rytoj, birželio 19 d., per Aplinkos ministerijos rengiamą seminarą, skirtą Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai biosaugos ir GMO klausimais. Šis kartu su Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų ministerija ir Europos teisės departamentu organizuojamas seminaras vyks sostinės viešbučio „Amberton“ konferencijų salėje.

Kone trečdalis pasaulio žemės ūkio derliaus yra priklausomas nuo vabzdžių ir kitų gyvūnų atliekamo žiedadulkių pernešimo. Didžioji dalis nuopelnų šioje srityje tenka bitėms. Deja, pastaruoju metu bitės masiškai miršta, o šios epidemijos priežastys nėra iki galo atskleistos, rašo „The Telegraph“. Kol kas egzistuoja keletas potencialių kaltininkų: parazitai, virusai ir pesticidai. Tačiau gali būti, kad bičių marą sukėlė keleto priežasčių derinys.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Paskutiniu metu nevyriausybinės organizacijos, verslas ir politikai vis aktyviau diskutuoja, kaip būtų galima įteisinti savanorišką produkcijos, pagamintos be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), ženklinimą. Kokios įtakos mėsos, pieno produktų, kiaušinių kokybei turi ūkiuose naudojami genetiškai pakeisti pašarai, bendro mokslinio sutarimo nėra, bet Seimas ragina Vyriausybę imtis veiksmų, kad Lietuva pamažu pereitų prie kitokių pašarų.

Kad ženklas „Be GMO“, kuriuo siūloma gamintojams ir verslininkams savanoriškai žymėti maisto produktus, iš tiesų būtų patikimas, toks ženklinimas turi būti teisiškai reglamentuotas ir kontroliuojamas valstybės. Dėl poreikio jam sukurti teisinį pamatą neabejojo nei vienas praėjusį penktadienį Aplinkos ministerijos sukviesto susitikimo dalyvis.

Kad ženklas „Be GMO“, kuriuo siūloma gamintojams ir verslininkams savanoriškai žymėti maisto produktus, iš tiesų būtų patikimas, toks ženklinimas turi būti teisiškai reglamentuotas ir kontroliuojamas valstybės. Dėl poreikio jam sukurti teisinį pamatą neabejojo nei vienas praėjusį penktadienį Aplinkos ministerijos sukviesto susitikimo dalyvis.

Vasario pabaigoje žaliųjų organizacijos paskelbė konkursą ženklui BE GMO sukurti. Dizaineriai, kūrėjai, aktyvūs žmonės iš visos Lietuvos siuntė savo idėjas ir darbus. Šiuo metu atrinkti 36 ženklų pavyzdžiai - juos kviečiama įvertinti Lietuvos gyventojų. Kovo 20 d. minint Žemės dieną, Seime vyko konferencija "Socialiai atsakingas verslas ir GMO". Jos metu buvo sukurta ženklo atrankos komisija. Komisijoje dalyvauja verslo, valstybės institucijų atstovai bei aplinkosaugininkai.

Neseniai visuomenė aršiai aptarinėjo įvairių konservantų, žymimų E raide, žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Šiandien nuolat girdime apie genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) „praturtintus“ maisto produktus. Nors leisti nes jų kiekis produktuose reglamentuojamas, kaip GMO kenkia sveikatai, iki šiol nežinoma. O produktų, kuriuose yra GMO, nuolat gausėja ir kažin ar bus kitaip.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kaupiami valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad mūsų šalies gamintojai laikosi genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo ir ženklinimo reikalavimų. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo gamyboje ir jų ženklinimo reikalavimų laikymosi buvo atlikta per 8 600 patikrinimų: patikrintos 618 negyvūninių ir 431 gyvūninių maisto produktų gamybos įmonės, 2 082 viešojo maitinimo įmonės bei 5 499 prekybos įmonės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atnaujino duomenis, kokiose Lietuvos prekybos tinkluose prekiaujamuose produktuose yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). „Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų ar patiekalų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą? Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės.

Už GM augalų auginimo kontrolę atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos pirmą kartą Lietuvoje aptiko genetinės modifikacijos pėdsakų šalies šiaurinėje dalyje išaugintų rapsų derliuje. Iš pradžių manyta, kad ūkininkas modifikuotais rapsais GT73 užterštų sėklų įsigijo iš bendrovės „Lytagra“, tačiau papildomi tyrimai parodė, kad šios sėklos buvo švarios. Šiuo metu VAT tiria iš gretimų ūkių paimtus rapsų mėginius - galbūt GT73 užkratas pateko iš ten.

Prieš kelias dienas vieno Lietuvos ūkininko auginamų rapsų mėginyje buvo aptikta mūsų šalyje draudžiamų genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų. Per dešimt stebėsenos metų, GMO pėdsakas rapsų mėginyje buvo rastas pirmą kartą. Įsigaliojus GMO įstatymui 2000-ais metais, Aplinkos ministerijos pavedimu ir finansavimu stebėsena atliekama kiekvienais metais.

Europos Sąjungoje draudžiama auginti genetiškai modifikuotus rapsus. Nustačius, kad Šiaurės Lietuvoje išaugintame derliuje yra genetiškai pakeistų rapsų pėdsakų, kontroliuojančios tarnybos aiškinasi, kaip tokie rapsai pateko į Lietuvą ir kas juos augino. Galima sakyti, kad Lietuva – rapsų šalis, mat šiemet jų prikulta maždaug 600 tūkst. tonų. Šį rudenį paimti 25 bandiniai genetinei modifikacijai tirti – lašas rapsų jūroje. Viename iš mėginių rasta genetiškai pakeisto rapso pėdsakų.

Viename iš Lietuvoje užaugintų rapsų sėklų mėginių nustatyti genetinės modifikacijos pėdsakai, pranešė Valstybinė augalininkystės tarnyba, atsakinga už šalyje auginamų augalų fitosanitarinę kontrolę ir genetiškai modifikuotų augalų auginimo kontrolę. Rugsėjo-spalio mėnesiais Valstybinės augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai paėmė 25 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti, pagal kasmet atliekamą genetiškai modifikuotų augalų rizikos kultūrų pasėlių stebėsenos programą.

JAV mokslininkai pranešė sukūrę genetiškai pakeistų medžių, optimaliai pritaikytų pramonės poreikiams, auginimo technologiją. Oregono universiteto (JAV) mokslininkai pranešė apie savo pasiekimus genetiškai modifikuojant kai kurias medžių rūšis siekiant suteikti jiems naujų ekologijai ir pramonei svarbių savybių. Pasak „Domesticfuel.

Andrius Kubilius nuramino brangiai apmokamus ekspertus. Pasak premjero, mūsų turtingai valstybei tikrai negaila kelių papildomų milijonų už jų paslaugas. Per ketverius metus premjeras tautai pateikė ne vieną skaudžią diržų veržimo pamoką, tačiau pasirodo, kad taupyti reikia ne visur. Galima visai netaupyti, kai kalbama apie valdininkų mokymus ir ekspertų paslaugas. Tam išleidžiama vis daugiau milijonų, bet p. Kubiliui pinigų negaila.

Nors genetiškai pakeisti augalai Lietuvoje neauginami, į mūsų šalį kasmet įvežama tūkstančiai tonų pašarų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Gamtosaugininkai nerimauja, kad jais šeriami gyvūnai gali susirgti, o jų mėsa, pienas, kiaušiniai - pakenkti žmonėms. Naujausias skandalas dėl GMO kilo prieš keletą dienų, Prancūzijoje paviešinus slapto mokslininkų tyrimo rezultatus, kai žiurkės dvejus metus buvo šeriamos garsios JAV kompanijos "Monsanto" genetiškai modifikuotais kukurūzais.

Pasaulyje kyla didelis skandalas, susijęs su maisto saugumu. Kaip trečiadienį pranešė Vakarų žiniasklaida, tapo žinomi slapto tyrimo su žiurkėmis rezultatai – šios dvejus metus buvo šeriamos genetiškai modifikuotais kukurūzais. Žiurkės buvo šeriamos amerikietiškais genetiškai modifikuotais „Monsanto“ firmos kukurūzais.

Lietuvos ūkininkai kol kas vieningi – auginti genetiškai modifikuotus pasėlius jie atsisako. Tačiau genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) į Lietuvą atkeliauja ir kitais būdais – per maistą ir pašarus. Su kokiomis problemomis mūsų ūkininkai susidurtų, jei Lietuvoje atsirastų GMO pasėlių, ir kokios galimos pasekmės, jei GMO būtų šeriami naminiai gyvuliai ir maitinami žmonės? Pati genų inžinerijos technologija nėra nei gera, nei bloga – viskas priklauso nuo to, į kokias rankas ji pakliūna.

Lietuvos restoranai pristatė unikalią ir Lietuvoje pirmą kartą sutinkamą iniciatyvą – atvirumą su klientais apie gaminamą maistą, produktus ir darbo ypatumus. Iniciatyva, skatinanti gaminti ir valgyti ekologiškus, šviežius ir genetiškai nemodifikuotus produktus – sveikintina. Tačiau atvirauti nepabijoję restoranų savininkai pripažino, kad tam vien tik gero noro neužtenka. Pusryčių metu buvo pristatyta atsakingų restoranų iniciatyva Lietuvoje.

Prieš kelerius metus pasaulyje įsiplieskė diskusijos apie maisto produktų trūkumą ir gresiantį badą. Jas sukėlė maisto produktų žaliavos brangimas 2007 metų pabaigoje ir 2008 m. pradžioje. Krizė pristabdė maisto produktų kainų kilimą ir kai kurias jų net sumažino, tačiau 2010 m. maisto produktų kainos vėl kilo, kyla jos ir dabar.

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės. Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos? „Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink rezervatus draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus ir jų sėklas. GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas auginti ir dauginti draudžiama ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose.

Argentina nuo 1994 metų grūdų derlių padidino 135 procentais ir yra tikras ūkininkavimo pavyzdys, kuriuo šiandien sekti be mokslo laimėjimų genetikoje neįmanoma. Tai šalis, kuri jau 1996-iais griebėsi genetiškai modifikuotų produktų auginimo ir nuo to laiko niekad nebesižvalgė atgalios. Kol Europoje nuomonės dėl tokių produktų vartojimo išsiskiria, Argentina, įsisavinusi genų inžinerijos laimėjimus, savo krašte džiaugiasi 22 milijonais hektarų daiginamų grūdų ir kapsinčiu pelnu.

Seimo nariai Rima Baškienė ir Antanas Baura užregistravo Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvai tapti šalimi, visiškai uždraudusia auginti bet kokius GMO pasėlius. „Remiantis apklausų duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje gyventojai mano, jog auginti genetiškai modifikuotus augalus yra draudžiama. Deja, Lietuvoje nėra pakankamos teisinės bazės, leidžiančios uždrausti auginti GMO tam tikroje jos teritorijoje ar visoje šalyje.