Kelis mėnesius trunkančių ginčų objektu tapo iškirstas plotas, netoli Alytaus esančiame Punios šile. Miškus nuo kirtimų esą ginantys visuomenininkai jau sukrautą medieną sako pamatę šių metų sausį.
„Mes esame Punios šilo botaniniame zoologiniame draustinyje ir šitos saugomos teritorijos paskirtis yra saugoti gamtą. Tai yra, sudaryti sąlygas vystytis gamtinei įvairovei, rūšims. Ir štai kokią gamtos apsaugą mes matome. Vaizdas kalba pats už save“, – sako visuomenininkų atstovas Žymantas Morkvėnas.
Kad galbūt neteisėtai kertamas saugomas šilas, buvo susirūpinęs ir šalies Prezidentas. TV3 žinių žurnalistai nuvyko į ginčo objektu tapusį Punios mišką. Taip, iš tiesų, matosi šviežias miško kirtimas. Tik štai miškininkai ramina: esą nieko neteisėto čia nėra. Kirtimas vyko vėtros nusiaubtame plote. Anot valstybinės miškų urėdijos atstovų, praplatinta biržė, kad naujai augsiančios pušys gautų daugiau šviesos.
„Iškirsta per siaura biržė ir nustatė, kad atsikurti savaiminiam pušynui yra sudėtingos, jinai buvo praplatinta 20 arų“, – pasakoja urėdijos atstovas Vigantas Kraujalis.
Iš nukirstų pušų buvo surinktos sėklos į genofondą. Jos saugomos specialioje saugykloje Kaune. Paskui pušų sėklos esą bus pasodintos niekur kitur, tik Punios šile. Tai, anot miškininkų, vadinama genetiniu kirtimu. Tačiau visuomenininkų tokie miškininkų aiškinimai netenkina. Jų įsitikinimu, bent prie saugomų miškų, nereikia išvis kišti nagų. Kad šie augtų natūralūs ir žmogaus nepaliesti.
Be to, visuomeninių organizacijų atstovus įsiutino praėjusiais metais paskelbtas Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pareiškimas, jog Punios šile kol kas jokie kirtimai nebus vykdomi. Tačiau sausį esą iškirsta ši 20-ties arų biržė.
„Tai čia parodo tam tikrą požiūrį ir tas požiūris jis buvo praktikuojamas pokaryje, kai tarybų valdžia, eidama per kaimus, norėjo užvalgyti obuolių, nusipjaudavo visą obelį, norėdama susirinkti obuolius“, – teigia Ž. Morkvėnas.
Miškininkai atkerta: visus miškus būtina prižiūrėti. Šiuo metu Punios šile esą sustabdyti bet kokie kirtimai. O jų, neslepia urėdijos atstovas, reikėtų. Mišką puola kenkėjai. Štai šios išvirtusios pušys pakenktos žievėgraužio tipografo. Į kuriuos medžius įsimeta šis parazitas – reikia nupjauti ir išvežti iš miško, kad neplistų. Tokie kirtimai buvo pradėti Punios šile, tačiau kilus dideliam visuomenės pasipiktinimui – sanitariniai kirtimai nutraukti.
„Mišką, kaip ir bet ką, prižiūrėti reikia. Mes darželyje kai pasisėjame gėles, mes jas prižiūrime ir stengiamės, kad jos augtų gerai ir suteiktų grožį. Taip pat ir miškui. Kadangi aplinkos įtaka yra didžiulė, miškui padėti susitvarkyti su kenkėjais mes privalome“, – kalbėjo V. Kraujalis.
Miškininkai sako paskaičiavę, kad nevykdant sanitarinių kirtimų per beveik vienerius metus kenkėjai sunaikino 11 tūkstančių kubinių metrų medžių. Todėl neatmetama, kad jei ir dabar, atšilus orui, parazitų populiacija plėsis – bus svarstoma apie sanitarinius kirtimus.
Neseniai Vilniaus apygardos teismas, į kurį kreipėsi visuomenininkai, panaikino įsakymą, kuriuo buvo nurodyta stabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą. Visuomenininkai mano, kad Punios šilui privalo būti skiriama dar didesnė apsauga nei iki šiol, kad būtų išsaugotos čia esančios gamtinės vertybės.
