medžiai

Kol Japonijoje žmonės skaičiuoja dienas iki sakurų žydėjimo pradžios, ispanai plūsta į Kataloniją. Ten ištisi laukai, kuriuos ūkininkai apsodino kriaušių ir persikų medžiais, pražydo ryškiomis spalvomis. Ispanai vaikštinėja žaliais takeliais, palei kuriuos tūkstančiai medžių žydi ryškiomis spalvomis. Šakos pasipuošusios violetiniais, taip pat švelnesniais baltai rausvais žiedais.

Socialiniuose tinkluose paplito vaizdai, kaip netoli Palangos oro uosto, važiuojant link Šventosios, yra iškirsta daugybė medžių. Žmonės neslepia savo pasipiktinimo šia situacija ir svarsto, kodėl tokie darbai yra išvis vykdomi. Lietuvos oro uostų atstovas tikina, kad tam yra paaiškinimas.  Feisbuke pasirodžius vaizdo įrašui, jog važiuojant atkarpa Palangos oro uostas-Šventoji, yra iškirsta, kaip matosi, šimtai ar net tūkstančiai medžių, pasipylė nusivylusių komentatorių įžvalgos.

Pėsčiųjų gatve Kauno centrinėje dalyje žingsniuojantys miestiečiai pastebi, iš pirmo žvilgsnio, nedideles žaliojo miesto rūbo problemas. Viena iš jų neseniai atsirado Laisvės alėjoje. Ant netoli Laisvės al. 25 namo augančios liepos – iš pirmo žvilgsnio visai sveikos – kamieno, maždaug metro aukštyje nuo žemės, neseniai atsirado nemaža žievės atplaiša. Pro ją matėsi kamiene esantis įplyšimas.

Pasirodanti saulutė tarsi įspėja sodininkus: apžiūrėkite, kaip jaučiasi jūsų vaismedžiai. Tokiu metu didžiausia bėda – žievės įtrūkimai. Geriausiai būtų žievės įtrūkimų visai išvengti. Kaip? Balinat vaismedžius, nes balta spalva atspindi saulės spindulius. Patyrę sodininkai pataria balinti 2–3 kartus per metus. Pirmąkart tai daryti reikėtų spalio ir lapkričio mėnesiais, pakartotinai – vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.

Artėjant pavasariui ne vienas sodininkas jau ruošiasi sezoniniams darbams ir papunkčiui rašosi, ką nuveikti. Vienas iš darbų – medžių ir krūmynų kirtimas. Vis tik gamtininkai pataria šį darbą iš sąrašo laikinai išbraukti. Gamtininkai kreipėsi į sodininkus, perspėdami apie gamtai padaromą žalą kertant medžius ir krūmynus kovo-rugpjūčio mėnesiais.

Yra tam tikrų medžių, kurie turi ypatingą energiją ir padeda apsaugoti jūsų namus ir šeimą nuo nelaimių, negandų ir blogio. O štai kokius tris medžius, pasak ezoterikų, reikėtų sodinti šalia namų.  Šie medžiai gali apsaugoti namus nuo blogio. Beržas Tai šviesos, tyrumo ir gyvybės simbolis. Taip pat beržas padeda išvalyti vandenį, dirvožemį ir orą nuo taršos, saugo nuo blogos akies, neigiamos energijos ir priežasčių.

Asvejos regioninio parko miškuose aptikus greičiausiai dėl neatsakingų stovyklautojų veiksmų apdegusius medžius, specialistai įspėja visus ir primena, ką būtina žinoti ruošiantis stovyklauti ir kurti laužą miške. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalijo apdegusių medžių nuotraukomis. Laimei, gaisras neišplito, bet tokie neatsakingi veiksmai gali turėti liūdnas pasekmes.

Dar kalendorinė žiema, o kai kurie sulos mėgėjai jau skanauja šį medžių dovanojamą gėrimą. Pirmoji, kaip ir visada, tekėti ima klevų sula. Tiesa, šiais metais klevų sula, greičiausiai dėl švelnios žiemos, bent jau kol kas, mažiau saldi nei įprastai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Vytautas pamiškėje netoli Panevėžio dairosi stambesnio klevo. Šįkart Vytautas nedidelę skylutę medyje išgręžė rankiniu grąžtu. Tačiau iš šio klevo Vytautui bent kol kas nepavyko paskanauti sulos.

Kol gamtininkai Lietuvoje fiksuoja šios žiemos šilumos rekordus, gyvenantys kaime ir turintys sodybas jau planuoja artėjančio pavasario darbus. Vasarį jau galima ištaikyti gražesnių dienų ir padirbėti lauke. Profesionalai tvirtina, kad medelius reikia balinti ne pavasarį ar gegužės mėnesį, o tada, kai žemę ima glostyti pirmieji kaitrūs saulės spinduliai.

Sausio pabaigoje vilnietė Lūžių parke pastebėjo, kad jaunuoliai bandė padegti medžius. Pamatę ją, jie pabėgo iš įvykio vietos, tačiau per vėlai – šia informacija moteris pasidalino viešumoje. Tiesa, gyventojai patarė iškart kreiptis į policiją arba pranešti apie įvykį savivaldybei, kurie galėtų į įvykio vietą nusiųsti pareigūnus.

Nieko nėra amžino. Net ir šimtamečiai Ąžuolyno galiūnai anksčiau ar vėliau miršta. Kas sulaukę garbaus amžiaus natūralia mirtimi, kas palaužti audrų. Vienas jų jau kurį laiką „bado akis“ Parodos gatvės kalno papėdėje. Didžiausiame Europoje miesto teritorijoje esančiame Kauno Ąžuolyne ošia apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100-300 metų ąžuolai, kurių skersmuo siekia 100-160 centimetrų.

Topolių gatvėje (atkarpoje nuo sankirtos su Daržų gatve), pastarosiomis dienos vyksta aktyvūs medžių šalinimo darbai. Praėjusį pavasarį visai netoli minėtos vietos, kelyje link Kavoliškio, buvo atliktas krūmynais apaugusios sklypo valymas, tad ir šį kartą veiksmą stebintys miestelėnai svarstė, kad darbininkai tiesiog valo sklypą. Paaiškėjo, kad eibes krečia čia įsikūrusi itin didelė bebrų populiacija.

TV3 žinių vedėjas Rokas Petkevičius laidoje „Svajonių sodai“ pasidalijo, kaip praleidžia laiką tėvų ir senelių gimtinėje – šimtametėje sodyboje, apsuptoje didelio parko su senais medžiais. Vis dėlto vyras prisipažino, kad sodyboje jį neramina ne tik avariniai medžiai, bet ir nudžiūvusi eglė, kurios būklę, kaip pats sako, nenorėdamas pablogino ir jis pats. Nors kai kurie seni medžiai R. Petkevičiaus tėvų sodyboje jau baigia supūti, pjovėjai.

Lietuvoje fiksuojamos gamtos anomalijos. Gruodžio 5 d., kai dalį Lietuvos nubalino sniegas, Kaune pražydo pavasariniai medeliai – sakuros. Apie Kaune žydinčias sakuras „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ pranešė Zita Martinaitienė. Vaizdo įrašu iš vietos ji pasidalijo ketvirtadienio, gruodžio 5 d., rytą. „Kaun prie Žalgirio arenos jau beveik mėnesis kaip žydi sakuros... Šiandien suskaičiavau 10 jaunų medžių... Žaliuoja žolė... Vėjuota, -+1... +2... Sniego nei matyti, nei girdėti.

Sostinė tęsia mieste esančių medžių inventorizaciją ir plečia jų, kaip saugotinų objektų, sąrašą. Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba į jį įtraukė dar beveik 26,5 tūkst. medžių. „Vilnius tituluotas žaliausia Europos sostine 2025 – tai ne tik svarbus įvertinimas, bet ir įpareigojimas dar labiau rūpintis sostinės žalumu. Medžių apsauga rūpinamės nuosekliai – daugiau nei 115 tūkst.

Alytiškiams antradienio rytą nerimą sukėlė Miesto sode pamatytas vaizdas. Dalis teritorijos buvo aptverta juosta, pastatytas ženklas „Atsargiai! Kertamas miškas“, matėsi gulinti mediena. Žmonės teiravosi, kam prisireikė pjauti medžius? Kaip pakomentavo Alytaus miesto savivaldybės administracija, šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės valdomuose miškuose vykdomi sanitariniai atrankiniai kirtimai.

 Per pastarąsias keturias paras ugniagesiai gelbėtojai 265 kartus vyko šalinti ant kelių ir kitų vietų nuvirtusių medžių. Ir nurimus vėjui, pirmadienį pagalbos prašymai plaukė toliau – tądien visoje Lietuvoje buvo gauta 18 pranešimų apie nuvirtusius medžius. Ryte, 7.58 val., gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje, Kauno gatvėje, vaikų darželio teritorijoje rastas nuvirtęs medis.

Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis, kada žmonės sumanys skubėti, važiuoti ant kapų, nusimato itin vėjuoti orai. Sinoptikai ir klimatologai dalinosi patarimais, ką daryti, kad visi išliktumėme saugūs ir itin padidėjęs vėjas nesukeltų didelių nepatogumų. Sinoptikas Vytautas Patašius teigė, kad nepalankūs ir smarkūs vėjai vyraus būtent tuo nedėkingiausiu metu, kada visi žmonės suvažiuos ant kapų.

Balinimas apsaugo kamienus nuo pažeidimų šaltuoju metų laiku, kai medžiai neturi lapų ir negali apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių. Balinimas apsaugo nuo žiemospirgių, sunaikina infekcijas ir kenkėjus, esančius žievės paviršiuje. Tai nėra sudėtingas darbas, bet reikia žinoti keletą taisyklių ir jų laikytis. Jeigu rudenį nenubalinome obelų, būtinai tai padarykime žiemą, kai tik leidžia oro temperatūra.

Kompostas yra puiki galimybė savarankiškai pasigaminti aukštos kokybės organinių trąšų daržui. Puikus kompostas gaunamas iš paprastų nukritusių lapų, todėl, išvalę sklypą, neskubėkite jų išmesti. Kompostas iš nukritusių lapų prisotins dirvožemį reikalingomis maisto medžiagomis ir pagerins jo struktūrą. Pasakė, ką daryti su nukritusiais lapais Tokios trąšos taip pat yra geras mulčias. Jis izoliuoja augalus ir apsaugo juos žiemos sezonu.

Kaune iškirsti 95 saugotini medžiai, o žala aplinkai siekia daugiau nei 48 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak departamento, praėjusią savaitę iš patikrinimo grįždami aplinkosaugininkai, Užnemunės gatvėse esančiame privačiame sklype pastebėjo pašalintus saugotinus želdinius. Susisiekus su Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistais paaiškėjo, kad želdinių kirtimui leidimas nebuvo išduotas.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta. Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet. „Nenorima atlyginti už tas proskynas.

Lietuvos kariuomenė negali tęsti medžių kirtimo Gaižiūnų poligone Jonavos rajone konkurso, kurio laimėtoja galbūt nepagrįstai paskelbė bendrovę „Arbora LT“, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 12 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai neleido kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai pasirašyti sutarties su „Arbora LT“, kol teismai pripažins bendrovę teisėta konkurso laimėtoja.

Kauno Laisvės alėjoje dalis liepų jau meta pageltusius ir nurudusius lapus. Kasmet tai vyksta vis anksčiau. Savivaldybė dėl to kaltina šiltėjantį klimatą, ligas ir kenkėjus, o dendrologai ir gyventojai primena Laisvės alėjos rekonstrukciją. Padėtį savivaldybė bando gelbėti sodindama naujas liepas, bet pasak specialistų, dėl to unikali alėja praranda vientisumą ir primena mišrainę.

Nors orai ir šią vasarą permainingi bei nenuspėjami, vaismedžių augintojai derliumi nesiskundžia: lietuviškų trešnių sezonas į pabaigą, o jų augintojai sako, kad lietuviai šias uogas labai mėgsta, nors jos ir brangesnės nei atvežtinės. Alytaus rajone yra vienas didžiausių trešnių sodas Lietuvoje – 15 hektarų. Uogų tiek, kad lūžta šakos. Tačiau verslininkai nebeišmano, ką su varnėnais daryti, kurie nulesa tonas trešnių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kėdainių rajone – beprecedentis atvejis. Prieš keletą dienų Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Kėdainių rajono kapinėse tyčia žalojami medžiai. Įvykio vietoje lankėsi ir aplinkosaugininkai, ir seniūnijos atstovai. Informacija perduota savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Jei įtarimai pasitvirtins, o pažeidėjas bus nustatytas – jam grės piniginė bauda, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Pavojingiausias miško kenkėjas – žievėgraužis tipografas – toliau siautėja Lietuvos giriose ir masiškai naikina egles. Dvi šalies savivaldybės jau skelbia stichinę nelaimę, pažeistus miškus tenka iškirsti. Aplinkos ministras sako, kad šio miško kenkėjo populiacija šiemet Lietuvos miškuose mažesnė nei pernai. Vis dėlto kartelė gali būti peršokta, nes sausra ir šiltas oras dar labiau padeda žievėgraužiui tipografui daugintis.

Po vakar praūžusios stiprios audros Lietuvoje specialistai ragina savo valdose apsižiūrėti medžius. Anot jų, svarbu susitvarkyti savo kiemą tinkamai, kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių ar nuostolių. „Nors krušos šiandien išvengėme, tačiau škvalo – ne. Vis kartojama, kad apsižiūrėkit savo kiemuose esančius medžius.

Panevėžiečių akis patraukė vidurvasariui nebūdingas vaizdas – pageltusios liepos. Ne vienam kyla klausimas – kodėl taip nutiko? Apie šio reiškinio priežastis pasakoja Panevėžio miesto savivaldybės atstovė. „Vasara dar neįpusėjo, o medžiai gelsta, meta lapus. Gal kas turi kokių minčių kokia priežastis?“ – „Facebook“ grupėje „Lietuvos orų ir gamtos vaizdai“ rašo Mindaugas.

Miškininkai pralaimi kovą su agresyviu kenkėju žievėgraužiu, tad lietuviškos eglės toliau sparčiai nyksta. Pastaraisiais metais miškininkai išpjovė šimtus hektarų pažeistų eglių.  Maždaug pusantro milijono medžių nudžiuvo patys. Ir nors urėdijos, miškų tarnyba kovoja su agresyviu kenkėju žievėgraužiu – kovą kol kas šis vabalas laimi. Jų plotai plečiasi ir esą vienintelė efektyvi priemonė – iškirsti eglynus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja pasibaisėjo pamačiusi, kad medžiai Kaune, pasak jos, virsta palmėmis. Moteris teigia, kad toks medžių genėjimas daro didelę žalą.

Kaunietę nuliūdino Eigulių mikrorajone išvystas vaizdas – susirūpinimą kelia vykstantis medžių genėjimas. „Aš esu pasibaisėjusi tokiu medžių genėjimu. Širdis plyšta, kai matai tokius vaizdus, paliktas tik kamienas… Paukščiai peri… Viskas naikinama ir vargo nemato. Nėra, kad su rūpesčiu, nežalojant. Vieną beržą taip apgenėjo, kad medis fontanu sula bėgo.

Iš pradžių gali atrodyti, kad savo sklype su klevais, eglėmis, beržais ar kitais medžiais bei krūmais galite daryti, ką panorėję. Pavyzdžiui, praretinti ar patrumpinti jų šakas, o, jeigu koks nors želdinys ima trukdyti, jį tiesiog nukirsti. Vis tik tam privaloma gauti savivaldybės leidimą. Taip yra todėl, kad dalis augalų yra priskiriami saugotiniems, priklausomai nuo jų rūšies, skersmens ir žemės, kurioje jie auga.

Šiandien, balandžio 22 – ypatinga diena. Šiandien pasaulyje yra minima tarptautinė motinos Žemės diena. Šia proga žmonės yra raginami padaryti vieną dalyką. Pasaulyje tarptautinę motinos Žemės dieną pradėta minėti 1970 metais. Tarptautinės organizacijos UNIFY, EARTH DAY ir Planetos piliečių sąjunga kviečia vienytis sąmoningiems pokyčiams Žemėje.

Savaitgalį Lietuvoje pirmą kartą įvyko tarptautinis bebravimo čempionatas, kur medžioti bebrų susirinko kone 200 medžiotojų. Čempionatas surengtas siekiant prisidėti prie šių graužikų populiacijos reguliavimo, kuri pastaraisiais metais vis auga.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Čempionatas startavo Kėdainiuose, kur ištraukę burtus, entuziastų komandos patraukė prie bebraviečių įvairiose Lietuvos vietose.

Bebrai pasidarbavo marių pakrantėje Kuršių nerijoje, šalia Pervalkos kaimo. Išvertė čia net pusšimtį medžių, o vietos gyventojai užvertė skundais Neringos savivaldybę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Kreipiasi žmonės į savivaldybę ir tada, kada nukertame medį papuvusį, kreipiasi žmonės ir tada, kada bebras nugraužia medį. Kreipiasi žmonės visais atvejais ir tai yra jų teisė“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.

Naujamiesčio Smolenskio g. gyventojai sunerimo – šalia vaikų darželio augančių medžių buvo paberti keisti balti milteliai. Žmonės nežino, ar čia savivaldybės išbarstytos trąšos, ar gyventojų iniciatyva, tačiau augintinius vedžioti šioje vietoje bijo. Gyventojai sunerimo ne juokais: ar palikti baltus miltelius, ar kreiptis į savivaldybę, ar priduoti ekspertizei – klausia jie.

Socialinio tinklo „Facebook“ aplinkos apsaugos departamento puslapyje pranešama, kad netrukus įsigalios draudimas genėti saugotinus medžius bei krūmus. Aplinkos apsaugos departamento puslapyje rašoma, kad draudimas genėti ar kirsti saugotinus medžius ar krūmus viešuosiuose želdynuose įsigalioja nuo kovo 15-os dienos.

Socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis, kuriose – miesto parkuose kertami medžiai. Vieni gyventojai nuogąstauja, gal tai yra kažkieno interesas, kelia versijas, jog šalinami sveiki medžiai. Alytiškis Gediminas Žiūkas sutiko su AlytusPlius.lt skaitytojais pasidalinti savo užfiksuotomis nuotraukomis ir ketureiliu:  Miesto parke urzgia pjūklai , Virsta eglės, ąžuolai. Galimai tuoj jau išdygs – Naujo namo pamatai.

Nekasdienis 50-metės pumpėniškės pomėgis. Moteris pavasarį pasitinka meistraudama namukus sugrįžtantiems paukščiams. Jos rankų darbo inkilai ne bet kokie, padailinti, kad medyje atrodytų nenuobodžiai. Pumpėniškė juokauja, kad gyvenimo draugas jau įprato, kai parduotuvėje ji suka ne į suknelių, o varžtelių skyrių. Namo rūsyje pumpėniškė pasitikdama pavasarį meistrauja – gamina inkilus. Moteris puikiai įvaldžiusi profesionalius įrankius. Sako, su jais lengviau darbuotis.

Vilniaus savivaldybė pirmadienį pranešė numačiusi papildomų reikalavimų, kai planuojama šalinti vertingus, brandžius medžius. Atvejais, kai dėl prastos būklės bus numatomas mažesnio nei 60 cm diametro medžių šalinimas, sprendimą, kaip ir iki šiol, priims savivaldybės specialistai. Jei medžio diametras bus didesnis, bus privaloma pateikti eksperto arboristo išvadą dėl medžio perspektyvumo.

Artėjant pavasariui tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojai ima planuoti aplinkos tvarkymo ir pasiruošimo šiltajam metų sezonui darbus. Daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ darbų vadovė Rūta Aglinskaitė primena, kad norint genėti ar kirsti medžius, esančius privačioje individualaus ar daugiabučio namo teritorijoje, būtina atsižvelgti į tam numatytus reikalavimus ir darbus atlikti ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos.

Birštono miesto centriniame parke bus kertami jauni medžiai. Gyventojai baiminasi, kad kurortiniame mieste bus naikinamas pušynas. Visgi Birštono kraštovaizdžio architektė nuramino ir paaiškino priežastis, kodėl bus kertami ne tik seni ir nudžiūvę, bet ir jauni medžiai. Medžių kirtimu ir miškų naikinimu susirūpinęs Andrius pastebėjo, kad Birštono centriniame miško parke, šalia riedlenčių parko, yra pažymėti jauni medžiai.

Bebrai Nevėžio upėje – ne naujiena. Tačiau pastaruoju metu jie vis drąsiau šeimininkauja pačiame miesto centre, visai netoli senamiesčio pėsčiųjų tilto. Gyventojai skambina pavojaus varpais, mat randa vis naujų viešnagės ženklų – upės šlaite nuo Kauno gatvės pusės bebrai jau nugriaužė kelis medžius.

Už neteisėtai Klaipėdos rajone Dargužių kaime iškirtus medžius įmonei teks atlyginti beveik 24 tūkst. eurų žalą, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). AAD pareigūnai atlikę tyrimą nustatė, kad Dargužių kaime vykdydamas griovių remonto ir Rikinės upelio krantų tvarkymo darbus rangovas neteisėtai iškirto 110 saugotinų medžių, augusių ne miško žemėje, ir 183 medžius – miško žemėje.

Vilniaus Užupyje ir Paupyje šeimininkauja bebrai – graužia ir verčia brandžius prabangų rajoną puošiančius medžius. Pasak vietinių gyventojų, problema paūmėjo, kai statybinė įmonė, pradėjusi statyti gyvenamuosius namus, išvalė visą krantinę Paupyje ir taip atėmė iš bebrų krūmynus, kuriais jie maitinosi. Gyventojai griebėsi paskutinio šiaudo – apvyniojo medžius spygliuota viela tikėdamiesi, kad gyvūnai per ją negalės medžių nugraužti.

Lietuvoje nedaug žmonių, kurie sugeba visą šventinį laikotarpį išsaugoti gyvas vazonuose augančias puošiamas eglutes. Štai į Klaipėdos universiteto Botanikos sodą žmonės grąžina prieš Kalėdas čia išsinuomotas tokias žaliaskares, o specialistai baisisi nustekentų eglučių būkle. Anot botanikų, dažnas lietuvis įsivaizduoja, jog įsigydami eglutes vazonuose medžius gelbėja, tačiau iš tikro medžius pražudo, nes jų tinkamai neprižiūri.

Gruodžio 19 d. 12.00-16.00 val. miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos eglių ir pušų šakas, praneša Valstybinių miškų urėdijos administracija. Šiemet eglišakių dalijimo vietų visoje Lietuvoje – daugiau nei 50. Akcijos vietų sąrašą ir kontaktus galima rasti galerijoje po šiuo straipsniu.

Nuo 2024 metų liepos miškų urėdijoms keisis medienos mokestis – pajamoms iš medienos ir nenukirsto miško valstybiniuose miškuose jis bus tris kartus didesnis negu dabar, o privačių miškų savininkams liks toks, koks galiojo iki šiol.   Seimas įpareigojo valstybinių miškų valdytojus miško ir kitoms valstybės biudžeto reikmėms skirti 15 proc., o privačių miškų – 5 proc. dydžio atskaitymus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.   85 proc.