medžiai

Paskutiniame iš didmiesčių, Klaipėdoje, pastatyta kalėdinė eglė. Uostamiestis tęsia tradiciją puošti gyvą, miestelėnų dovanotą žaliaskarę. Tiesa, jog iš žmonių kiemo atkeliautų į centrinę miesto aikštę, eglė turėjo įveikti daugybę iššūkių. O juos nugalėti padėjo ne tik policininkai, o ir visą kelią virš žaliaskarės ore elnių tempiamose rogėse skridęs pats Kalėdų Senelis. Šiaurinėje Klaipėdos dalyje stovinčiame privačių namų kvartale nuo ankstyvo ryto pluša darbininkai.

Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę vaisiaus minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo micelio (grybienos).Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, todėl suyra tik per kitą vegetacijos sezoną. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų.

Karantinas sužlugdė seną miškininkų tradiciją – kasmetinės eglišakių dalijimo gėlininkams ir daržininkams akcijos nebus. Miškininkai skėsčioja rankomis ir augalų mylėtojus artėjant žiemai ragina gėles ar krūmus pridengti šiaudais. O štai gamtininkai laikosi savo, jeigu spustelėtų didesnis šaltukas jokia alternatyva eglišakiams – nepadės. Tad augalai gali ir žūti.

Šis vaizdo įrašas kaip niekas kitas gali puikiai iliustruoti posakį „nepjauk šakos, ant kurios sėdi“. Milijonus žmonių visame pasaulyje nustebinusiame vaizdo įraše matyti, kaip aukštai palmės medyje įsitaisęs vyras pjauna šaką, ant kurios sėdi. Tokį neįtikėtiną vaizdelį socialiniame tinkle „Twitter“ patalpino buvęs NBA krepšininkas Rexas Chapmanas.

Medžius atakuoja pavojingasis kenkėjas – viršūninis žievėgraužis, kaimyninėse Baltarusijoje ir Lenkijoje sunaikinęs milijonus kubų pušų. Pasak specialistų, šis kenkėjas gali išplisti akimirksniu: jeigu dar prieš kelias dienas matėme sveiką pušį, jau po kelių dienų ją galime rasti gelstančią, mat aptikti šį kenkėją itin sudėtinga. Vienintelis būdas su juo kovoti ne džiuginantis – kirsti gelsti pradėjusius spygliuočius, jokių kitų kovos su juo būdų, nėra.

Pastaruoju metu lietuviai itin jautriai reaguoja į kertamus medžius. Štai ir dabar Kuršėnų parke, išgirdę burzgiančius pjūklus ir pamatę virstančius medžius, vietos gyventojai sunerimo. Neradę užtarimo, pas rajono merą kuršėniškiai kreipėsi pagalbos į TV3 televiziją.  Liūdnos nuotaikos kuršėniškių, gyvenančių šalia Daugėlių pušyno parko. Gyventojai skundžiasi, kad jau kelias savaites darbininkai intensyviai kerta, jų nuomone, visiškai sveikus medžius.

Anykščių rajone viename miestelyje ant išasfaltuotos gatvės palikti augti šimtamečiai medžiai. Nors troškūniečiai su tokia keistenybe ir kliuviniu senokai susitaikę, kai kuriems įasfaltuotų medžių gaila. Medžius saugantis Anykščių rajono meras – botanikas, tad nukirsdinti liepų taip pat nenorėtų. Troškūnuose, Anykščių rajone yra viena gatvė kur vairuotojams reikėtų neprarasti budrumo. O pirmą kartą lekiantiems šia senąja miestelio gatvele derėtų nepaleisti ir vairo iš rankų.

Sostinės gyventojų išmonė – beribė. Ant valdiškos žemės daugiabučių kiemuose vilniečiai įsirengia ir margaspalvius gėlynus, ir net sodus. Savivaldybės atstovai sako, kad tai teisėta, kol netrukdo kaimynams, tačiau kartu žada per pusę milijono eurų žaliosioms erdvėms daugiabučių kiemuose įrengti. Sostinės Justiniškių mikrorajone gyvenanti 64-erių senjorė Kristina prieš 11 metų pradėjo puoselėti po jos buto langais buvusį mažytį žemės plotelį.

Vasaros laikotarpiu dažniau keliaujame į mišką, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais intensyviau grybaujame ar uogaujame. Daugelis grybautojų ir uogautojų žino plotus, kuriuose gausu baravykų, voveraičių ar mėlynių, tačiau kelio atgal tenka ir ilgiau paieškoti. Išsiruošus į mišką ne visuomet turime išmanųjį įrenginį ar kompasą, todėl kyla pavojus pasiklysti medžių tankmėje. Visgi yra būdų, kaip orientuotis miške ir be prietaisų pagalbos.

Eglė yra amžinai žaliuojančių medžių rūšis, galinti augti ir klestėti įvairiausiomis ekstremaliomis oro ir klimato sąlygomis. Eglėms beveik nereikia jokios priežiūros. Tačiau įvairūs parazitai bei  kitos sąlygos gali paveikti jūsų rajone esančias egles. Dvi dažniausiai pasitaikančios eglių medžių ligos yra rūdžių ir kankorėžių ligos. Parazitiniai grybeliai sukelia abi šias ligas, o dėl abiejų spygliai pradeda ruduoti ant medžio.

Ugniagesiai per praėjusią parą 71 kartą vyko šalinti vėjo išverstų medžių ir nulaužtų šakų. Daugiausiai iškvietimų buvo Vilniaus apskrityje – 16, po 10 iškvietimų registruota Panevėžio ir Alytaus apskrityse, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus specialistas. „Kažkokių ypatingų įvykių nebuvo, žmonės nesužaloti, bent mes neturėjom tokios informacijos“, – teigė PAGD atstovas.

Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje. Miškininkai išsigandę, mat sustabdžius bet kokius kirtimus šile, įsisiautėjo kenkėjai ir negailestingai graužia, ir žudo medžius. O jei pažeistą medį miškininkai bando nupjauti, sulaukia įvairiausių miško mylėtojų puolimo. Dėl minėtos priežasties įvairių tarnybų prašoma kuo greičiau apsispręsti, bus ar ne Punios šilas ištisas rezervatas.

Lazdijų rajone šią savaitę moteris pasigedo savo sklype augančių medžių. Alytaus apskrities policijos teigimu, antradienį moteris pastebėjo, kad iš jai priklausančio sklypo išpjauti 76 alksniai ir vienas klevas. Policijos teigimu, padaryta žala siekia 2 tūkst. eurų, tačiau ji gali augti.

Per praėjusią parą ugniagesiai 31 kartą vyko šalinti išverstų medžių, pirmadienio rytą pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Daugiausia, septynis kartus, vykta į Vilniaus apskritį, Utenos apskrityje tokių iškvietimų buvo penki, Panevėžio ir Kauno apskrityse – po keturis, Šiaulių ir Tauragės – po tris, Alytaus ir Marijampolės – po du, Telšių – vienas. Sekmadienio rytą Šeškinės gatvėje Vilniuje medis užvirto ant automobilio „Peugeot“, ugniagesiai jį supjaustė ir patraukė.

Atsodinant Lietuvos miškus, ypač ąžuolynus, hektarus jaunuolynų miškininkai aptveria aukštomis tvoromis. Taip bandoma apsaugoti želdinius nuo žvėrių niokojimo, deja, tokios tvoros dažnai tampa pražūtingais spąstais elniams, stirnoms, kitiem gyvūnams. Siūloma medelius saugoti tepant chemikalais ar apgaubiant kiekvieną, o ne ilgomis tvoromis, bet Aplinkos ministerija to net girdėti nenori.

Pajūrio pušis užpuolė ligos. Džiūva medžių spygliai, todėl iš žalių pušys tapo rudomis. Botanikai aiškina, kad spygliuočius užpuolė grybelis. Norint jį sustabdyti, teks dalį medžių iškirsti. Apie pjūklus kalba ir girininkai Palangoje, kur pušis užpuolė vabalai kenkėjai. Maža to, kurorto pušynus pusto smėlis, tad spygliuočiai pūva. Ir dėl visko kaltas šylantis klimatas, įsitikinę specialistai. Pajūrio gyventojai ir poilsiautojai nustebę apžiūrinėja pušynus palei Baltiją.

Visuomenininkai ir miškininkai su aplinkosaugininkais vis pešasi tarpusavyje ir niekaip nesutaria, ar Alytaus rajone esantis Punios šilas iškirstas teisėtai. Į ginčą buvo įveltas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Viena pusė tvirtina, kad valstybė padarė kone nusikaltimą, iškirsdama dalį pušų, o kita – kad viskas teisėta ir tik į gerą. Kiek ir ko iš tiesų iškirsta važiavo pažiūrėti mūsų žurnalistai.

Pastarosios dienos pajūryje tikras džiaugsmas meškeriotojams. Iš Atlanto vandenyno prie Lietuvos krantų neršti atkeliavo neįprastos žuvys – vėjažuvės. Dėl ilgo snapo jas vietiniai praminė gandriukais ir traukia iš vandens dešimtimis. Nors žuvų kaulai ir mėsa pilni fosforo ir naktimis net šviečia, meškeriotojai pasakoja, kad to nereikia baimintis ir kviečia prie stalo. Veiklos turi ir pajūrio gamtininkai – jie tyrinėja prie Palangos sugautas retas žuvis – jūrines dygles.

Šiais metais, kaip ir kasmet, medžiai dalijasi savo turtu – sula. Turbūt nėra abejojančių, kad sula yra ir maistas, ir vaistas. Tačiau šiemet pasigirdo kalbų, jog nebuvo įšalo, medžiai nekaupė tiek naudingų medžiagų, todėl šiųmetė sula esą ne tokia naudinga. Visus šiuos gandus paneigia sulos paruošimu vartoti jau daug metų užsiimantis josvainietis Danius Motiejūnas.

Per praėjusią parą ugniagesiai 46 kartus vyko šalinti vėjo išverstų medžių, Vilniuje ir Jonavoje jie nuvirto ant automobilių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Vilniaus apskrityje ketvirtadienį tokių iškvietimų buvo 14, Utenos apskrityje – 13, Panevėžio apskrityje – aštuoni, Kauno – septyni. Alytaus, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskrityse – po vieną.

Karantino metu daugelis miesto gyventojų traukia į gamtą. O jei mėgstate beržų ar klevų sulą, tai vienu ypu galite grįžti su laimikiu. Miškininkai sako dabar pats metas pasimėgauti medžių syvais. Tiesa, tai daryti reikia labai atsakingai, mat nesilaikantiems taisyklių gresia ir įspėjimai, ir baudos. O štai medikai paantrina, sula turi būti renkama tik labai švariose vietose. Siužete ir apie tai, kiek sula mūsų organizmui iš tiesų naudinga. Senoviniu grąžtu medį gręžia Dainius.

Vyriausybėje – mūšis dėl kertamų medžių. Mat kol vieni gyventojai lenda po pjūklais gindami miestų medžius, antri reikalauja pjauti juos iš jų kiemų, mat išsigandę, kad šalia daugiabučių išsikeroję medžiai gali bet kada užvirsti ant galvų ir mašinų. Painiavą, kuriuos medžius galima pjauti, o kuriuos bus privalu palikti, pasiryžo spręsti patys ministrai. „Mes negalim nieko pjauti. Jei aš nupjaučiau, o kas apskųstų – bauda“, – sako bendrijos pirmininkė Marija Jakutienė.

Japonijoje pražydo sakuros. Ir nors šiemet dėl koronaviruso pandemijos sakurų stebėjimo šventės kuklesnės, pasigrožėti norinčių parkuose tikrai netrūksta. Tokijuje jau skleidžiasi pirmieji sakurų žiedai, o šeštadienį skelbiama oficiali sakurų žydėjimo pradžia. Dėl šylančio klimato šiemet japoniškos vyšnios pražydo beveik dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta. Japonams sakurų žydėjimas siejasi su trumpu žmogaus gyvenimu ir nauja pradžia.

Latvijoje per ketvirtadienio audrą ant lengvojo automobilio užvirtus medžiui žuvo du žmonės, pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Nelaimė įvyko Aknystoje Latvijos pietuose netoli Lietuvos sienos. Žuvo du automobilyje buvę žmonės. Ketvirtadienį iki 22 valandos Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo 99 iškvietimus, susijusius su smarkaus vėjo padaryta žala.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, kad jam didelį nerimą kelia miškų kirtimas miestuose, ir sukritikavo aplinkos ministrą dėl Punios šilo situacijos. „Aš šiandien nesuprantu, kas darosi Lietuvoje. Nesuprantu, kur dingo mūsų senosios religijos požymiai, kur medis buvo kažkas tai tokio daugiau nei tik medis. Dabar aš matau miestuose, ištisuose miestuose, tiesiog nebespėju jau sekti – Gargždai, Klaipėda, Šiauliai.

Dėl kertamų lapuočių rekonstruojame Danės skvere – boikotuoti kasmetinį džiazo festivalį. Tokios negirdėtos taktikos ėmėsi medžių gynėjai Klaipėdoje. Tą daryti jie ragina tiek miestiečius, tiek Klaipėdos svečius.  Taip jie esą siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad su šiuo renginiu siejamas miesto meras medžių pjovimo darbams neužkirto kelio. „Štai, toliau vaikštinėju, filmuoju, esu palikęs gynėjų būrelį sau iš kairės.

Gamtos gėrybių rinkėjai jau ėmė varvinti tikro pavasario pranašu laikomą klevų sulą. Nors dėl kaip reta šiltos šiemet ir besniegės žiemos klevai syvų kai kur davė jau sausį, tačiau kaip tikina sulos mėgėjai ši bėgo ne tokia skani – dabar gi pasirodė tikro saldaus skonio sula. Jei žiemiški orai nepasirodys, netrukus prasidės ir beržų leidimo sezonas. Rodos žiemiškiems orams šiemet tikrai galas. Taip pagalvoti privertė ne vieną pirkėją šiandien užsukusį į Panevėžio turgų.

Sostinėje įsiplieskė naujas medžių pjovimo skandalas. Žmonės netveria pykčiu – per porą dienų darbininkai nupjovė dešimt jų manymu sveikų pušų, iškirto niekam netrukdžiusius krūmynus. Savivaldybė aiškina – medžius pjauti buvo būtina, nes jie augo šalia aukštos įtampos laidų, ir vieną dieną galėjo pridaryti bėdų.

Smarkus vėjas pridarė eibių Lietuvoje: labiausiai kentėjo Kretingos ir Klaipėdos rajonai. Gelbėtojai dėl nuvirtusių medžių buvo kviečiami daugiau nei keturiasdešimt kartų. Po nakties Klaipėdos Bijūnų gatvėje stovėjęs „Volvo“ – sumaitotas. Į autoservisą atvežtas ir remonto eilės laukęs automobilis smarkiai aplankstytas: ant jo užvirto beržas. Medis neatlaikė smarkaus vėjo – beržui nuvirtus paaiškėjo, kad išpuvusios ko šaknys ir kamienas.

Šiomis dienomis iš vakarų per šalį keliauja galingas ciklonas – pučia itin stiprus vėjas, krinta gausūs krituliai, praneša Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.  Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šiandien vėjo gūsiai gali siekti 16–21 metrą per sekundę, Vakarų Lietuvoje – vietomis iki 26 metrų per sekundę. Rytoj pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 15–19 metrų per sekundę, naktį vakariniuose rajonuose – 20–23 metrus per sekundę.

Eglės prie kaimo kapinių įžiebė nesantaiką tarp seniūno ir bendruomenės. Dalis gyventojų teigia, kad medžiai kertami nepasitarus su bendruomene. Seniūnas tikina, kad iškirsti medžius prašė elektros tinklai ir patys gyventojai. Karklėnų kaime, Kelmės rajone, esančias kapines juosia eglių tvora. Medžiai sodinti prieš 35 metus. Neseniai Kražių seniūnija nusprendė spygliuočius iškristi. Bet tai sukėlė dalies gyventojų pyktį.

Ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį 32 kartus vyko šalinti vėjo išverstų medžių. Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, daugiausia tokių gelbėjimo darbų nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto 6 val. atlikta Kauno apskrityje – gelbėtojai kviesti aštuonis kartus. Vilniaus apskrityje sulaukta šešių iškvietimų, ir Marijampolės apskrityje – penkių.  Kauno rajone, kelyje A1, ties Giraitės kaimu, nuvirtęs medis nugriovė ir apšvietimo stulpą.

Vilniuje, pagrindinėje Senamiesčio dalyje, Gedimino prospekte, dalis vilniečių, išvydę gatvėje sustatytas bei dėžes primenančias konstrukcijas, liko nesupratę, kam reikėjo jomis apjuosti augančius medžius. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.), kuris teigė nesuprantąs, kokiu tikslu Vilniaus širdyje – Senamiestyje – reikėjo įrengti iš plokščių sudarytas konstrukcijas.

Skandalas Sudervės kapinėse – švenčių proga atėję aplankyti mirusiųjų kapų, žmonės rado pasvirusius paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis – sužinojo, kad taip kapinėse tarpušventy pasidarbavo medžių pjovėjai, kuriuos pasamdė seniūnija. Tiesa, vietos valdžia didesnės bėdos nemato, nors seniūnė žada, kad gyventojams nuotoliai bus atlyginti.

Ugniagesiai per savaitgalį 17 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių ar šakų, kelininkai ir sinoptikai įspėja vairuotojus saugotis gūsingo vėjo ir pirmadienį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos duomenimis, šeštadienį gelbėtojai gavo 11 iškvietimų, susijusių su nuvirtusiais medžiais, per praėjusią parą šalinti medžių pareigūnai vyko šešis kartus.  Šeštadienio naktį nuvirtęs medis apgadino vieną automobilį. Dėl šių įvykių nukentėjusių žmonių per pastarąsias dvi paras nebuvo.

Valdininkų užmačias uostamiesčio skulptūrų parke iškirsti pusę tūkstančio medžių, būrys klaipėdiečių pasitiko išskirtine akcija – sukvietė vaikus, kad šie ant medžių pieštų širdeles ir suskaičiuotų, kiek lapuočių parke nebeliks. Akcijos organizatoriai tikina, jog taip mažieji išmoks socialinio ir pilietinio aktyvumo. Klaipėdos skulptūrų parke vaikai ant medžių piešia širdeles ir rašo skaičius.

Nuo penktadienio iki sekmadienio ugniagesiai 16 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė.  Anot jos, daugiausiai pranešimų apie nuvirtusius medžius gauta šeštadienį. Klaipėdos apskrityje gauti septyni iškvietimai, Kauno – šeši, Marijampolės – du, Šiaulių – vienas. Klaipėdos rajone, Karklės kaime, penktadienį prie sodybos nuvirto medis ir buvo užtvėręs kelią, ugniagesiai medį pašalino.

Policija gavo pranešimą, kad iš vyro Jonavos rajone, Žeimių seniūnijoje pavogti medžiai. Kokia padaryta žala dar yra tikslinama. Pranešimas gautas lapkričio 17 d. apie 11.46 val. kai šeimininkas aptiko išpjautą pranešėjui priklausančią miško dalį, paskelbė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Šalies savivaldybės neatsigina žmonių prašymų kapinėse išpjauti medžius. Žmonės skundžiasi, kad šakos, lapai ar spygliai teršia kapus, tad medžiais būtina atsikratyti. Ir nors tik nedidelė dalis prašymų patenkinama, etnologai piktinasi, kad Lietuvoje tuoj bus išnaikintas kultūrinis kraštovaizdis. Esą senovėje be medžių nebuvo nė vienų kapinių, o dabar jau apaugusias medžiais pamatyti retenybė.

Vilniaus centre – miško gyvūnų karnavalas. Taip miškų kirtimais susirūpinę visuomenininkai reikalauja valdžią baigti masinius kirtimus giriose. O ministrui Mažeikai karnavalas patiko, tačiau kirtimų politikos keisti jis vis tiek nesirengia. Su dainomis ir kaukėmis miškų kirtimais pasibaisėję visuomenininkai pradeda eiseną sostinės Gedimino prospektu.

Kaune baigiant rekonstruoti Vienybės aikštę jau sodinami ir augalai. Vienas netgi apipintas legendomis. Įrengiant požeminį garažą, dalį sutrešusių medžių teko nupjauti, tad dabar jų vietoje nuspręsta pasodinti didelius medžius. Ir nors žalumos vizualiai bus mažiau, nes nelieka anksčiau buvusios vejos – medžių, krūmelių ir gėlių čia esą augs gerokai daugiau Kranu pakeliamas bemaž 10 metrų beržas ir sodinamas Vienybės aikštėje. Medis jau gerokai subrendęs maždaug 12 metų amžiaus.

Neeilinė Anykščių mero biologo Sigito Obelevičiaus aistra – retų net į Raudonają knygą įtrauktų augalų kolekcionavimas ir auginimas. Traupio miestelyje šalia mokyklos tikrą retenybių sodą įkūręs vyras puoselėja ištisą botanikos lobyną. Laukinės gamtos sąlygomis čia tarpsta ir augalai iš Afrikos, vaisius veda ir nykštukinė obelis iš Kinijos ir vienetinis klevas.

Šiaulių centre antra diena sujudimas – prie suplanuotų kirsti medžių prisirišę aktyvistai. Medžius ruoštasi kirsti vykdant centrinio pėsčiųjų bulvaro rekonstrukciją. Projektas parengtas ir suderintas, bet rangovas negali pradėti darbų. Miesto valdžia aiškina, kad anksčiau ar vėliau medžiai turės būti iškirsti, kitaip teks grąžinti 6 mln. eurų europinį finansavimą. Šiaulių centre antra diena iš eilės darbininkai negali pradėti medžių planuotų kirtimų.

Sekmadienį ugniagesiai 27 kartus vyko šalinti stipraus vėjo išverstų medžių. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, daugiausia, dešimt, tokių iškvietimų buvo Klaipėdos apskrityje. Kitose apskrityse fiksuota mažiau – po 2–4 iškvietimus. Žmonių turtas, ugniagesių turimais duomenimis, nenukentėjo. Šeštadienį tokių iškvietimų nebuvo, tuo metu penktadienį ugniagesiai medžių šalinti vyko net 28 kartus – 27 iš jų buvo Šiauliuose.

Per praėjusią parą ugniagesiai 22 kartus vyko šalinti vėjo nuverstų medžių, elektros tiekimas buvo sutrikęs 15 tūkst. vartotojų. Kaip ketvirtadienį skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, daugiausia, devynis kartus, medžiai šalinti Kauno apskrityje, Vilniaus apskrityje tokių iškvietimų buvo penki, Panevėžio ir Utenos apskrityse – po tris, o Klaipėdos ir Marijampolės – po vieną.

Kaip džiaugtis vaismedžių ir vaiskrūmiu derliumi? Specialistai teigia, kad vienas iš pagrindinių dalykų – teisingas genėjimas. Pirmas kartas – anksti pavasarį Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas įvardijo pagrindines taisykles ir klaidas, kurias daro sodininkai mėgėjai genėdami, balindami ir purkšdami medžius. Vaismedžius genime mažiausiai tris kartus per metus. Pagrindinis genėjimas yra anksti pavasarį, dažniausiai genima iki žydėjimo arba žydint.

  Ketvirtadienį ugniagesiai 25 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių, 26 tūkst. žmonių buvo sutrikęs elektros tiekimas.   15 medžių nuvirto Utenos apskrityje, Panevėžio – septyni, Vilniaus, Kauno ir Alytaus – po vieną. Energijos skirstymo operatorius (ESO) BNS informavo, kad dėl prastų oro sąlygų naktį iš ketvirtadienio į penktadienį 18 tūkst. Klaipėdos regiono gyventojų galėjo patirti elektros tiekimo sutrikimų. Utenos regione tiekimo sutrikimus jautė apie 8 tūkst. klientų.

Citrinos, mandarinai, apelsinai, o kur dar laimai, greipfrutai ar net bananai ir figos. Ne, tai nėra tik paprastas egzotinių vaisių sąrašas. Nors dažnam lietuviui visai nesudėtinga užduotis yra namuose užsiauginti pomidorų ar agurkų, štai Jūratė Rachmangulova galėtų pasigirti savo namuose augančiais egzotiniais vaisiais. Vilniaus rajone gyvenanti Jūratė Rachmangulova savo namuose skaičiuoja jau daugiau nei penkiasdešimt vaismedžių.

Ugniagesiai praėjusią parą 17 kartų vyko šalinti vėjo ant kelio nuverstų medžių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia iškvietimų, šešių, sulaukta Kauno apskrityje, Utenos apskrityje jų buvo trys, Klaipėdos, Marijampolės ir Tauragės apskrityse po du, o Alytaus ir Šiaulių apskrityse – po vieną. Žmonių turto virtę medžiai neapgadino, BNS sakė ugniagesių gelbėtojų atstovė Laura Valauskienė.