Prie šimtamečio pirmojo Vilniaus dangoraižio – buvusios „Lietuvos geležinkelių“ būstinės – stovėjo minios vilniečių. Žmonės susirūpinę verslininkų ketinimu paveldu pripažinto pastato terasoje iškirsti devynis medžius, o po jais esančią kavinę išplėsti.
„Mes gyvensime apsupti betono, ir ką tada darysime? Ir mėgausimės tokio dydžio, paauglio ūselių tankumo kažkokiais želdiniais – man tai netinka. Aš noriu brandžių medžių“, – pabrėžė aktyvistė Beata Tiškevič.
„Nuolat tenkinami nekilnojamojo turto užsakovų interesai, o visuomenei kas lieka? To chaoso, kuris šiandien Vilniuje vyksta, jau pakęsti nebegalima“, – piktinosi architektas Gintautas Tiškus.
Dabar skvere auga klevas, uosialapis klevas, kaukazinė slyva ir šeši kaštonai.
Terasą norinčios rekonstruoti bendrovės advokatas teigia, kad brandūs medžiai pernelyg apraizgė pusrūsį, kur nuo seno veikia kavinė. Čia esą nei patys medžiai gali gerai augti, nei patalpai gerai, kai jos sienas ardo medžių šaknys.
„Tegul visi pasižiūri, kaip ten šaknys atrodo prie tos sienelės, kitur. Jie visi auga pakraščiuose, prie pat, per arti. Šiais laikais niekas taip nesodintų. Tarybiniais metais kažkas pasodino, gal kiti savaime išaugo“, – sako „Dobilo daigo“ advokatas Vilius Martišius.
Su tuo sutiko ir pati savivaldybė, ir paveldosaugininkai. Rekonstrukcijai savivaldybė pritarė dar 2021 metais. Vietą vertinę arboristai taip pat nustatė: medžiai ilgai neišgyvens, o ir pusrūsio sienas ardys.
„Iš medžių pusės – atstovausiu medžių teises – šita aplinka yra labai nedraugiška augalams. 10, 15, gal 20 metų, bet per tą laikotarpį jie savo šaknim pridarys nemažai bedų“, – tikina arboristas Algis Davenis.
Šiemet savivaldybė jau buvo susizgribusi, kad leidimą davusi ir medžių kirtimui pritarusi, tad su verslininkais įsivėlė net į ginčus teisme.
Mero kadenciją dar neseniai pradėjusiam, o ankstesnėje vicemeru dirbusiam Valdui Benkunskui belieka konstatuoti: „Šitie medžiai nėra saugomi – juos gali kad ir šią minutę, paimti ir nupjauti“.
Tačiau Vilniaus savivaldybė, pamačiusi, kad žmonės priešinasi ir ėmė rinkti parašus, prakalbo, jog padarė viską, ką galėjo, kad sustabdytų medžių kirtimą, todėl dabar viskas – pačių žmonių rankose.
„Matant, kad teisinių galimybių sustabdyti ir pakeisti kažką mes praktiškai neturime, visuomenės balsas ir visuomenės spaudimas verslininkams, sklypo savininkams ir vystytojams gali būti tas raktas, kaip šitą situaciją pakeisti. Tai, iš tikrųjų, toks ir yra siekis“, – sako V. Benkunskas.
„Mes, gyventojai, turėtume dirbt savo darbus, tiesiog rūpintis mokesčių mokėjimu ir žinoti, kad tai, kas mum visiem kartu yra vertinga, tai išliks“, – teigia aktyvistė B. Tiškevič.
„Savivaldybė yra tokia kloaka – ten kaltų niekados nėra. Reiškia, jie net pripažinę kokią savo klaidą visą laiką ras kažkokį pasiteisinimą dėl kažkokių netobulų teisės aktų, dėl dar kažko“, – sako architektas G. Tiškus.
„Didžiausia yra nuodėmė tų, kurie sodino visiškai negalvodami apie tai, kad medžiui augti reikia žeminės, mes vadiname – gyvybinės – erdvės“, – mano arboristas A. Davenis.
„Kitaip sutvarkyti to paveldo, restautruoti ar kažkaip, griūvančios sienelės ar kito, neišeina, nepašalinus medžių“, – atkerta „Dobilo daigo“ advokatas.
Tiesa, nors įmonė deklaruoja, kad saugo paveldą, po rekonstrukcijos patalpų plotas – tyčia ar netyčia – išaugs beveik keturis kartus. Kitaip tariant, bent keli medžiai auga tik prie sienelės palei Basanavičiaus gatvę, bet ne arti pusrūsio. Vadinasi, augalai trukdys tik planuojamo priestato stogui.
„Jeigu mes iš tikrųjų revizuotume tą patį sprendimą rekonstruoti šitą kavinę 100 kvadratinių metrų papildomai, tai galbūt šitų medžių klausimas visai kitaip būtų sprendžiamas?“ – svarsto G. Tiškus.
„Po žeme, vis ten būtų po žeme. Pagrindinės dabar tokios yra dvi stovyklos: ar medžius saugom, ar paveldą tą saugom?“, – sako „Dobilo daigo“ advokatas V. Martišius.
„Žiūrėkite: šitas kompleksas yra bendras – tiek terasa, tiek pastatas, tačiau sklypas šitai terasai yra atskiras kažkodėl. Tai va, tie klausimai, kaip buvo privatizuota ta visa patalpa, kodėl buvo nustatytas atskiras sklypas“, – tegia architektas G. Tiškus.
„Buvo šitas sklypas trikampis suformuotas kaip atskiras – tai buvo daryta dar 1997–1998 metais pačios savivaldybės iniciatyva. Savivaldybė čia tą sklypelį suformavo“, – tikina V. Martišius.
Tiek protestuotojai, tiek arboristai sutaria, kad neprošal būtų dar viena nepriklausoma ekspertizė dėl medžių. O Vilniaus savivaldybė jau kreipėsi į prokuratūrą, kad dėl viešojo intereso gynimo būtų apskritai panaikintas leidimas rekonstrukcijai.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
