• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol gamtininkai Lietuvoje fiksuoja šios žiemos šilumos rekordus, gyvenantys kaime ir turintys sodybas jau planuoja artėjančio pavasario darbus. Vasarį jau galima ištaikyti gražesnių dienų ir padirbėti lauke.

Kol gamtininkai Lietuvoje fiksuoja šios žiemos šilumos rekordus, gyvenantys kaime ir turintys sodybas jau planuoja artėjančio pavasario darbus. Vasarį jau galima ištaikyti gražesnių dienų ir padirbėti lauke.

REKLAMA

Profesionalai tvirtina, kad medelius reikia balinti ne pavasarį ar gegužės mėnesį, o tada, kai žemę ima glostyti pirmieji kaitrūs saulės spinduliai.

Kad nepleišėtų kamienai

Sodų balinimas reikalingas tam, kad sausio, vasario mėnesiais, kuomet Žemė yra arčiausiai Saulės ir būna didelis saulės aktyvumas, nebūtų pažeista medžio žievė.

Esant minusinei temperatūrai, viena kamieno pusė yra labiau kaitinama Saulės, todėl dėl susidariusių temperatūrų skirtumų žievė gali sprogti. Tad balinimas reikalingas tam, kad atspindėtų saulės spindulius ir nebūtų pažeista žievė. Todėl profesionalūs sodininkai sodus balinti pataria vėlai rudenį – lapkričio pabaigoje ar gruodį. Balinimas pavasarį atlieka tik estetinę funkciją.

Todėl vasario pradžia – paskutinis laikas, kai medelių balinimas dar duoda naudos. Balinti patartina ramią, nevėjuotą dieną. Geriausia nusipirkti medeliams balinti skirtų sausų mišinių, kuriuose yra visa, ko reikia: kalkių, klijų, cheminių apsaugos medžiagų nuo kenkėjų ir ligų. Svarbu laikytis ant pakuotės pateiktų nurodymų, kaip mišinį skiesti, kad skiedinys nebūtų per tirštas ar per skystas.

REKLAMA
REKLAMA

Ant jaunų medelių skiedinį užtepti lengva, nes jų kamienai glotnūs. Su senais vaismedžiais tenka pavargti, nes prieš tepant kalkių skiedinį, nuo jų reikia nuvalyti žievės atplaišas. Jose per žiemą tūno įvairūs kenkėjai. Geriausia būtų tas žievės atplaišas sudeginti.

REKLAMA

Nubalinę medžių kamienus, galėsite būti ramūs, kad jie nesupleišės nuo dienos ir nakties temperatūrų kaitos. Kai lauke oro temperatūra teigiama, galima genėti vaismedžius ir vaiskrūmius. Stenkitės to nedaryti per pilnatį.

Būtinai reikėtų pasirūpinti ir spygliuočiais – graži jų žaluma traukia saulės spindulius, kurie išgarina drėgmę. Ypač nuo vis kaitresnės saulės nukenčia kūginės eglutės, rutulinės tujos, įvairūs kadagiai, todėl šiuos augalus būtina apgaubti daržo plėvele. Galima pridengti tik iš pietų pusės, tada jie mažiau sukais. Taip apsaugoti spygliuočiai nenudegs, jų spygliai nenudžius.

REKLAMA
REKLAMA

Laikas skiepams

Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai, taip pat gali būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Vasario mėnesį tęskite retinamąjį (šviesinamąjį) derančių vaismedžių genėjimą. Šalinamos visos į vainiko vidų augančios, sužalotos, nesveikos ar viena į kitą besitrinančios šakos ir ūgliai. Išretintas vainikas geriau apšviečiamas ir prapučiamas. Gerai derančias šakas ir jaunus ūglius, iš kurių bus formuojamos vaisinės šakelės, reikėtų palikti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šviežioje nuopjovoje gana dažnai apsigyvena augalų kenkėjai ir ligų sukėlėjai, todėl ją būtina užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Į sodo tepalą patariama įpilti kokios nors rūšies fungicido. Prieš tepdami aliejiniais dažais, nuopjovą praplaukite 5 proc. vario sulfato tirpalu ir leiskite apdžiūti. Jei pavasarį ketinate skiepyti medelius, skiepūglius pjaukite jau žiemą.

REKLAMA

Esant geriems orams, jau vasario pabaigoje perskiepykite kaulavaisinius sodo augalus, nes jų sultys pradeda judėti anksčiau už sėklavaisinių. Anksti žydinčių vaismedžių vegetaciją, kai meteorologinės sąlygos ypač nepalankios, galima uždelsti pomedžius apdengus šiaudais ar kita panašia medžiaga.

Obelų miltligę pradėkite naikinti nuo vasario mėnesio. Visos pilkšvai baltu grybienos valkčiu padengtos ūglių viršūnės išpjaunamos iki sveikos vietos. Ši apsaugos priemonė neleidžia plisti obelų miltligei, todėl kartais galima apsieiti be cheminių preparatų.

REKLAMA

Vaisių mumijas nurinkite ir sudeginkite – jose snaudžia moniliozės (rudojo vaisių puvinio) sukėlėjai. Vasario mėnesio pradžioje patariama stratifikuoti obelų, kriaušių sėklas, įsigyti šviežio ir perpuvusio galvijų bei paukščių mėšlo, ruošti medžių pelenus, sodo tirpalą, taip pat reguliariai apžiūrėti saugyklose per žiemą laikomas daržoves, vaisius.

Daržininkystė ant palangių

Vasario mėnesį jau galima užsiimti daržininkyste ant palangių. Tam tinkamiausios pietryčių pusėje esančios palangės. Ant jų labai greitai sudygsta ir ima stiebtis krapai, pipirnės, lapiniai ridikėliai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kraitelėse pradėjusius dygti svogūnus galite įstatyti į indelį su vandeniu arba pasodinti į vazonėlį su žeme. Po dėžutėmis su pasėtais žalumynais padėkite putplasčio, senų knygų, žurnalų ar nereikalingą batų dėžutę. Pakylėti arčiau lango stiklo augalai nesuvargsta, greičiau stiebiasi.

Kol augalėliai sudygs, pridenkite juos plėvele. Stebėkite, kad žemė neimtų pelyti. Trumpas dienas galima pailginti naudojant specialią mėlynų ir raudonų spindulių lempą. Beje, augalai, kuriems trūksta dienos šviesos, kaupia nitratus, tad vos žalias svogūno laiškas gali būti labiau nuodingas nei naudingas.

REKLAMA

Prieš akis – sėja

Kaip jau rašėme praeitame „Sodybos“ numeryje, vasarį prasideda ir įsibėgėja saldžiųjų bei aštriųjų paprikų, pomidorų, salierų, svogūnų ir porų sėja.

Pats metas pasirūpinti indeliais, į kuriuos išpikuosite daigelius. Jei naudosite pernykščius indelius, juos išplaukite. Kad neliktų ligų užkrato, palaikykite nestipriame kalio permanganato tirpale.

REKLAMA

Pikuoti kuo puikiausiai tinka indeliai nuo grietinės ir jogurto. Jie balti, tad kai pakaitins saulė, durpių substratas juose neįkais, nenudegs daigų šaknys.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad pikuodami į tokius indelius sutaupysite pinigų bei padarysite gerą darbą gamtai, nes prasmingai panaudosite tai, kas būtų atsidūrę šiukšlyne.

Darbai šiltnamyje

Šiltnamį turintys daržovių augintojai žino, kad nuolat reikia į jį prikasti sniego, mat šaltis išdžiovina žemę. Drėkinamoje šiltnamio žemėje išsaugomos naudingosios dirvožemio medžiagos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu rudenį šiltnamis liko nedezinfekuotas, vos atšilus orams teks imtis šio darbo. Šiltnamio stiklus ar plėvelę galima plauti muilu, skalbiamaisiais milteliais. Šios priemonės gerai valo ir dezinfekuoja.

Naudojantieji sieros dūmadėžę turi žinoti, kad ja dezinfekuoti šiltnamį galima, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 10–15 °C. Visus šiltnamio langus ir duris reikia sandariai uždaryti, o dūmadėžėje esančią sierą padegti.

Po dezinfekavimo šiltnamio dirvą reikia giliai sukasti. Jei šiltnamis bus tinkamai ir laiku dezinfekuotas, jame auginamos daržovės mažiau sirgs, jų nepuls kenkėjai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų