Rezonanso visuomenėje sulaukė bendrovės „Dobilo daigas“ projektas dėl kavinės rekonstrukcijos J. Basanavičiaus g. 14A sostinėje, nes jame numatoma pašalinti devynis medžius, kurie esą gadina pastatą ir atraminę sienelę.
Anot įmonės, nepašalinus medžių, būtų neįmanoma atlikti rekonstrukcijos, be to, jie ardo pastatus, atraminę sieną.
Bendrovė prieš kelias savaites pranešė stabdanti darbus vadinamajame Romano Gary skvere ir lauksianti Vilniaus apygardos prokuratūros bei Kultūros paveldo departamento tyrimų rezultatų.
Sostinės J. Basanavičiaus gatvėje vilniečiams ir miesto svečiams prieš kelias savaites protestuojant prieš medžių kirtimą, teritoriją nuomojančios įmonės atstovai neatvyko.
Šalia šių medžių stovi skulptūra „Berniukas su batu“, skirta pagerbti Vilniuje vaikystėje gyvenusį žinomą prancūzų rašytoją Romaną Kacevą, kūrusį Romain'o Gary pseudonimu.
Minėtame pastate J. Basanavičiaus gatvėje yra įsikūrusi kavinė. Ji, kaip ir visas Geležinkelių valdybos pastatų kompleksas, turi kultūros paveldo objekto statusą.
Visuomenininkai už gyventojų suaukotus pinigus nusamdė arboristą – medžių priežiūros specialistą. Jo atlikta ekspertizė parodys, kiek J. Basanavičiaus g. esantys medžiai yra saugotini ir kiek jie, kaip teigia verslininkai, kenkia paveldo sąraše esančiam pastatui.
Žalą pastatui padarė ne medžiai
Visuomenininkė, buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad arboristas jau atliko pirminį apžvalginį darbą.
„Pirminiais duomenimis, reikėtų atlaisvinti polajus, kad galėtų būti išsaugoti tiek medžiai, tiek kultūros paveldas. Dabar padaryta tikrai didelė žala medžių šaknynui. Yra paliktas labai mažas plotas jiems augti, o visas tas plotas, kurį jie galėtų išnaudoti šaknims leisti, yra tiesiog užbetonuotas ir ten yra supiltos statybinės medžiagos.
Arboristas pateiks profesionalias išvadas, bet, mano požiūriu, viena iš išvadų tikrai bus, kad būtina atlaisvinti šaknynams erdvę. Tada bus galima tvarkyti kultūros paveldo sienelę, kuri dabar virsta į gatvės pusę. Reiškia, kad reikės priimti tiek inžinerinius, tiek arboristinius sprendimus ir viskas bus išspręsta“, – komentavo O. Vėbrienė.
„Klausimas, tik kiek Kultūros paveldo departamentas ir Nacionalinė žemės tarnyba, norės tą daryti. Tai nebus pigu, nebus patogu, nes dabar reikės visą tą betoną ištrupinti ir padėti normalų juodžemį gruntą, kad medžiai galėtų augti“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę O. Vėbrienė savo feisbuko paskyroje pasidalino, kad žalą kultūros paveldui pripažintam pastatui padarė ne terasoje augantys medžiai, o čia savivaliavę verslininkai.
„Kultūros paveldą niokoja šiknarankiai žmonės, ne medžiai. Padarytas nelegalus įėjimas į kultūros paveldo pastatą. Darant jį sužalotos ne tik klevo šaknys, bet ir pastato pamatas“, – rašė ji.
„Žalą padarė ne tik įmonės, bet ir tas pats Kultūros paveldo departamentas. Jis tiesiog neprižiūrėjo pastato, kuris yra kultūros paveldo objektas, jis yra senas, saugomas“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo O. Vėbrienė.
Projektą vystantis „Dobilo daigas“ aiškino, kad vieno medžio šaknis griauna pastatą. O. Vėbrienė teigė, kad taip, čia augančio klevo viena iš šaknų remiasi į pastatą.
„Ji yra nedidelė, mažutė, ne pagrindinė maitinamoji šaknis, kurią izoliavus nuo pastato, viskas bus išspręsta. Ji kol kas jokios žalos nedaro ir galima užkirsti tam kelią, šaknį izoliuojant nuo pastato pamatų“, – pasakojo visuomenininkė.
O. Vėbrienė taip pat išskyrė, kad didelę žalą pastatui dar ir intensyvus eismas J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvėse, tad visuomenininkę stebina, kodėl iki šiol paveldosaugininkai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų prižiūrimas trupantis paveldo objektas.
Reikalavo nebūtų dalykų
O. Vėbrienė pripažino, kad „Dobilo daigas“ kaišiojo arboristui ir visuomenininkams pagalius į ratus dėl nepriklausomo tyrimo.
Praėjusią savaitę medžių Romaino Gary skvere ekspertizę atliekantis arboristas Renaldas Žilinskas LRT Radijui pasakojo, kad „Dobilo daigas“ reikalavo jo darbus apdrausti papildoma beveik 60 tūkst. eurų suma, nors jo atstovaujama įmonė savo veiklą yra apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu, kaip to reikalauja įstatymai.
„Mes, kaip įmonė, savo veiklą esame apsidraudę. Veiklos draudimas yra kraštovaizdžio tvarkymui ir visiems arboristiniams darbams. Bet jiems netinka, suma per maža. Trumpai tariant, reikalavimai laužiami iš piršto, kad būtų tempiamas laikas. Tokia mano nuomonė“, – LRT pasakojo R. Žilinskas.
„Viešojoje erdvėje pasirodė „Dobilo daigo“ priekaištavimai, kad mes kažką darome ne pagal įstatymą ir tai yra didelis melas. Medžiai auga valstybinėje žemėje, ją patikėjimo teise valdo NŽT. Mes NŽT leidimą atlikti ekspertizę gavome. Medžių priežiūra rūpinasi savivaldybė.
Savivaldybės leidimą mes taip pat gavome. Viskas suderinta su Kultūros paveldo departamentu. Tai iš mūsų pusės viskas vyksta teisėtai“, – pasakojo O. Vėbrienė.
Verslininkų užsakytose išvadose – ne tie medžiai
Pasak visuomenininkės, arboristo ekspertizę turėjo atlikti savivaldybė, bet to nepadarė. Tą padarė „Dobilo daigas“, bet jų išvados, anot O. Vėbrienės, yra klaidinga.
„Dobilo daigo“ atstovas arboristas buvo atėjęs ir bandė žiūrėti, kaip vyksta mūsų darbai ir kažką komentuoti. Kiek žinau, mūsų arboristai, kurie atlikinėjo ekspertizę, griežtai paprašė pasišalinti iš aikštelės. „Dobilo daigas“, kuri turi kažkokias išvadas, tikrai ne ekspertizė“, – pasakojo O. Vėbrienė.
Jos teigimu, išvadose, kurias pateikė „Dobilo daigas“, klaidingai nurodyti medžiai, kurie auga skvere.
„Jie buvo nustatę, kad tarp tų devynių medžių yra uosialapis klevas, kuris yra invazinė rūšis ir jei auga atvirose pievose, jis yra naikinamas. Miesto erdvėje, jei auga toks medis, jis nėra naikinimas, kai kuriais atvejais jis išsaugotinas. Aš čia nesiplėsiu, bet skvere tiesiog nėra uosialapio klevo.
Atėjo arboristai, iškart pasakė, kad ten auga ne uosialapis klevas, pensilvaninis uosis. Tai jau pasako apie arboristo, kuris padėjo „Dobilo daigui“, profesionalumą. Net neatskiria medžių rūšies“, – dėstė O. Vėbrienė.
Kirsti medžius nusprendę verslininkai, darydami savo ekspertizę, anot O. Vėbrienės, nebuvo atsidengę medžių šaknų.
„Jei nematai šaknyno, negali nustatyti, kaip medis auga ir kokią įtaką daro tam kultūros paveldo pastatui. Pažiūrėjęs į medžių lają, tu negali pasakyti, kaip ten viskas yra po žeme“, – aiškino pašnekovė.
Medžius gali nukirsti bet kurią dieną
Praėjusią savaitę naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pasakojo, kad arboristo atliekamą ekspertizę užsakė visuomenininkai, savivaldybė prie šio tyrimo finansiškai neprisideda, bendradarbiauja su visuomenininkais.
„Kadangi iniciatyva buvo iš visuomenininkų, tai, kiek žinau, sąskaitą už jų paslaugas sumokėjo ar sumokės visuomeninės organizacijos ar pavieniai bendruomenės nariai. Savivaldybė, šiuo atveju, padėjo su kitais organizaciniais klausimais, padėjo išardyti trinkeles ant to pastato stogo, kur reikėjo atlikti arboristinius darbus. Buvo bendras kooperavimasis“, – pasakojo V. Benkunskas.
O. Vėbrienė pasakojo, kad visuomenininkai buvo susitikę su savivaldybės administracijos direktoriumi Adomu Bužinsku, „Grindos“ atstovai pagelbėjo ekspertizei atidengdami ir vėliau į vietą grąžindami terasoje esančias plyteles.
„Iš šitos pusės viskas yra gerai. Bet man kyla klausimų dėl savivaldybės kreipimosi į prokuratūrą dėl statybos leidimo teisėtumo. Kodėl jie neprašė, kad prokuratūra kreiptųsi į teismą ir pritaikytų laikinąsias priemones. Ką tai reiškia? Mes būtume visiškai teisiškai saugūs, kad medžiai nebus nukirsti.
Pagal leidimą, jie turėjo būti kertami rugpjūčio 3 d. Tą dieną vyko mūsų ekspertizė, ten buvo daug žmonių ir jie negalėjo to padaryti, bet tą „Dobilo daigas“ gali padaryti bet kada, bet kurią kitą dieną. Jie leidimą turi, leidimas nėra sustabdytas, laikinųjų priemonių nėra“, – sakė visuomenininkė.
Laikinosios priemonės, anot O. Vėbrienės, apribotų „Dobilo daigo“ veiksmų laisvę, įmonė negalėtų pradėti statybos darbų, kirsti čia esančių medžių.
Benkunskas: sunku pasakyti, kokie bus sprendimai
Tai koks laukia prie paminklo Romainui Gary esančių medžių likimas?
„Žinote, sunku prognozuoti, bet yra pradėti keli procesai, kurie padės visus klausimus atsakyti. Visų pirma, arboristas, kuris padarė tyrimą, tyrimas yra užbaigtas, gal tik išvados nesurašytos, šviežiai įvertino situaciją, kaip tas šaknynas atrodo, kokia yra įtaka su tuo pačiu pastatu, su atramine sienele. Išvados daug ką leis atskleisti.
Taip pat yra kiti procesai pradėti dėl statybos leidimo panaikinimo, nuo kurio viskas ir prasidėjo, poreikis tuos medžius iškirsti ir visą tą teritoriją pertvarkyti. Galų gale, Kultūros paveldo departamentas yra pradėjęs procesą dėl kultūros paveldo, kaip visumos, praplėtimo
<...> Gyvosios gamtos elementai, šiuo atveju, medžiai, būtų saugomi ir pripažinti, kaip saugotini. Mes turime pradėję daug dalykų, kurie šiai dienai leidžia mums pasiekti susitarimą su patalpų savininku, kad jokie skuboti veiksmai nebūtų daromi tol, kol tyrimai nėra baigti. O po to bus priimti sprendimai, matant, kokia reali yra situacija, žiūrint iš ekspertinės pusės.
Mano prielaida yra tokia, kad gali būti, kad paveldas konkuruoja su paveldu. Kitaip tariant, medžių šaknynas, kuris, mano supratimu, yra vertybė ir reikia dėti visas maksimaliai pastangas, kad išsaugotume. Darant ir gerokai brangesnius sprendimus, saugant tą kito paveldo dalį – pastatą, atraminę sienelę ir viską, kas jau yra iš tos architektūrinės pusės saugotina“, – „Dienos pjūvyje“ kalbėjo V. Benkunskas.
„Mums reikia rasti balansą ir vieną, ir kitą paveldą apsaugant. Kokie bus konkretūs sprendimai, šiai dienai dar sunku pasakyti“, – pridūrė jis.
O. Vėbrienė tikra – medžiai Romaino Gary skvere išliks.
„Mes pateiksime arboristo išvadą savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui. Jie kaip sprendimų priėmėjai turės savo verdiktą pasakyti. Iš esmės, jie procesus yra pradėję, kiek žinau, Kultūros paveldo departamentas yra pasakęs, kad yra prasidėję medžių įpaveldinimo veiksmai, <...> medžiai taps saugotini, pritaikomos visos inžinerinės ir arboristinės priemonės, kad būtų išsaugotas skveras toks, kokį jį dabar matome.
Arboristas pasakys, kaip išsaugoti medžius, o Kultūros paveldo departamentas galės priimti sprendimus, kaip suderinti tai su sienelės išsaugojimu“, – teigė visuomenininkė.
„Galbūt pradės prižiūrėti tiek pastatą, tiek medžius“, – pridūrė ji.
