Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą?
Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės.
Kaltininkų dar nenustatė
Pirmą kartą Lietuvos laukuose išaugintose kultūrose aptikti genetinės modifikacijos pėdsakai. Jie rasti šalies šiaurinėje dalyje išaugintų rapsų derliaus mėginyje.
Šiemet rugsėjo–spalio mėnesiais Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) specialistai paėmė 25 mėginius genetinei modifikacijai (GM) nustatyti. Mėginiai tirti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Daugiausia mėginių paimta Šiaurės Lietuvoje, viename jų aptikta genetiškai modifikuoto rapso GT73. VAT specialistai tvirtina, kol kas nenustatyta, kaip Lietuvos laukuose atsirado GM rapsai.
Žiniasklaidos priemonėse buvo pranešta, kad ūkininkas, kurio laukuose išaugintuose rapsuose rasti GM pėdsakai, sėklą pirko iš žinomos firmos. Šios bendrovės atstovai „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad atlikus tyrimus jų įvežtoje sėkloje GM nerasta.
„Mes importuojame ir parduodame gerai žinomų gamintojų sertifikuotą sėklą, kurios yra tikrinamos. Be to, ūkininkas iš mūsų jos pirko labai nedaug – du sėjos vienetus. To nebūtų pakakę apsėti tą rapsų lauką“, – sakė šalies žemdirbiams žinomos bendrovės atstovas.
Tačiau nei VAT, nei Aplinkos ministerijos (AM) atstovai aiškiai nepatvirtino, kad importuotojų sėkla buvo be GM likučių.
„Nustačius šį faktą buvo paimti papildomi mėginiai iš ūkininko ir sėklos tiekėjo. Tie mėginiai yra tiriami, kol kas atsakymo nemačiau. Toks tyrimas užtrunka“, – tvirtino VAT direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis.
„Tyrimo duomenų apie bendrovės įsivežtą sėklą kol kas neturime. Dar nenustatyta, kaip atsirado genetiškai modifikuotų rapsų. Gal pateko iš kaimyninio lauko, o gal ūkininkas turėjo kitos sėklos likučių“, – sakė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Pasak A.Basiulio, jei po šių tyrimų nepaaiškės, kaip genetiškai modifikuoti rapsai pateko į Lietuvą, bus tyrinėjama teritorija 5 km spinduliu aplink lauką. Tam prireiks nemažai lėšų, nes vienas mėginys kainuoja apie 600 Lt.
Šunis karia ant ūkininkų
Neatmetama galimybė, kad genetiškai modifikuotų rapsų sėkla į šalį galėjo patekti daug anksčiau ir tik dabar buvo aptikta. Jei ūkininkai esą anksčiau kur nors įsigijo pigesnės sėklos, dabar gaudyk vėją laukuose.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas nuogąstauja, kad visi šunys bus sukarti ant ūkininkų. „Ūkininkai sėklą perka iš firmų, patys jos neįsiveža. Tačiau gali atsitikti taip, kad atsakomybė teks jiems. Tokie faktai rodo, kad stinga tvarkos, nors šalyje yra 150 kontroliuojančių įstaigų. Žemdirbiai moka selekcinį mokestį, o įvežama sėkla prastai kontroliuojama“, – apgailestavo A.Vasiliauskas.
Sertifikuotos sėklos importuotojai tvirtino, kad Šiaurės Lietuvoje yra gana paplitusi nelegaliai įvežta sėkla. LŪS Pakruojo rajono skyriaus vadovą piktina ūkininkams metami priekaištai dėl nesertifikuotos sėklos naudojimo. „Kas gali kasmet įpirkti sertifikuotą sėklą, kai ji gal šešis kartus brangesnė. Kodėl taip užkeltos kainos?! Rinkodaroje – netvarka, o valstybė nesikiša. Todėl žemdirbiai linkę naudoti savo ūkyje išaugintą sėklą“, – rėžė ūkininkas.
Kontrolė menka
Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai sutinka, kad reikėtų plačiau tikrinti auginamas kultūras ir sėklą, tačiau tą daryti galimybės ribotos. GMO tyrimai yra brangūs, o juos gali atlikti vienintelė šalyje akredituota laboratorija Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
„Kiek Aplinkos ministerija skiria lėšų, tiek galime paimti mėginių. Rudenį galėjome paimti 25 mėginius, pavasarį tyrėme žinomų firmų importuojamą sėklą. Jei turėtume daugiau lėšų, imtume daugiau mėginių“, – aiškino A.Basiulis.
Šiemet Lietuvoje prikulta apie 600 tūkst. tonų rapsų, tad keliasdešimt mėginių tėra lašas jūroje.
„Nėra ko slėpti – 45 mėginiai per metus yra labai mažas kiekis, tačiau stebėseną riboja lėšos. GMO – šiandien opi problema, o ateityje bus dar opesnė. Kol nebus suintensyvinta kontrolė, tikslios situacijos nežinosime. Nustačius tokius atvejus, kontrolę būtina stiprinti“, – pareiškė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius.
Gal esant tokiai kontrolei, Lietuvos laukuose jau plinta genetiškai modifikuoti augalai? „Negalime suvaldyti tabako, alkoholio kontrabandos, o suvaldyti ir nustatyti GMO kur kas sudėtingiau“, – tvirtino L.Budrys.
GMO stebėsena Lietuvoje vykdoma 8 metus. Anot AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus, GMO kontrolė turėtų tapti prioritetine – laboratoriją reikėtų aprūpinti nauja aparatūra, sustiprinti kontrolės pajėgumą ir pan.
Auginti genetiškai modifikuotus rapsus draudžiama
GMO stebėseną vykdančių institucijų atstovai ramina, kad aptikti labai nedidelis genetiškai modifikuoto rapso kiekis – vos 0,03 proc.
ES leidžiama net neinformuoti vartotojo, jei maisto produktuose GMO yra mažiau nei 0,9 proc.
„Lietuvoje, kaip ir visoje ES, neuždrausta prekiauti maisto produktais ir pašarais, kuriuose yra GMO. Taigi aptiktas toks nedidelis kiekis genetiškai modifikuoto rapso – jokia sensacija“, – samprotavo VAT direktoriaus pavaduotojas.
Sensacija ta, kad GM pėdsakai aptikti Lietuvos laukuose išaugintuose rapsuose. Genetiškai modifikuotas rapsas GT73 yra įtrauktas į Europos Sąjungos genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų registrą, kuriame nurodyti rinkoje leidžiami genetiškai modifikuoti augalai ir tiksli jų taikymo sritis. Tačiau genetiškai pakeisto rapso auginimas ES draudžiamas.
„Dabar didelis rūpestis, kokios gali būti pasekmės aplinkai. Rapsas – kryžmažiedis augalas, todėl jis gali susikryžminti su piktžolėmis ir jos taps atsparios chemikalams. Tada jau neišvengtume didelių bėdų“, – aiškino L.Budrys.
ES leista auginti dvi genetiškai modifikuotas kultūras – kukurūzus ir krakmolingąsias bulves ‘Amflora’. Lietuvoje nebuvo išduotas nė vienas leidimas auginti šias kultūras.
GMO džinas paleistas
Antanas Svirskis, profesorius selekcininkas
To ir buvo galima tikėtis – GMO džinas paleistas iš butelio. ES tam sudaro palankią aplinką – štai jei produkte GMO yra iki 0,9 proc., net nereikia žymėti. Prieš porą mėnesių genetiškai modifikuoti rapsai buvo aptikti Šveicarijoje, dabar – mūsų šalyje. Manau, kad tie tyrimai – tik ledkalnio viršūnė. Įprasti rapsai jau yra tarsi piktžolės – vis sudygsta iš pabirų. Jei pasklis genetiškai pakeistas, nepraeis 10 metų, ir jis karaliaus visuose laukuose. Genetiškai modifikuoti rapsai yra atsparūs populiariajam chemikalui – raundapui. Kas atsakys, ar Lietuvoje nėra auginamos įvairios genetiškai modifikuotos kultūros – kukurūzai, cukriniai runkeliai, daržovės..? Būtina imtis griežčiausių priemonių – uždrausti ne tik auginti genetiškai pakeistas kultūras, bet ir įvežti maisto produktus, pašarus, kurių sudėtyje yra GMO.
Patenka per pašarus
Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncerno“ grupės prezidentas
GMO kuriančios Amerikos kompanijos žūtbūt nori įsitvirtinti Europoje. Visuomenė turi suprasti, kas už to slypi. GMO labai sparčiai skverbiantis į mūsų gyvenimą, gyventojams turi būti suteikta teisė rinktis. ES valdžia labai keistai elgiasi su savo gyventojais – vartotojai nori žinoti, ką jie valgo, tačiau sprendimas dėl privalomo žymėjimo, kokiais pašarais buvo šerti gyvuliai bei lesinti paukščiai, nebuvo priimtas.
Taigi dabar visi vartojame pieną, mėsą, kiaušinius, į kuriuos GMO patenka per pašarus ir lesalus – jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų. Kad į Lietuvą masiškai įvežamos genetiškai modifikuotos sojos, sužinojome, kai atsirado reikalavimas apie tai nurodyti etiketėse. Mes savo ūkiuose atsisakėme tokių sojų. Jei būtų sumažintas PVM vietoje pagamintiems produktams, kuriuose nėra GMO, ir daugiau šalies ūkininkų atsisakytų genetiškai modifikuotų pašarų.
V. Tavorienė
