JAV mokslininkai pranešė sukūrę genetiškai pakeistų medžių, optimaliai pritaikytų pramonės poreikiams, auginimo technologiją.
Oregono universiteto (JAV) mokslininkai pranešė apie savo pasiekimus genetiškai modifikuojant kai kurias medžių rūšis siekiant suteikti jiems naujų ekologijai ir pramonei svarbių savybių. Pasak „Domesticfuel.com“, mokslininkams pavyko naudojant genų inžineriją sumažinti kai kurių labai paplitusių rūšių medžių aukštį iki norimo lygio, o taip pat keisti šaknų sistemos išsivystymą ir kitas biologines savybes.
Oregono universitete atliktų tyrimų rezultatus paskelbė žurnalas „Plant Physiology“.
Tyrėjų teigimu, dirbtinis kai kurių naudingų savybių įterpimas į medžių genomą gali sukelti tikrą perversmą miškininkystėje, bioenergetikoje ir ekologijoje, nes keičiantis klimatui medžiai turės prisitaikyti prie kur kas sausesnės aplinkos.
Anksčiau miškininkai stengdavosi išauginti kuo išlakesnius medžius su kuo storesniais kamienais, tačiau dabar, kai medžių rąstai vis mažiau naudojami statybose, iškilo nauji reikalavimai medžių fizinėms savybėms, sakoma pranešime. Vis daugiau naudos duoda nedidelio aukščio atsparūs ir greitai augantys medžiai, nes juos galima naudoti kaip biodegalams tinkamą žaliavą ar „žaliąsias tvoreles“ miestų teritorijose. Jie taip pat labai praverčia tose situacijose, kai reikia paprastai transportuojamų, nesunkių ir lengvai apdirbamų rąstų.
Įterpę į dažnai genetiniuose eksperimentuose naudojamų topolių genomą tam tikrus genus, amerikiečių mokslininkai užfiksavo 29 eksperimentų metu pakeistus genetinius požymius, tarp kurių buvo augimo sparta, biomasės išeiga, šakotumas, efektyvus vandens vartojimas, kitokia šaknų struktūra. Visi šie požymiai buvo susiję su giberelinais - augimo hormonais, įtakojančiais medžių augimą ir raidą.
Oregono universiteto mokslininkai praneša pasiekę stebinančių rezultatų: pasitelkę genetines manipuliacijas jie galėjo nustatyti praktiškai bet kokį genetiškai modifikuotų topolių aukštį, šaknų sistemos dydį, keisti medžių augimo spartą. Skelbiama, kad genetiškai modifikavus atskiras medžių rūšis tapo įmanoma išauginti gėlių vazone visavertį topolį arba Duglo eglę (gamtoje šios eglės gali išaugti iki 100 m aukščio).
Manoma, kad ateityje gali būti pradėti sodinti ištisi genetiškai pakeistų medžių miškai, kurie, palyginus su įprastiniais, atrodys kaip nykštukai. Mokslininkai ramina, kad genetiškai modifikuoti medžiai, pasodinti įprastiniuose miškuose, nepadarys jokios žalos: kadangi jie bus žymiai mažesni, jiems bus sunku išlikti dėl mažo saulės šviesos kiekio. Tačiau genetiškai pakeistos savybės gali labai praversti auginant medžius sauso klimato regionuose. Įprastinės medžių rūšys, gavusios itin galingas šaknų sistemas, prisitaikytų prie vandens trūkumo.
