Taip yra todėl, kad dalis augalų yra priskiriami saugotiniems, priklausomai nuo jų rūšies, skersmens ir žemės, kurioje jie auga.
Aplinkos ministerija įspėja, kad net apie pavojingus ar pažeistus saugotinus želdinius savo kieme gyventojai turi pranešti ir siųsti tą įrodančias nuotraukas.
To nepadarę asmenys gali susilaukti ne tik baudų iki 900 eurų, bet jiems dar teks atlyginti žalą – iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
Leidimo gali ir neduoti
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Žolynas primena, kad kertant saugotinus medžius, krūmus arba juos intensyviai genint (t. y. pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos), būtina gauti savivaldybės leidimą.
Anot jo, kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles, laikydamasi Želdynų įstatyme nustatytų reikalavimų.
Pašnekovas pažymėjo, kad savivaldybė turi teisę ir neišduoti leidimo, jei konkretaus medžio pašalinimas prieštarautų savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams.
„Tokios situacijos pavyzdžiu galėtų būti brandūs gatvių, parkų, visuomeninių pastatų aplinkos želdiniai, kurie yra reikšmingi miestui dėl jų istorinės, ekologinės ir kitokios vertės tenkinant visuomeninius poreikius“, – vardijo M. Žolynas.
Ne tik baudos, bet ir žalos atlyginimas
Specialistas pabrėžė, kad neteisėtas saugotinų medžių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 180 iki 600 eurų. O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 900 eurų.
Vis tik už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys, neskaitant baudos, dar turi atlyginti padarytą žalą.
O ji, pašnekovo aiškinimu, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
M. Žolynas paminėjo, kad visa žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti dar padidinta iki kelių kartų.
Jis nurodė, kad želdinių atkuriamosios vertės įkainiai yra nustatyti aplinkos ministro įsakymu. Pavyzdžiui, už vieną europinį kukmedį gali tekti susimokėti 35 eurus.
„Jei želdinys paskelbtas saugotinu savivaldybės sprendimu, o savivaldybė yra nustačiusi savus atkuriamosios vertės įkainius, žala už neteisėtai pašalintą želdinį yra skaičiuojama pagal savivaldybės nustatytus įkainius, kurie gali būti neribotai didesni už aplinkos ministro įsakymu nustatytus įkainius“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas.
Kada reikia siųsti želdinio nuotraukas?
Vis tik M. Žolynas atkreipė dėmesį, kad leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant.
T. y. dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.
Tačiau tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją:
„Nurodyti saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikti 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.“
Jis pridūrė, kad, pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintus želdinių atkuriamosios vertės įkainius gali būti nustatoma bloga saugotino želdinio būklė.
Tokiu atveju paskaičiuojama daug mažesnė atkuriamoji kompensacija, bet leidimas saugotino želdinio kirtimui, pasak pašnekovo, vis tiek turi būti išduodamas.
Kokie ir kokio skersmens želdiniai yra saugotini?
Paklausus, kurie želdiniai yra saugotini, M. Žolynas nurodė, kad reikia atkreipti dėmėsį ne tik į medžio rūšį, bet ir į skersmenį, ir į žemės paskirtį, kurioje medis auga.
Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo – 30 cm ir didesnis.
Kitos paskirties žemėje, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose, privačioje žemėje, mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Ne mieste yra saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.
„Kitas pavyzdys – jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai: 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos.
Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens. Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, drebulės, tuopos, tujos, visos vaismedžių rūšys – nesaugotini. Šiuo metu patvirtinta tik viena saugotinų krūmų rūšis – paprastasis kadagys“, – komentavo Aplinkos ministerijos atstovas.
Pasak jo, norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše.
Pašnekovas įvardijo, kad jame yra patvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai yra priskiriami saugotiniems želdiniams.
Taip pat nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai yra priskiriami saugotiniems.
Saugotini augalai savivaldybėse gali skirtis
Vis tik M. Žolynas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė savo sprendimu gali paskelbti saugotinais ir kitokius želdinius, neatitinkančius Vyriausybės patvirtintų kriterijų:
„Todėl, prieš šalinant ar intensyviai genint želdinius, verta konsultuotis su savivaldybės administracijos specialistais ir įsitikinti, ar želdiniai nėra paskelbti saugotinais savivaldybės sprendimu.“
Pašnekovas paminėjo ir tai – net jei želdiniai nėra saugotini, reikia įsitikinti, kad ketinami šalinti ar kirsti želdiniai yra ne už asmeniui priklausančio sklypo ribų.
Kadangi už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat yra numatyta administracinė atsakomybė.
M. Žolynas paminėjo, kad saugotinus medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie yra priskiriami saugotiniems medžiams, yra draudžiama kirsti, intenstyviai genėti ar kitaip iš augimo vietos pašalinti būtent nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.
Vis tik privačios žemės sklypuose augantiems želdiniams, anot jo, šis draudimas nėra taikomas.
Nebent tai būtų želdynas, dėl kurio lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp privataus želdyno savininko ir savivaldybės vykdomosios institucijos yra sudaryta sutartis.
