medžiai

Aukštaitijos nacionaliniame parke tvarkomas Ginučių ąžuolynas, priklausantis tarptautiniam ekologiniam tinklui „Natura 2000“. Ąžuolyne kertami menkaverčiai krūmai, invazinių rūšių medžiai, vėliau palaipsniui bus šienaujama, o dalyje teritorijos ganysis gyvuliai. „Tai labai reta gamtinė buveinė, saugoma visoje Europoje.

Klaipėdos uostas kartu su bendrovėmis „City Service Cleaning“ ir „Arbora LT“ turės solidariai atlyginti 12,3 tūkst. eurų žalą gamtai už mieste išpjautus 33 saugotinus medžius, nurodė teismas.  Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį nutarė, kad direkcija ir įmonės atsakingos už iškirstus medžius ir turi atlyginti  žalą gamtai. „Akivaizdu, jog, nesant nurodytų apeliančių veiksmų saugotini medžiai nebūtų iškirsti ir žala gamtai nebūtų padaryta.

Žemės ūkio ir aplinkos ministrų nustatyta išimtis į miško apskaitą neįtraukti ir neinventorizuoti žemės, kurioje auga savaime sudygę medžiai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ministrų dar 2012 metų gegužę patvirtintas medžių savaiminukais apaugusios žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas.

Skandalas dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kartu su pažeistomis eglėmis nukirstų sveikų ąžuolų. Po kilusio šaršalo urėdija suskubo keisti taisykles – žmonių poilsiui skirtuose miškuose kirsdama vabalų pažeistas egles ąžuolų ir kitų lapuočių nebepjaus. Nors pripažįsta – nukirsti medžiai neša didžiulius pinigus. Vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje kertami medžiai. Ir ne po vieną, o kone ištisais hektarais.

Palangos pašonėje kažkas iškirto daugiau nei tūkstantį saugotinų medžių. Jie ten augo ne vieną dešimtmetį, tačiau šalia miško pradėjus dygti gyvenamųjų namų kvartalui liko stypsoti tik kelmai. Ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai kaltininkams grasina net šešeriais metais kalėjimo, o Palangos valdžia už gamtai padarytą žalą skirs kone du milijonus eurų siekiančią baudą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad bus keičiama sanitarinių miškų kirtimų tvarka, kad kertant kenkėjų pažeistus spygliuočius medžius plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis.  „Yra jau keičiama sanitarinių kirtimų tvarka, kad plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis, o ne bendra praktika“, – trečiadienį žurnalistas sakė S. Gentvilas.

Vandens išteklių stokojanti Turkmėnija pirmadienį pranešė, kad pasodino beveik pusę milijono medžių per visoje šalyje vykdomą žaliąją kampaniją, kuri naudojama asmenybės kultui skatinti. Pernai Turkmėnijos prezidentu paskirtas Serdaras Berdymuchamedowas nuo pat atėjimo į valdžią pradėjo intensyvią savo ir savo tėvo – buvusio prezidento Gurbanguly Berdimuhamedowo – pagerbimo kampaniją: visoje šalyje buvo pastatyti jų portretai, reklaminiai stendai, statulos ir paminklai.

Pleška Amazonės miškai Bolivijoje. Gaisrai jau apėmė tūkstančių hektarų plotą, o ugniagesiai skelbia vykę gesinti jų kone 400 kartų. Didžiulių gaisrų priežastis Bolivijoje greičiausiai nėra klimato kaita, o tiesiog žmonių ūkininkavimo būdas, kai ūkininkai patys padega žemę. Pleška Amazonės miškai Bolivijoje. Gaisrai jau apėmė tūkstančių hektarų plotą, o ugniagesiai skelbia vykę gesinti jų kone 400 kartų.

Ar pastebėjote, kad šiemet auksinis ruduo vėluoja ir medžių labai gelsta lėtai? Taip nutiko dėl rekordiškai šilto ir saulėto rugsėjo. Nepaisant to, šią savaitę auksinis ruduo daug kur pasieks piką. Meteorologai paaiškina, kas tai lems. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šiais metais meteorologinė vasara baigėsi beveik mėnesiu vėliau, ne rugsėjo 4 d., kaip įprasta, o tik spalio 4-ąją, todėl medžiai neskubėjo keisti spalvų.

Supainiojusios sklypus ir 755 medžius iškirtusios bendrovės turės atlyginti daugiau kaip 22 tūkst. eurų siekiančią žalą, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak aplinkosaugininkų, Šiaulių apygardos teismas spalio pradžioje galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė mažosios bendrijos „Drangė“ apeliacinį skundą dėl 22 tūkst. 582 eurų žalos atlyginimo jai ir kitai mažajai bendrijai „Miško zona“, palikęs nepakeistą Kelmės rūmų kovo mėnesį priimtą nutartį.

Centrinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje Laisvės alėjoje bus šalinama 25 kritinės būklės liepos. Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, vietoj jų bus sodinami bent dešimties metų amžiaus medžiai, kurie bus bent 6–8 metrų aukščio ir mažiausiai 45–55 cm apimties. Atsodinimo darbus planuojama atlikti šį rudenį arba ateinantį pavasarį. Didžioji dalis keičiamų liepų yra Laisvės alėjos atkarpoje tarp A. Mickevičiaus ir E. Ožeškienės gatvių.

Šimonių girioje žviegė medkirčių pjūklai, sunkioji technika maurojo mišką, o aktyvistai pasitiesę miegmaišius, susikūrę laužą toliau mėgino juos stabdyti. Po kilusio skandalo dėl kertamo miško į Šimonių girią buvo atvykęs ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Prisistatęs ministras tik paskutinę minutę sustabdė kirtimus girios vietoje. Ministro veikla piktinasi jau ir Nacionalinių parkų vadovai, kaltindami jį ruošiant dirvą naujoms statyboms nacionaliniuose parkuose.

Ruduo – metas, kai reikia pasirūpinti vaismedžiais, norint ateinančiais metais sulaukti gausesnio derliaus. Po rudeninio sanitarinio medžių genėjimo nereikia atidėti ir vaismedžių kamienų balinimo darbų. Patį darbą atlikti, kai lauke nelyja (nesninga) ir oro temperatūra didesnė nei +5 °C. Nespėjus atlikti šių darbų rudenį, galima balinti ir sausį, bet reikia sulaukti teigiamos temperatūros. Verta atminti, kad pavasarį, kovą ar net dar vėliau, balinimo darbai yra beprasmiai.

Pastarąją parą Lietuvos ugniagesiai gavo 32 pranešimus apie stipraus vėjo neatlaikiusius ir ant kelių ar kitų vietų nuvirtusius medžius ar dideles šakas.  Tiek pranešimų gauta nuo 6 valandos ketvirtadienį iki 6 valandos penktadienį, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus specialistas Konradas Liekis.   Devynis kartus gelbėtojai buvo iškviesti Kauno apskrityje, o pajūryje – 13 kartų.

Pastarąją parą Lietuvoje ugniagesiai 85 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir kitų vietų nuvirtusių medžių. Nuo antradienio 6 valandos ryto iki trečiadienio 6 valandos ryto tokių išvykimų buvo 23, o nuo trečiadienio 6 valandos ryto iki trečiadienio 12 valandos buvo gauti 62 pranešimai apie nuvirtusius medžius ant važiuojamosios kelio dalies. „Apie nukentėjusius žmones pranešimų negauta“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Sonata Kukienė.

Šiandien, rugsėjo 29-ą dieną yra minima Šv. Mykolo diena. Ši data susijusi su bulviakasio pabaiga, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir auksiniu rudeniu arba bobų vasara. „Visgi Mykolinės yra ir vėjo dienos šventė, kuomet žmonės tikrindavo kokia žiemą jų laukia”, – pasakoja profesorius Libertas Klimka.  Mykolo diena ypatinga tuo, kad ryte patikrinus vėjo kryptį, galima nuspėti ateinančius žiemos orus.

Teismas atmetė bendrovės „Rytkirta“ skundą ir paliko Aplinkos apsaugos departamento (AAD) skirtą baudą už padarytą aplinkosauginį pažeidimą – savavališką medžių kirtimą Gražutės regioniniame parke. Jau anksčiau bendrovei priteistas beveik 64 tūkst. eurų žalos aplinkai atlyginimas, rašoma AAD pranešime spaudai.

Vilniaus Justiniškių rajono gyventojai, kurie gyvena Taikos gatvėje, pakraupo, kai išvydo naujus skelbimus su projekto nuotrauka, kad šalia jų namo išdygs penkių aukštų daugiabutis.

Palangos miesto taryba priėmė Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos bei tvarkymo taisyklių pakeitimą, kuriame numatė naujus saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius. T.y. kiek naujai kainuotų kiekvienas konkretus medis, augantis kurorto savivaldybės teritorijoje, tuo atveju, jei jis būtų netinkamai nugenėtas, sunaikintas ar būtų prašoma leidimo jį nukirsti.

Romano Gary skvere Vilniuje augantys medžiai neardo paveldo objekto statusą turinčio pastato, teigiama naujoje ekspertizėje. Ji parengta po to, kai liepą sostinėje kilo protestas dėl planų kirsti medžius J. Basanavičiaus gatvėje, esančiame skvere.

Dėl Kaune, Islandijos plente, iškirstų 900 medžių prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, sekmadienį pranešė LRT laida „Panorama“. „Želdinių skaičius yra apie 900, o preliminarus žalos dydis, čia labai rezervuotai turėčiau kalbėti, apie 400 tūkstančių“, – LRT laidai sakė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimas Bradūnas. Tyrimo duomenimis, septynių hektarų ploto teritorijoje iškirsta daugiausiai krūmų, taip pat ąžuolų, eglių, pušų.

Lietuvoje vėl prasideda ginčai dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija tyliai pasiūlė Vyriausybei didinti valstybinių miškų kirtimų normą daugiau nei 2 procentais, dėl ko Lietuvos medkirčiai kasmet galėtų šalyje iškirsti papildomus kelis šimtus hektarų miškų. Valdžia teisinasi, kad didinti kirtimų normą ją verčia augantis valstybinių miškų skaičius.

Beveik 700-us medžių Nemuno deltos regioniniame parke Rusnės seniūnė ir jos samdyta įmonė iškirto neteisėtai, konstatuoja Šilutės teismas. Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad žala gamtai siekia kone 76 000 eurų. Pati seniūnė su kaltinimais nesutinka ir sako, kad dirbo turėdama visus leidimus, o medžius kirto norėdama žmonėms atverti vaizdą į Nemuną.

  Lietuvoje šią savaitę siautusi audra miškuose nuvertė per 50 tūkst. medžių, miškininkai likviduoja stichijos padarinius, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Anot jos, daugiausia išvartytų medžių – šiaurinėje šalies dalyje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Ugniagesiai gelbėtojai Lietuvoje toliau šalina audros padarinius – pastarąją parą jie 43 kartus buvo išvykę pjaustyti per stichiją nulūžusių medžių. „Nuo 6 valandos ryto antradienį iki 6 valandos trečiadienį daugiausiai medžiai buvo šalinami nuo važiuojamosios kelio dalies, keletas nuo pastatų ir automobilių“, – BNS trečiadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus specialistas Konradas Liekis.

Tęsiasi Jono Basanavičiaus gatvėje esančių medžių istorija. Visuomenininkai užsakė nepriklausomą arboristų tyrimą, kurio išankstinės išvados rodo, kad žalą paveldo sąrašuose esančiam pastatui daro ne medžiai, o aplaidūs verslininkų veiksmai.

Kauniečiai pastebėjo, jog Laisvės alėjoje nusidriekusi liepų alėja atrodo ne taip kaip anksčiau – liepų lapai ruduoja, jos atrodo apmirusios. Situaciją, apie liepų būklę pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė. Jos teigimu, augalams nepalankios augimo ir oro sąlygos pasireiškia per lapų spalvos pakitimus. „Palyginus kelių paskutinių metų stebėsenos rezultatus, matome, kad Laisvės al.

Turto bankas pradeda vertinti bei inventorizuoti parduodamų objektų sklypuose esančius medžius.  Valstybės įmonės teigimu, taip siekiama potencialiems investuotojams atskleisti daugiau informacijos apie galimybes vystyti objektus bei visuomenės interesą.

Dėl keletą metų didėjančios pagrindinių eglynų kenkėjų – žievėgraužių tipografų populiacijos sostinėje bus kertami medžiai. Kaip trečiadienį pranešė sostinės savivaldybė, eglės bus kertamos Antakalnio kapinėse, Sapieginės miške, prie Šilo, Viršupio gatvės. „Labiausiai kenkėjų apnikti eglynai Rokantiškėse, Antakalnyje prie Šilo gatvės, Visorių – Bajorų miške, naujas židinys aptiktas Gariūnuose prie Titnago gatvės“, – nurodoma pranešime.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako peržiūrintis teisės aktus dėl nesaugomų medžių kirtimo. „Iš esmės tos problemos yra aktualios, kurias turime pastaruoju laikotarpiu, ypač dėl nesaugotinų medžių (...) Peržiūrime visus teisės aktus, ką reikėtų pakoreguoti, kad valstybė ir savivaldybės turėtų kontrolę ir galėtų iš esmės nebėgti paskui įvykius ir kai kuriais atvejais gal užkardyti galimą padarytą žalą“, – pirmadienį LRT televizijai sakė V. Benkunskas.

Tauragės rajone iškirsta ir išvežta apie 100 medžių. Kaip pranešė policija, vagystė Jocių kaime pastebėta praeitą savaitę. Dėl nukirstų ir pavogtų medžių gamtai padaryta apie 20 tūkst. eurų žala. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl 9 medžių sostinės centre kunkuliuoja didžiulės aistros. Sužinoję, kad savivaldybė nesipriešina verslininkų užmojams nukirsti medžius, šimtai žmonių išėjo mitinguoti ir keikia miesto valdžią. Verslininkų atstovai aiškina, kad kirsti medžius jiems būtina, norint išsaugoti jau griūvantį kultūros paveldą, tik nutyli, kad paveldo objekte kone 4 kartus padidins kavinės patalpas.

Sostinės Basanavičiaus gatvėje, Romain‘o Gary skvere, vilniečiams ir miesto svečiams protestuojant prieš medžių kirtimą, teritoriją nuomojančios įmonės „Dobilo daigas“ atstovas nepasirodė.  Tuo metu sostinės meras ragina Naujamiesčio gyventojus stebėti, kad medžiai nebūtų iškirsti, kol verdiktus dėl situacijos pateiks teismai ir prokurorai.

Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvės 14A pastate, nuo 18 val. vyksta bendrovės „Dobilo daigas“ susitikimas su gyventojais dėl planuojamų iškirsti medžių. Gyventojai toje vietoje ir protestuoja. Vilniaus meras Valdas Benkunskas šiame proteste taip pat žadėjo dalyvauti.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas žada dalyvauti trečiadienį rengiamame gyventojų ir projektuotojų susitikime ir proteste dėl medžių Naujamiestyje kirtimo sakydamas, kad tai gali pakeisti verslininkų planus.

Trečiadienį vyks verslininkų ir gyventojų susitikimas dėl planuojamų kirsti devynių medžių Jono Basanavičiaus gatvėje sostinėje. Miesto savivaldybė pranešė įpareigojusi projekto vystytoją bendrovę „Dobilo daigas“ organizuoti susitikimą su gyventojais ir parengti bei suderinti su savivaldybe naujų želdinių sodinimo projektą.

Antradienį Vilniuje prasiautė galinga audra. Jos metu virto medžiai, buvo užlietos gatvės. Audra sostinę talžė antradienį apie pietus. Sostinės gyventojai fiksavo virstančius medžius ir tvinstančias gatves. Vilniaus Pašilaičių mikrorajone nuvirto ne vienas medis. Užfiksuotuose kadruose matyti ant automobilių, pravažiavimų nuvirtę medžiai. Audros metu taip pat nulūžo seniausia Vilniaus liepa. Jai buvo apie 300–350 metų.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad sprendimą dėl devynių medžių kirtimo Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje, šalia skulptūros „Berniukas su batu“, dar galima persvarstyti.

Pavasario sausra ir kritulių stygius sudarė palankias sąlygas masiniams spygliuočių medžių kenkėjų židiniams plisti. Siekiant išvengti vabzdžių plitimo, miškininkai intensyviai žvalgo spygliuočių medynus, likviduoja kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Vilniaus taryba trečiadienį saugotinais paskelbė daugiau nei 45 tūkst. mieste augančių medžių, dešimt kartų padidino kompensacijas už jų nukirtimą. Saugotinais paskelbti centrinėje miesto dalyje, gamtinio karkaso zonoje, prie gatvių augantys, 20 centimetrų ir storesnio kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys ir miškinė...

Po vienuolikos metų pertraukos Klaipėdoje bus suskaičiuoti visi mieste esantys medžiai ir krūmai. Paaiškėjus jų skaičiui ir būklei bus planuojamas želdynų tvarkymas ir plėtra. Klaipėdos savivaldybės aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sako, jog skaičiavimas jau prasidėjo, jį tikimasi užbaigti iki 2025 metų.  „Želdinys yra krūmas ir medis, jie ir bus suskaičiuoti. Sutartis jau pasirašyta, tikimės suskaičiuoti per 2024 metus“, – BNS sakė R. Jievaitienė.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo Aplinkos apsaugos departamentui iš bendrovės „Rytkirta“ priteista atlyginti apie 64 tūkst. eurų žalos, padarytos be leidimo iškirtus dalį medžių Gražutės regioniniame parke.

Sostinės taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė didesnėms baudoms už nukirstus brandžius medžius, jos galės siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. Priimtas sprendimas padidinti atkuriamosios vertės įkainius apima brandžius, storesnius nei 80 centimetrų skersmens miesto želdinius. Konkretaus medžio vertė nustatoma pagal jo rūšį, skersmenį, augimo vietą.

Šią savaitę Vilniuje prasideda kasmetinė želdinių inventorizacija – surašomi mieste augantys medžiai, krūmai, įvertinama jų būklė. Šiemet pagrindiniai želdinių inventorizacijos darbai vyks Verkių ir Lazdynų seniūnijose, bus atnaujinti Žvėryno seniūnijos duomenys, o specialistų dėmesio gali sulaukti ne tik valstybinėje žemėje, bet ir privačiuose sklypuose augantys medžiai, rašoma pranešime spaudai.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Tai – ievinės kandys ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje sutinkamą paprastąją ievą. Lazdijų rajono Vainežerio kaime pakelės ievos yra pabalusios ir toks vaizdas glumina pro šalį važiuojančius bei vietos gyventojus.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai, beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Gamtininkai irgi stebi šį procesą ir sako, kad labiausiai kenčia ievos. Augalai apraizgyti tarsi voratinkliais, o juose – daugybė vabzdžių ir jų lervų. Tai – ievinė kandis ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje dažnai matomą paprastąją ievą.

Sostinės centre medkirčiai toliau pjauna šimtamečius medžius. Naujasis meras konservatorius Valdas Benkunskas verslininkams, nupjovusiems šimtametį ąžuolą, grasina 140 tūkstančių eurų bauda. Tuo pat metu pačiame centre, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje, darbininkai nupjovė 6 šimtametes liepas. Sostinės gyventojai stebisi savivaldybės dviveidiškumu, mat Lukiškių aikštėje liepos nudžiūvo, spėjama, dėl Vilniaus vadovų sprendimo trinkelizuoti Lukiškių aikštę.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių, rašoma departamento pranešime.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Vilniuje Neries pakrantėje jau pradėjo žydėti sakuros. Jas pamatyti galite Vilniaus Čijunės Sugiharos sakurų parke. Paprastai sakuros pražysta maždaug balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Jomis pasigrožėti tradiciškai suplūsta minios gyventojų. Sakuroms pražydus galima pasidžiaugti ne tik jų kvapu ar įspūdingu vaizdu, bet ir pasidaryti gražių nuotraukų. Sakurų sodas Vilniuje įkurtas 2001 m. minint Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos 100-ąsias gimimo metines.