Kai maisto produktų etiketės primargintos įvairiausiais raidžių ir skaičių trumpiniais, žyminčius pažangos amžiaus išradimus – įvairius konservantus ir maisto priedus, dažnas vartotojas, užuot sukęs galvą, ką galėtų reikšti grėminga „e“ eilutė prie produkto sudėties, renkasi kuo natūralesnius maisto produktus. Ar kada nors pagalvojote, kad parduotuvėje pirktoje „natūralioje“ žuvyje gali būti toks pat nepageidautinų priedų kiekis, kaip ir žuvies konservuose?
Aliarmas dėl užterštų pangasijų
Neseniai buvo platinta informacija apie užterštas pangasijas iš Vietnamo, kurių auginimui naudojami hormonai, tad ne vienas pirkėjas susirūpino savo sveikata. Ar gali būti, kad vartotojai gauna užterštų žuvų? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Informacinių sistemų ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Elena Nalivaikienė Balsas.lt portalui sakė: „1-2 kl. realūs pangasijų, importuojamų į Europos Sąjungą iš Vietnamo, maisto ir veterinarinės kontrolės rezultatai nepatvirtina informacijos, išplatintos internete. Šių žuvų vartojimas žmonių maistui Europos Sąjungoje neuždraustas, o ir vartotojų skundų dėl jų VMVT negavo.“
Pasak specialistės, žuvys ar kiti gyvūniniai produktai iš trečiųjų šalių, taip pat ir Vietnamo, gali būti įvežami tik iš teisės aktais nustatytų trečiųjų šalių ir iš patvirtintų įmonių, turinčių leidimus eksportuoti produktus į ES rinką. Tokių įmonių patvirtinimą atlieka ES maisto saugą kontroliuojančios institucijos, kurios šią teisę suteikia, atlikusios patikrinimus vietose ir rizikos vertinimą. Kiekvieną siuntą turi lydėti teisės aktais nustatytos formos oficialaus veterinarijos gydytojo trečiojoje šalyje išduotas originalus veterinarijos sertifikatas.
Ar saugi žuvis patenka ant valgytojų stalo?
Apie tai, kaip tikrinama ant vartotojų stalo tiekiama produkcija, pašnekovė sakė: „Importo metu Lietuvos pasienio veterinarijos postuose VMVT atlieka žuvų siuntų dokumentų, atitikties, fizinį patikrinimą, kurio metu imami mėginiai laboratoriniams tyrimams. Jie atliekami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gautais skubiais pranešimais apie nesaugius produktus.“
VMVT duomenimis, 2010 metais per 8 mėnesių laikotarpį į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių buvo importuotos 797 žuvų siuntos, iš kurių - 132 pangasijų iš Vietnamo. Per 8 šių metų mėnesius paimti 185 importuotų žuvų siuntų mėginiai, iš kurių 2 mėginiuose nustatyti parazitai. Atlikus importuojamos siuntos veterinarinį tikrinimą ir nustačius, kad ji neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų, tokia siunta turi būti grąžinta atgal į trečiąją šalį ar nukreipiama sunaikinimui.
Europos Sąjungos rinkoje per aštuonis šių metų mėnesius buvo nustatyta 12 atvejų, kai pangasijų siuntos neatitiko reikalavimų. VMVT valstybinės maisto kontrolės duomenimis, 2010 m. į Lietuvą nesaugių pangasijų ar jų produktų įvežta nebuvo.
Draudžiamų įvežti žuvų sąrašas
Į klausimą, ar yra žuvų rūšių, kurias į Lietuvą įvežti draudžiama, E. Nalivaikienė atsakė: „Rinkai negali būti tiekiami žuvininkystės produktai iš šių šeimų nuodingų žuvų: Tetraodontidae (keturdančių pūsliažuvių), Molidae (mėnulžuvinių), Diodontidae (dvidančių pūsliažuvių) ir Canthigasteridae (aštrasnukių dygliapilvių). Vartotojams rekomenduojama žinoti, kad Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus (Taukinė skumbrė) ir Lepidocybium flavobrunneum (Geltondryžė riebžuvė), priklausančiose žuvyse yra medžiagų, kurios gali neigiamai veikti žmonių virškinimo funkcijas. Dažniausiai tai pasireiškia viduriavimu, alerginėmis reakcijomis. Rekomenduojama šias žuvis vartoti saikingais kiekiais, gerai išvirti ar iškepti, nes tinkamas terminis apdorojimas sumažina neigiamą jų poveikį.“
VMVT kaupia duomenis apie vartotojų skundus. Per 2010 m. pusmetį gauti 97 skundai dėl žuvų produktų, iš jų 41 pagrįstas. Daugiausiai vartotojai skundėsi dėl maisto produktų kokybės – netinkamo skonio, kvapo, konsistencijos.
Specialistės teigimu, gyvos žuvys yra laikomos švariame aeruotame (prisotintame deguonies) vandenyje. Gyvos žuvys turi būti sveikos, be pašalinio kvapo, normaliai plaukioti (žuvis turi plaukti nugara į viršų). Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, tai žuvis nešviežia ir pradeda gesti. Oda šviežių žuvų – blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai turi tvirtai laikytis ir blizgėti, pelekai ir uodega neapdžiūvę ir nesusiklijavę, žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, žiauniniai dangteliai standžiai suglausti.
Pašarai su GMO?
Internete taip pat sklando žinia, kad žuvys netinkamos maistui ir dėl jų pašarui naudojamų genetiškai modifikuotų produktų. VMTT specialistų teigimu, Lietuvoje atliekama valstybinė pašarų kontrolė užtikrina, jog rinkoje prekiaujama tik saugiais pašarais.
Lietuvoje leidžiama prekiauti tik tais genetiškai modifikuotais pašarais, kurie yra įteisinti ES. Lietuvos ūkio subjektai, įvežantys ar naudojantys minėtų pašarų siuntas į Lietuvos Respubliką, yra informuoti ir žino ką perka, nes produkcijos ženklinimo etiketėje ir lydimuosiuose dokumentuose nurodoma, ar pašaruose yra leistinai genetiškai modifikuotų kultūrų.
Atkreiptinas dėmesys, kad ES gyvūnų šėrimui nėra draudžiama naudoti leistinos genetinės modifikacijos pašarų. Tačiau vartotojų baimės, kad žuvų šėrimui gali būti naudojamos neleistinos genetinės modifikacijos pašarai, yra nepagrįstos.
Ar saugu valgyti Baltijos jūroje sugautą žuvį?
Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė į klausimą, ar tiesa, kad Baltijos jūra yra ganėtinai užteršta ir joje sugautos žuvys nėra tinkamos maistui, atsakė: „Baltijos jūra pakankamai apgyvendinta ir jos baseine bei pačioje jūroje išvystyta ūkinė veikla. O tai vienareikšmiškai lemia jos vandenų kokybę. Baltija ganėtinai uždara jūra, tik siaurais ir sekliais sąsiauriais susisiekia su Šiaurės jūra. Teršalai, kurie patenka su upių vandenimis, tiesiogiai iš ūkio objektų, laivybos, atmosferos ir t.t. užsilaiko aplinkoje, ilgą laiką kaupdamiesi ne tik vandenyje, bet dugno nuosėdose, o iš aplinkos patenka į trofinę grandinę, pradedant nuo smulkių organizmų iki žuvų ir žinduolių. Teršalai kaupdamiesi gali ir nesukelti staigių mirties atvejų, bet palaipsniui užteršia organizmą, sutrikdo imuninę sistemą, reprodukcines galimybes, tad poveikis juntamas keletoje tam tikros rūšies generacijų.“
Nėščioms moterims bei vaikams Švedijoje nerekomenduojama valgyti riebios Baltijos jūros žuvies, ypač silkės, nes pastarojoje randamos didelės koncentracijos dioksinų, sukeliančių vėžį, išbalansuojančių organizmą sukeliančių lytinės funkcijos sutrikimų. Anot specialistės, Švedijoje daryti tyrimai parodė, kad 40-50 proc. dioksinų į švedų organizmą patenka valgant užterštas žuvis.
Tobulėjant technologijoms, atsiranda vis naujų žmonių sveikatai pavojingų medžiagų, tad specialistai nespėja jų fiksuoti aplinkoje. Kadangi medžiagos naujos, nuotėkų valymų įrenginiai jų neišvalo ar nepakankamai gerai išvalo. Upėse žuvys nelabai spėja jų prisigerti, tačiau stovinčiame vandenyje jos kaupiasi. Anot specialistų, geriausios žuvys, pagautas upėse, ežeruose, į kuriuos nepatenka nuotėkos iš miestų valymo įrenginių. Renkantis tarp tvenkiniuose ir laisvai užaugusios žuvies, reikėtų žinoti, kad nenatūralioje aplinkoje žuvys neretai auginamos „nežmoniškomis“ sąlygomis.
Mokslinininkų teigimu, Baltijos jūra, palyginus su Šiaurės jūra, yra gerokai labiau užteršta. Sunkiųjų metalų ir organinių teršalų koncentracijos Baltijos jūroje yra apie 20 kartų aukštesnės nei Šiaurės Atlante. Teršalų koncentracijos (pvz. dioksinų) Baltijos jūros ekosistemoje sumažėjo per 1970 ir 1980 m., bet vėliau situacija stabilėjo ir vis dar stebimos palyginti didelės koncentracijos.
„Dioksinų lygiai vis dar viršija maistui keliamas normas, ypač einant tolyn į Šiaurės Baltiją. Daugelyje Baltijos jūros rajonų stebimas švino koncentracijų mažėjimas žuvyse (silkėje, plekšnės kepenyse). Tai galėtų būti siejama su švino mažėjimu kure. Medžiagos labiau linkusios kauptis smulkiagrūdėse nuosėdose, ypač dumble, nuosėdose, kur labiau susikaupusi organinė medžiaga. Kalbant apie žuvis, tai riebesnėse (riebaluose tirpsta teršalai), žuvų kepenyse. Dėl to nereiktų piktnaudžiauti Baltijos jūros žuvimi, ypač jų kepenėlėmis“, – kalbėjo moteris.
