medžiai

„Nacionalinis miškasodžio“ metu Lietuvos miškuose pasodinta 2 mln. naujų medžių, šeštadienį pranešė Aplinkos ministerija. Jos duomenimis, tai didžiausia iš visų iki šiol buvusių miško sodinimo talka, kurios metu įveistas rekordinis plotas naujų miškų – 748 hektarai. Čia pasodinti beržai, juodalksniai, eglės, pušys, ąžuolai. „Jeigu palyginsime dabartinę Lietuva su tarpukario Lietuva, tai miškų plotas dabartinėje Lietuvoje yra tris kartus didesnis.

Antradienį Lietuvoje sustiprėjęs vėjas vertė medžius, nutraukė elektros laidus. Nuo antradienio 6 val. ryto iki trečiadienio 6 val. ryto ugniagesiai 14 kartų visoje Lietuvoje vyko šalinti stipraus vėjo sukeltų padarinių: Klaipėdos apskrityje buvo keturi išvykimai, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse vykta po du kartus, Alytaus ir Tauragės apskrityse – po vieną, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Antradienio naktį, po 3 val.

Sužaloti, kaip įtariama, miške pjaunamų medžių, trečiadienį Švenčionių ir Šilalės rajonuose žuvo du vyrai. Apie 12 val. 30 min. Švenčionių rajone, Andreikų kaime esančiame, miške, atliekant medžių pjovimo darbus, nupjautas medis prispaudė ir mirtinai sužalojo 48 metų vyrą, pranešė policija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.  Tą pačią dieną, apie 14 val. 15 min.

Vilniaus miestą ruošiamasi žalinti naudojant palydovinius duomenis ir dirbtinį intelektą – savivaldybė pasirašė sutartį su startuoliu „Coetus“, kuris iki rugsėjo planuoja sukurti tam reikalingą sistemą. Savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas BNS teigė, jog šiuo metu medžių ir kitų želdinių inventorizacija vyksta rankiniu būdu, o nauja sistema padės tai daryti efektyviau.

Nesibaigiantis orų permainingumas, šlapdriba, stiprūs vėjo gūsiai – visa tai ir toliau tęsis šią žiemą. Gamtos ženklus suprantanti ir juos stebinti dzūkė Janina Janušauskienė teigia, kad žmonėms šiuo metu reiktų labiau saugoti sveikatą, nes dar nėra buvę, jog taip lengvai kristų vėjo gūsiais bloškiami stiprūs ir žaliuojantys medžiai. Šlapdriba, stiprus vėjas, pūga – orai, kurie per šią žiemą spėja pasikeisti net po kelis kartus ir taip stebinti kiekvieną kartą, pažvelgus pro langus.

Penktadienį siaučiant itin stipriam vėjui dėl jo sukeltų padarinių ugniagesiai sulaukė apie 250 iškvietimų. Lietuvoje siautęs itin stiprus vėjas nuostolių pridarė visoje šalyje – virto medžiai, jachtos, apšvietimo stulpai ir šviesoforai, skraidė stogai. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Koordinavimo skyriaus budėtojas, nuo 6 val. iki 18 val. ugniagesiai kviesti 250 kartų – maždaug penkis kartus daugiau nei įprastą dieną.

Sustiprėjus vėjui, ugniagesiai penktadienio rytą jau gavo apie 30 pranešimų apie įvairiose Lietuvos vietose nuvirtusius ir eismui trukdančius medžius. „Vyrauja vakarinė ir vidurinė Lietuvos dalys“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė. Pasak jos, nėra registruota atvejų, kad medžiai būtų užvirtę ant mašinų ar sužaloję žmones. Pirmieji pranešimai su prašymais pašalinti medžius pradėti registruoti nuo ankstyvo ryto.

Viename sostinės rajone namų kvartalą statanti bendrovė nupjovė kelis brandžius valstybinėje žemėje žaliavusius medžius. Sostinės meras tiek užpyko, jog už tris medžius žada skirti bendrovei daugiau nei 100 tūkst. eurų baudą ir priversti pasodinti Vilniuje bent tūkstantį medžių. Medžius iškirtusių statytojų vadovas teisinasi – pjaudami medžius saugojo aplinkinius pastatus.

JAV Oregono valstijoje nufilmuota siaubą kelianti situacija kelyje, galėjusi pasibaigti itin tragiškai. Valstijos transporto departamento išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip ant greitkeliu važiavusio automobilio pradėjo griūti didelis spygliuotis medis. Tokia situacija susidarė dėl gausaus snygio, po kurio šlapio sniego svorio neatlaikė silpnesnė, į kelio pusę palinkusi eglė.

Žmonės negalėjo patikėti savo akimis išvydę, kad iškritus sniegui darbininkai mieste sodino krūmus ir medelius. Sostinės gyventojai tai vadina pinigų švaistymu ir netiki, kad sodinukai pavasarį sužaliuos. Botanikai pastebėjo ir kitą dalyką. Botanikams labiau nerimą kelia šimtus eurų kainuojantys vis dar nepasodinti medeliai, sustatyti atvirose vietose virš žemės ir laukiantys savo eilės.

Lietuvoje pastaruoju metu gausiai iškritus sniegui, padidėjusio svorio neišlaikę medžiai virsta ant kelių, gatvių. Pastarąją parą ugniagesiai 28 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių. „Daugiausia – 14 – Utenos apskrityje, likę atvejai užregistruoti Marijampolėje, Klaipėdoje, Kaune“, – BNS penktadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento budėtojas. Jo minėti atvejai užregistruoti nuo 6 val. ketvirtadienį iki 6 val. penktadienį.

Vilniaus miesto savivaldybė užsimojo sostinę daryti „žalesnę“ ir augalus sodina net žemę užklojus sniegui. Gyventojai užfiksavo, kaip paskutinę rudens dieną, spaudžiant šaltukui, Naujininkų mikrorajone sodinami medžių bei krūmų ūgliai. Seimo nario Lino Jonausko nuomone, toks žingsnis tėra beprasmis gyventojų pinigų švaistymas, o meras siekia pasirodyti mylintis gamtą. Tuo tarpu profesionalus sodininkas kartojo, kad protingi žmonės žiemą medžių nesodina.

Žalioji Vilniaus banga iš esmės keičia vieno pagrindinių sostinės prospektų vaizdą.  Šeštadienio vidurdienį Konstitucijos prospekte ir Savivaldybės prieigose apie 200 vilniečių, tarp kurių savivaldybės ir greta dirbančių įmonių darbuotojai, pasodino per 1 000  sedulų krūmų, papildančių išvakarėse susodintų daugiau nei 70-ies medžių –  klevų ir beržų  juostą, rašoma pranešime spaudai.

Nuo lapkričio sostinėje griežtinama želdinių apsauga – bus apskritai draudžiama kirsti sveikus, vertingus medžius, atsiras daugiau reikalavimų norint kirsti kitus želdinius. Savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintais želdinių apsaugos taisyklių pakeitimais atsiranda įpareigojimas atsodinti želdinius, jei jų nepavyksta išsaugoti statybų metu, t.y. kirsti galima tik tiek medžių, kiek jų atsodinama.

Krentantys klevo ar kitų medžių lapai tvarkytojams – galvos skausmas, o menininkai geba juos paversti ir tikrais meno kūriniais. Tad kai kurių darbuose įamžintos prakartėlės, katinai, drugeliai ir net etnografinio kaimo motyvai. Tautodailininkai neslepia, kad raižymas klevo lape įveikiamas kiekvienam norinčiam, tereikia peiliuko, tušinuko ir noro, mat idėją, koks gims kūrinys, gali pasufleruoti ir pati gamta.

Vilniuje siekiama griežtinti galimybes kirsti medžius. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių atnaujinimo, numatant sugriežtinti leidimų kirsti medžius išdavimą. Leidimai būtų reikalingi kiekvienam medžiui – nesvarbu, jis saugotinas, ar ne, išskyrus pripažintus invaziniais.  Galutinis sprendimas bus priimtas po diskusijų komitetuose, kitame Tarybos posėdyje.

Penktadienio vakarą Vilniuje vyko dar vienas mitingas. Kelios dešimtys gyventojų su plakatais vakare apstojo Vilniaus miesto savivaldybę. Šįkart mitingas – prieš medžių kirtimą. Mitingo organizatoriai kaltina sostinės savivaldybę iškirtus senus medžius. Penktadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės vyko mitingas prieš medžių kirtimą. Protestas prasidėjo 17 val., regis, mitinguotojų nesustabdė ir stiprus lietus.

Trys vienos šeimos vaikai vos išvengė mirties. Slepiantis po medžiu nuo liūties, į jį trenkė žaibas, skelbia BBC. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Rachel, Isobel ir Andrew Jobson važinėjosi dviračiais, kai juos užklupo stipri liūtis. Jie susirado prieglobstį po medžiu ir nusprendė pasidaryti keletą asmenukių. Neįtikėtina, bet vienoje jų užfiksuotas momentas, kai į medį trenkė žaibas. Seserims ant kūno liko žaibo formos arba Lichtenbergo ženklai.

Floridos policija, pasitelkusi genetinius duomenis, surinktus iš geneologinių medžių svetainės vartotojų, po 14 metų sulaikė įtariamąjį, kaltinamą seksualine prievarta. Remiantis neseniai Tampoje policijos surengta spaudos konferencija, kurią transliavo „ABC Action News“, Jaredas Vaughnas buvo oficialiai apkaltintas seksualine prievarta šio mėnesio pradžioje dėl prieš 14 metų įvykdyto nusikaltimo.

Besimėtantis motociklininko šalmas, lentos, nebereikalingas televizorius ir kalnas kitų atliekų – taip atrodo Guanabaros įlanka Rio de Žaneire. Tad žmonės planuoja kiekvieną išmestą daiktą surinkti, visą įlanką išvalyti ir apsodinti mangrovių medžiais. „Mes aptveriame teritorijas, išvalome jas ir po truputį apsodinom“, – sako biologas Mario Moscatelli. Įlanką valantys žmonės dalyvauja „Olho verde“ projekte, kurio tikslas – stebėti užterštus regionus Brazilijoje ir atkurti mangrovių miškus.

Per savaitgalį siautusią audrą išversta ir išlaužyta beveik 10 tūkst. kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Labiausiai nukentėjo miškai Biržų, Kazlų Rūdos ir Švenčionėlių regioniniuose padaliniuose – pastarajame išversta didžioji dalis medžių – virš 5 tūkst. kubinių metrų. Stiprus vėjas niokojo ir privačius miškus.

Po vakar vėl fiksuoto karščio rekordo ir atogrąžų nakties, dalį Lietuvos skalbia audra. Aplink sostinę stiprus vėjas vertė medžius, kurie užtvėrė kelius ir net traukinio bėgius, vanduo tvindė gatves ir kiemus, žmonės praneša ir apie dingusią elektrą. Darbo ugniagesiams gelbėtojams netrūksta ne vien dėl siaučiančios audros, bet ir gelbėjant ar traukiant jau nuskendusius žmones. Vien per vakar nuskendo septyni. Audra Vilniuje užklupo popiet.

Dėl škvalo išverstų medžių šeštadienį sutriko eismas geležinkelio ruože Vilnius-Kaunas, kelionės tikslo šiuo metu nėra pasiekę šeši traukiniai. „Dėl ant bėgių nuvirtusių medžių sutrikdytas traukinių eismas tarp Vilniaus ir Kauno. Neišvykę arba neatvykę į galutinę stotį yra šeši traukiniai. Buvo septintas, bet jo keleiviams buvo užsakytas autobusas, jo keleiviai pasiekė savo tikslą“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.

Vilniaus miesto gyventojus ir lankytojus gaivina naujai pastatytos dirbtinio rūko sistemos. Renginių organizavimo įmonės „Menai renginiai“ vadovė Erika Purauskytė šį sprendimą sukritikavo – moteris socialiniuose tinkluose pasipiktino kertamais medžiais. „Vilniaus miesto savivaldybė nesiliauja stebinusi ir savo elgesiu man primena mano trimetę, kuriai smagiausia dalis – ką nors nugriauti ar sulaužyti.

Antradienį ugniagesiai dešimt kartų vyko padėti nuo liūties nukentėjusiems žmonėms: šalino medžius nuo automobilių, padėjo dėl vandens įstrigusiems žmonėms automobiliuose ir namuose, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. 10.56 val. po liūties Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje vandenyje užstrigo automobiliai. Atvykus gelbėtojams, gatvėje apie pusantro metro gylyje buvo apsemti automobiliai „Volvo XC90“, „Volkswagen“ ir BMW.

Trečiadienio vakarą Lietuvą talžyti pradėjo liūtis. Kaip sinoptikai ir kalbėjo anksčiau, tamsūs lietaus debesys apgaubė dangų, kyla vėjas, kai kur stiprus lietus. Prieš pat Jonines sinoptikai prognozavo, kad trečiadienio vakaras ir naktis šalyje gali būti baugus.  „Nors ir lėta, bet audringų orų kelionė per Lietuvą tęsiasi! Pajūris ir Vilniaus kraštas yra šio darinio pakraščiuose, todėl labai panašu, kad šios vietovės nemalonumų gali išvengti.

Vėjo gūsiai palaužė vieną seniausių Lietuvoje Šaravų ąžuolą Kėdainių rajone. 2 metrų pločio, 34 metrų aukščio maždaug 600 metų senumo girių galiūnas mena daug istorinių įvykių. Prie jo rinkdavosi 1863 metų sukilėliai, pokario metais tai buvo partizanų susitikimo vieta. Nuo 1999 metų čia buvo laikomos šventos mišios už ant septynis ant šio ąžuolo pakartus dvasininkus.      Šaravų ąžuolas yra vienas storiausių ir didžiausių Lietuvoje, kuris dar turi savo istoriją.

Nuo sekmadienio vakaro, didžiojoje Lietuvos dalyje stipriai lyjant ar sningant, ugniagesiai 49 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių.  Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovės Editos Zdanevičienės, pirmieji pranešimai apie nuvirtusius medžius buvo gauti maždaug šeštą valandą vakaro iš Trakų ir Vilniaus rajonų.  Vėliau pranešimai fiksuoti visoje Lietuvoje ir nuvirtę medžiai šalinti visoje centrinėje šalies dalyje, taip pat šiaurės ir pietų Lietuvoje.

Parkai, pievos, sodai, miškeliai – gamtos apsuptas Vilnius ne veltui vadinamas žaliausia Europos sostine. Tokias erdves vertina tiek vietiniai, tiek miesto svečiai, o nekilnojamo turto vystytojai įsitikinę – urbanizuojant rajonus, būtinas išskirtinis dėmesys teritorijų apželdinimui, rašoma pranešime spaudai.

Seniausias Lietuvos simbolis Stelmužės ąžuolas neatlaiko senatvės. Lūžo viena iš 4 pagrindinių medžio šakų. Zarasų rajono savivaldybė įsitikinusi, kad viena iš paremtų šakų neatlaikė remonto, mat kovą kaip tik buvo keičiamos jos atramos. Meras žada kreiptis dėl žalos atlyginimo iš medžio priežiūros projektą rengusios tarnybos. Garsiausias Lietuvos galiūnas Stelmužės ąžuolas nuo šiol turistus pasitiks lyg koks trikojis.

Pakruojo rajono gyventojai siekia išsaugoti ąžuolus, kuriuos užsimojo kirsti kelininkai besiruošiantys kelio remonto ir asfaltavimo darbams. Vietiniai sako kelio labai laukė, tačiau nesitikėjo, kad dėl to teks atsisveikinti su pro pro senelių sodintais ąžuolais kurių paunksmėje jie užaugo. Gyventojų pasipriešinimas privertė grįžti prie projektavimo darbų ir ieškoti alternatyvų sprendimų, kad išsaugoti šimtamečius medžius.

Mieste nėra vietos? Kerti medžius. Kai kurie nupjautieji tiesiog krenta nuo šlaito. Stebėti, kaip šie seni, gražūs medžiai pjaunami – ne vienam skaudu. Tačiau viena ne pelno organizacija šiuos medžius surenka ir paverčia vienetiniais baldais ar namų apyvokos daiktais. Tad štai – ir antras gyvenimas medžiams, ir džiaugsmas Honkongo gyventojams.  Atgabenti į dirbtuves medžiai apdirbami, supjaustomi, obliuojami ir parengiami naujam gyvenimui.

Šeštadienį, pasaulinę Žemės dieną, Vilniuje, Verkių regioninio parko teritorijoje, sodinamas Kalėdų miškas. Netoli Verkių rūmų, specialiai parinktoje teritorijoje, bus pasodintos vilniečių Kalėdų eglutės. Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, nuo ryto iki pietų pasodinta apie 20 eglučių. Pasibaigus Kalėdoms miestiečiai kviesti išsaugoti vazonuose pasodintus kalėdinius medelius, o pavasarį atvežti juos į būsimą Kalėdų mišką.

Saugant perinčius paukščius, iki rugpjūčio nebegalima pjauti saugotinų medžių, šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija. Draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis įsigalioja kovo 15 dieną, prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui. „Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą arba savivaldybės leidimą“, – rašoma pranešime.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai. Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Pavasarį skelbia ne tik pamažu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžtantys paukščiai. Pradėjo tekėti klevų sula. Tiesa, dar negausiai, bet mėgstantys tikrai jau gali mėgautis šiomis medžio sultimis. O ir specialistai ragina gerti sulą. Joje, tiek klevų, tiek beržų yra labai naudingų medžiagų. Varėnos rajono, Barčių kaimo gyventojas Algimantas, kaime augantį klevą pradeda tikrinti maždaug nuo vasario vidurio. Įprastai tuomet jau pradeda tekėti sula.

Aplinkos ministerija pirmadienį pranešė numačiusi, kaip 2021–2023 metais bus saugojamas miško medžių genetinis fondas. Planuojama saugoti genetinių miško medžių išteklius jų kilmės vietose ir perkėlus juos į kitą aplinką, taip pat pagrindinių ir retų miško medžių rūšių selekcija, genetiniai ir selekciniai moksliniai tyrimai ir jų panaudojimas sėklinei miško bazei kurti.

Naujausiais duomenimis, elektros tiekimas atstatytas visiems Lietuvos gyventojams, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Jis buvo nutrūkęs, ant elektros linijų dėl gausaus snygio nuvirtus medžiams.  ESO teigimu, pirmadienį po pietų buvo likę tik pavieniai atvejai Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse,  ten buvo vežami generatoriai. Nuo sausio 25 dienos įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs ir atnaujintas apie 520 tūkst.

Pastarosiomis dienomis Lietuvą klojantis sniegas kelia džiugesį išsiilgusiems baltos žiemos, tačiau intensyvus snygis atnešė ir iššūkių: prie sudėtingų eismo sąlygų prisideda neįprastas kiekis lūžtančių medžių, trikdančių ne tik elektros ar šilumos tiekimą, bet ir keliančių pavojų žmonių sveikatai bei turtui. Ekspertai perspėja, kad tokio šlapio sniego svoris medžiams yra neįprastas, todėl į mišką šiomis dienomis eiti nerekomenduojama, o nepamiršti saugotis vertėtų ir vaikščiojant mieste.

Per praėjusią parą ugniagesiai 203 kartus vyko šalinti nuo sniego nuvirtusių medžių. Kaip ketvirtadienį skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, daugiausiai kartų medžius ir šakas nuo kelio, automobilių ir pastatų teko šalinti Vilniaus apskrityje – 62 kartus, Alytaus apskrityje tokių iškvietimų buvo 41, Kauno – 54, Utenos – 37, Panevėžio – 14, o Marijampolės apskrityje – penkis. Ugniagesiams taip pat teko traukti užklimpusius policijos ir greitosios automobilius.

Per šalį slenkantis galingas snygis sujaukė gyvenimą dešimtims tūkstančių žmonių, kai kuriems verslams. Dar ir šiandien ryte daug kas plušo atkasinėdami takelius, automobilius, kaimiškose gyvenvietėse visi suskubo prašyti traktorininkų pagalbos. Gausaus sniego pridarytus nuostolius šimtais tūkstančių jau skaičiuoja ir draudikai, o Vilniuje dėl sniego subliuško futbolo maniežo kupolas, kuriame dar vakar treniravosi šalies čempionai.

Per parą ugniagesiai daugiau 331 kartą vyko šalinti nuvirtusių medžių ir kitų sniego padarinių, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai. Pasak PAGD situacijų koordinavimo centro, pastarąją parą daugiausiai iškvietimų buvo Vilniuje (102) ir Kaune (83), daugiausiai ugniagesiai vyko šalinti nuvirtusių medžių nuo važiuojamosios dalies.

Lietuvoje antradienio vakarą ir toliau besitęsiant stipriam snygiui ugniagesiai jau daugiau nei 150 kartų vyko šalinti ant kelių, automobilių ir pastatų nuvirtusių medžių. „Grubiai iki aštuntos valandos vakaro nuo ryto buvo virš 150 išvažiavimo. Čia labai daug“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyresnysis specialistas Konradas Liekis. Jo teigimu, medžiai daugiausia virto ant kelių, taip pat automobilių pastatų.

Lietuvą užklupęs stiprus snygis apsunkino susisiekimą daugelyje šalies apskričių, o policija gyventojams siūlo atidėti visas nebūtinas keliones. Antradienio pavakarę Vilniuje, Balžio gatvėje, nufilmuota dramatiška situacija, galėjusi pasibaigti tragiškai.  Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame vaizdo įraše matyti nuo kelio nuvažiavęs automobilis ir šalia jo ant kelio besimėtančios šakos.

Dėl gausių kritulių ir šlapio sniego miškininkai įspėja saugotis nuo sniego svorio lūžtančių medžių. Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad dėl aplipusio sniego, dalyje miškų situacija tapo pavojinga. „Šiuo metu oro temperatūra yra apie nulį laipsnių, krenta šlapias, sunkus sniegas, tokio sniego nuo medžių šakų nenupučia vėjas, todėl jis kaupiasi ant medžių.

Į Lietuvą antradienio naktį atslinkus stipriam snygiui ugniagesiai jau daugiau kaip 40 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, du teko traukti nuo automobilių. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė, iki vidurnakčio gauti keturi pranešimai, po vidurnakčio – dar 37. Be to, dar apie dešimtyje vietų ugniagesiai dirba šiuo metu ir jie į šią statistiką kol kas neįtraukti.

Egzistuoja nuomonė, kad be aiškaus autoriaus ketinimo neįmanoma sukurti ekstremalių pažiūrų parodijos, kuri nepriverstų kai kurių žmonių įsitikinti, kad autorius nuoširdžiai laikosi tų pažiūrų. Viena plokščios Žemės įrodinėtojų teorija patenka į šią kategoriją, ir mes negalime tiksliai pasakyti, ar žmonės ja tiki rimtai, ar ne. Panašu, kad kai kurie žmonės, tikintys plokščios Žemės sąmokslu, mano, kad tokio dalyko kaip medžiai nėra.

Vilniuje kuriant japonišką sodą ruošiamasi pradėti žemės tvarkymo darbus, penktadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, šių darbų metu bus pašalinti apie 450 įvairios būklės ir dydžio medžių, iš kurių 65 proc. sudaro invaziniai uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai. Šių šalinamų medžių kamienų skersmuo iki 18 cm.

Žiemą medžiai ir krūmai galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Dauguma medžių nebijo šaltuko, todėl genėjimas tokiomis sąlygomis jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip –10 laipsnių. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms dėl jūsų pačių patogumo ir saugumo. Dabar galima pažeminti, kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus.