gmo

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą, yra mityba. Nei mokslininkai, nei visuomenė neabejoja mitybos įtaka sveikatai. Diskutuojama tik dėl šios įtakos pobūdžio bei dydžio. Greičiausiai ekonominė situacija lemia tai, kad sveika mityba rūpi tik 19 proc. vartotojų. Deja, kur kas daugiau vartotojų maistą renkasi pagal kainą (33 proc.) ir skonį (34 proc.). Įrodyta, kad neteisinga mityba nulemia beveik 50 procentų mirčių.

Lietuva – kol kas viena iš nedaugelio valstybių, kurioje neauginami genetiškai modifikuoti organizmai. Tačiau draudimo juos auginti nepatvirtinus įstatymu, jie bet kada gali būti pradėti auginti. Pabūgo visuomenės Prieš trejus metus buvo bandyta visą Lietuvą paskelbti teritorija, kurioje neauginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Tačiau iš Europos Komisijos tokio pritarimo nesulaukta.

Sodininkų bendrijų teritorijoje bei 5 km atstumu nuo jos siūloma uždrausti „išleisti į aplinką, auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas“. Tokį pasiūlymą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas.

Mokslininkai, aktyvuodami tam tikrus genus, sugebėjo sukurti košmariško dydžio karius-skruzdėles, kurios pasižymi didžiulėmis galvomis ir milžiniškais nasrais, rašo „The Daily Mail“. Anot mokslininkų, šiuos genetinius pokyčius lėmė skruzdėlių protėvių, gyvenusių prieš milijonus metų, turėtos savybės.

Seimas antradienį be didesnių diskusijų atmetė net tris projektus, kuriais siekta visiškai uždrausti arba bent apriboti produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), vartojimą. Jie grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tvarkos griežtinimui nepritaria ir lobistų bei ES spaudimo bijanti Vyriausybė.

Seimas atmetė Darbo partijos frakcijos nario Kęstučio Daukšio pasiūlymą įpareigoti įmones, gaminančias arba importuojančias produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), mokėti į valstybinį Privalomojo sveikatos draudimo fondą 5 proc. dydžio įmokas nuo pagaminto, importuoto ir tiekiamo rinkai viso produkto vertės. Šiuo pasiūlymu Seimo narys siekė bent iš dalies kompensuoti žalą, kurią galės ateityje patirti tokių produktų vartotojai.

Energinių gėrimų vartojimas tarp nepilnamečių grėsmingai plinta. Tą konstatavę parlamentarai užsimojo prekybininkams uždrausti energinius gėrimus pardavinėti nepilnamečiams. Tačiau Seimui nepavyko sugriežtinti sveikatai pavojų galinčių kelti maisto ir gėrimų produktų vartojimo.Parlamentarai nelinkę uždrausti genetiškai modifikuotų organizmų turinčio maisto ir energinių gėrimų. „Įdėtas draudimas nepilnamečiams iki 18 m. neparduoti energetinių gėrimų yra analogiškas kaip alkoholio įstatymas.

Lobistai Europoje nepaliaujamai „pramušinėja“ galbūt sveikatai pavojingus maisto priedus, pesticidus, GMO ar kvailinančias reklamas. Šią laviną bandantys sulaikyti mokslininkai tikina, kad desperatiški bandymai įteisinti tai, kas naudinga verslui, bet ne žmonėms, įrodinėjami net Biblijos citatomis. Kvailina visą ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, lietuviai – vieni labiausiai susirūpinusių savo maisto saugumu.

Seimas trečiadienį priėmė Maisto įstatymą, kuriuo Lietuvos maisto gamintojai turės skelbti ant gaminių etikečių apie šalyje parduodamų maisto produktų sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus produktus ir maisto priedus. Seimo narė Agnė Zuokienė siūlė uždrausti neatlygintinai dalyti energinius gėrimus įvairiuose renginiuose. Šiai įstatymo pataisai parlamentas pritarė. Anot R. J. Dagio , jei tokie pasiūlymai teikiami, reikia pagalvoti ir apie galimybes kontroliuoti jų įgyvendinimą.

Parlamentarai Kęstutis Daukšys ir Dailis Barakauskas pateikė įstatymo projektą, įpareigojantį visus maisto produktų gamintojus, įskaitant ir kavines bei restoranus, informuoti vartotojus apie sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus organizmus ir maisto priedus. Seimo nario K. Daukšio teigimu, visuomenė privalo žinoti ir įvertinti riziką, kurią sukelia GMO naudojimas: „Šiandien niekas negali pasakyti, kuo baigsis šie eksperimentai.

Seimas, priėmęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, sugriežtino atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų naudojimą, reikalavimų pažeidimus. Už šias pataisas balsavo 89 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, trys parlamentarai susilaikė. Kodekso pakeitimais griežtinama atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų naudojimą, reikalavimų pažeidimus.

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) invazija į maistą vis labiau plinta. Perki pigesnį sojų aliejų, jau esi GMO vartotojas. Valgome paukščių, gyvulių, šertų GMO pašarais, mėsą. Vaikui kišame saldumynus su GMO. Ar turime pasirinkimą? Nepriklausomas maisto ekspertas Vincentas Sakas sako: „Išeities jokios nėra — mes matome jau nuvažiuojančio traukinio šviesas.“ Ant žemiausios lentynos V. Sako kategoriškas tvirtinimas paskatino atidžiau pasidairyti, ką perkame parduotuvėse.

Mokslo pažanga stulbinančiu greičiu keičia ne tik žmonių gyvenimą bet „patobulina“ motinos gamtos sukurtus stebuklus. Apie genetiškai modifikuotų organizmų naudą ar žalą pasaulyje diskutuojama ypač aktyviai. Labiausiai paplitusios genetiškai modifikuotų pasėlių kultūros yra sojų pupelės, medvilnė, rapsai ir kukurūzai, o pirmasis genetiškai modifikuotas augalas buvo virusams atsparus tabakas, sukurtas 1986 metais.

Kai maisto produktų etiketės primargintos įvairiausiais raidžių ir skaičių trumpiniais, žyminčius pažangos amžiaus išradimus – įvairius konservantus ir maisto priedus, dažnas vartotojas, užuot sukęs galvą, ką galėtų reikšti grėminga „e“ eilutė prie produkto sudėties, renkasi kuo natūralesnius maisto produktus.

JAV negali apsispręsti ar genetiškai modifikuota lašiša, spaudos praminta „franken-žuvimi“, yra tinkama vartojimui. Šios lašišos, kurios būtų auginamos tik maistui, taptų pirmuoju genetiškai modifikuotu gyvūnu JAV, kurį būtų galima vartoti žmonėms. „AquaBounty Technologies“ naująją žuvies rūšį pavadino „AquAdvantage“ ir ji užauga dvigubai greičiau nei įprasta, laukinė lašiša. Tiesa, JAV Maisto ir vaistų administracija dar neapsisprendė ar tai žmonėms nepakenks.

„1978 metais į daktarišką dešrą buvo dedama 95 proc. mėsos. Dabar jos likę vos 40 proc., o masę vis tiek reikia iš ko nors padaryti. Į dešrą dedama daug ląstelienos, nitritų, kitų priedų, kurie masę paverstų dešra“, – LNK laidoje „Valanda su Rūta“ sakė Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto docentė Anastasija Vasiljeva. Į studiją su gausybe maisto pavyzdžių atvykusi produktų sudėtį tyrinėjanti A. Vasiljeva ragino suklusti kiekvieną.

Lietuva atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Ji turi rinktis: arba sulaužyti savo garbę ir nevykdyti tarptautinių sutarčių, arba nevykdyti ES direktyvų ir mokėti didžiules baudas. Pasirodo, mes įsipareigojome neleisti įsigalėti genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO), o ES tokius draudimus draudžia.

Lietuva pritaria prieš kelias dienas Europos Komisijos paskelbtam siūlymui, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pačios spręstų, ar savo teritorijoje leisti auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), ar riboti jų auginimą, ar apskritai uždrausti juos auginti, praneša Aplinkos ministerija.

Birželio 29 dieną Liuksemburge vykusios Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos sesijos darbotvarkėje buvo įtrauktas klausimas dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų, praneša žemės ūkio ministerija. Taryba šiuo klausimu patvirtino non avis situaciją – tai reiškia, kad nėra nei kvalifikuotos daugumos už, nei blokuojančios mažumos prieš. Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), kaip besistengtume jų išvengti, akylai apžiūrėdami perkamų produktų etiketes ar rašydami peticijas, skverbte skverbiasi į mūsų gyvenimą. Sveiko gyvenimo būdo aktyvistai, kaip velnias kryžiaus bijantys visokių E, GMO, tirštiklių, kvapiklių ir kitokių priedų maiste, vargu ar žino, kad net iš patikimo ūkininko pirkta mėsa, kurią jie valgo, gali atsiliepti palikuonims.

Siūloma uždrausti tiekti į Lietuvos rinką genetiškai modifikuotų augalų veislių daiginamąją medžiagą, išskyrus moksliniams tyrimams. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tokiam Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo projektui. Už šį Seimo nario Dailiaus Alfonso Barakausko pateiktą projektą po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 9 parlamentarai. Šį projektą toliau svarstys Seimo komitetai.

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis šiandien su oficialiais paklausimais kreipėsi į Europos Komisiją ir Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, keldamas maisto prekių, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų ženklinimo bei kontrolės problemą. Parlamentaro nuomone, atliktas tyrimas yra galimai tik „ledkalnio“ viršūnė signalizuojanti apie GMO kontrolės problemas egzistuojančias ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje.

Siūloma įvesti mokestinę rinkliavą už kiekvieną šalyje pagamintą, importuotą ir tiekiamą rinkai genetiškai modifikuotų veislių sėklų, produktų, vaistų, medicininių gaminių ar pašarų pakuotę. Tai numatantį Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys. Parlamentaras siūlo įpareigoti už produktus, turinčius GMO, mokėti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą 5 proc. įmokas.

Regis, europiečių  nepasitikėjimas genetiškai modifikuotais produktais (GMO) menksta - Europos Komisija nutraukė 12 metų trukusį moratoriumą  ir leido ES auginti pašarines genetiškai modifikuotas bulves, tad dabar Sąjungoje jau leidžiama sėti du GMO: kompanijos „Monsanto“ kukurūzus, jau auginamus Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje bei Lenkijoje, ir naująją kompanijos „BASF“ bulvių rūšį.

Nors Europos Komisija yra leidusi auginti genetiškai modifikuotas (GM) bulves „Amflora" ir kukurūzus „MON 810", tačiau mūsų šalies ūkininkai nesidomi perspektyva auginti šiuos augalus. Kovo pradžioje Europos Komisija leido Europos Sąjungos šalyse auginti genetiškai modifikuotas bulves „Amflora“ - šios bulvės skirtos perdirbimui, o ne žmonių maistui. Leidimas galioja 10 metų.

Šių metų kovo 2 d. Europos Komisija leido ES auginti genetiškai modifikuotas bulves „Amflora“. Leidimas galioja 10 metų. Toks leidimas 1998 m. buvo išduotas ir genetiškai modifikuotiems kukurūzams („MON 810“). Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimo, priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir transportavimo reikalavimų laikymąsi šiuo metu kontroliuoja Valstybinės sėklų ir grūdų  bei augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Europos Sąjungos (ES), taigi ir Lietuvos, piliečiai lyg ir turėtų jaustis saugūs. Aukšti Briuselio valdininkai skambiomis frazėmis nuolat deklaruoja „didelį susirūpinimą“ visų mūsų sveikata. Štai ir paskutinis ES Komisijos sprendimas išduoti leidimą auginti genetiškai modifikuotas bulves buvo „pridengtas“ gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija.

Indijos Aplinkos ministerija atsisakė planų įteisinti pirmąją šalyje genetiškai pakeistą daržovę, praneša „Telegraph.co.uk“. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į šalies vyriausybės sudarytos nepriklausomų ekspertų grupės išvadas. Dėl ketinimo įteisinti genetiškai modifikuotas daržoves Indijos ūkininkai buvo surengę nacionalinę protesto akciją. Pirmąja Indijoje legalizuota genetiškai pakeista daržove turėjo tapti JAV bendrovės „Monsanto“ išvestas baklažanas.

Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotus pomidorus, kurie švieži išbūna mėnesiu ilgiau nei įprasti. Genetiškai modifikuoti vaisiai švieži išlieka 45 dienas – tris kartus ilgiau nei normalūs pomidorai, kurie vysti pradeda maždaug po 15 dienų. Mokslininkai mano, kad jų pasiekimas padės pratęsti ir kitų vaisių gyvenimą. Be to jie tikisi, kad atradimas prisidės ir prie vaisių pigimo.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma žymėti genetiškai modifikuotus maisto produktus ir valgiaraščiuose. Šiuo metu privalomai turi būti ženklinami tie maisto produktai, kuriuose genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) yra daugiau kaip 0,9 procento. Tačiau viešojo maitinimo įstaigos neprivalo žymėti patiekalo, kuris buvo pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų.