Žemės ūkio produkcijos gamintojai, dar kartą patyrę Rusijos smūgį, ėmė intensyviau ieškoti eksporto galimybių tolimesnėse gigantiškose JAV ir Kinijos rinkose, bet ir čia jie jau slysčioja ant politinio padažo. Pieno perdirbėjai dar šiemet rugsėjį tikėjosi gauti leidimus eksportuoti produktus į Kiniją. Tačiau po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje ir jo susitikimų su oficialiais asmenimis derybose su Kinija įsivyravo štilis. Mėsos perdirbėjams bandoma atverti eksporto kelius į JAV. Ko iš šių tolimų rinkų tikisi mūsų gamintojai ir ką gausime mainais?
Derybos su Kinija įstrigo
Mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojams gyvybiškai svarbios eksporto rinkos. Grūdų, pieno ir mėsos (galvijienos) sektoriuose pagaminama maždaug dvigubai daugiau produkcijos nei reikia vidaus vartojimui. Štai pernai žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 18,4 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Daugiausia jų išvežama į Rusiją. 2012 m. lietuviškų maisto produktų Rusijoje parduota už 4,3 mlrd. Lt (29,5 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto).
Tačiau eksportą į šią šalį dažnai perkošia įvairūs politiniai vėjai, negailestingai smogiantys gamybininkams. Todėl, anot jų, sudėti visus kiaušinius šią vieną eksporto pintinę perdėm pavojinga.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai, dar kartą patyrę Rusijos smūgį, ėmė intensyviau ieškoti eksporto galimybių tolimesnėse gigantiškose JAV ir Kinijos rinkose. Jau buvo pasiektas susitarimas dėl lietuviškų pieno produktų eksporto į Kiniją. Kai kurios pieno perdirbimo įmonės buvo parengusios pirmas produkcijos siuntas. Nedaug trūko, kad būtų gautas leidimas į šią šalį vežti kiaulienos produktus. Tačiau po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje ir jo susitikimų su oficialiais asmenimis derybos su Kinija įstrigo. „Kol kas leidimo eksportuoti neturime, nors tikėjomės jį gauti rugsėjo mėnesį“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Kinams pasiūlytų deserto
Lietuvos pieno perdirbėjai dairosi į Kiniją, tačiau jie nekuria didelių planų, kaip užkariauti šios šalies vartotojus ir į ją eksportuoti didelę produkcijos dalį. „Aišku, ši rinka didelė ir auganti, tačiau ji toli nuo Lietuvos. Kinija patrauklesnė pasaulio pieno eksporto lyderei Naujajai Zelandijai, kur itin palankios sąlygos pieno gamybai. Todėl konkuruoti su šios šalies pieno produkcija labai sudėtinga“, – aiškino D.Trumpa.
Vis dėlto vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių valdybos pirmininkas teigė, kad kai kuriems lietuviškiems produktams Kinijoje būtų galima rasti nišą. „Konkuruoti neverta būtų pieno miltų, sviesto rinkose. Bet verta pasiūlyti desertinių pieno gaminių, fermentinių sūrių“, – sakė jis.
Pieno produktų gamintojams tikėtis didelės eksporto apimties į Kiniją neverta ir todėl, kad kinai labai mažai vartoja karvių pieno produktų. Juos atstoja sojų pienas, sūris ir sviestas.
Anot D.Trumpos, pieno produktų eksportui patrauklesnė būtų JAV rinka, į kurią „Rokiškio sūris“ anksčiau parduodavo nemažai fermentinių sūrių. Rokiškėnai buvo treti tarp sūrių eksportuotojų Amerikoje. Litą atsiejus nuo JAV dolerio ir susiejus su euru, teko apleisti šią rinką, nes eksportas už Atlanto nebeapsimokėjo. Sūrių gamintojai bandytų pasukti atgal, jei būtų pasirašyta ES ir Amerikos laisvos prekybos sutartis.
Saugumas svarbiau
Amerikoje savo produkcijai nišą rasti norėtų mūsų mėsos perdirbėjai. Žemės ūkio ministerija skelbia, kad Lietuva nuo 2003 m. siekia gauti leidimus tokiam eksportui.
Pernai JAV Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atliko auditą 5 pasirinktose mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonėse, išnagrinėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomos valstybinės kontrolės mechanizmus ir metodus, įvertino atliekamų laboratorinių tyrimų atitiktį JAV reikalavimams. Šiemet rugsėjį Lietuvoje buvo atliktas pakartotinis pirminio ekvivalentiškumo auditas.
Lapkričio pradžioje Žemės ūkio ministerijoje apsilankiusi JAV nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Deborah Ann McCarthy pagyrė puikius lietuviškus produktus ir informavo, kad JAV atitinkama tarnyba jau apibendrina rezultatus. Audito ataskaita turėtų būti parengta dar šiais metais.
Procesas trunka tikrai nemažai, nors žinoma, kad mūsų žemės ūkio produktų kokybė – viena geriausių ES. „Amerikiečiams svarbus produkto saugumas, o jo kokybė nereglamentuojama. Dabar mes turime baigti derinti formalius reikalavimus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Neseniai iš Meksikoje vykusios Amerikos ir ES žemdirbių konferencijos grįžęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, dalydamasis įspūdžiais, neslėpė nuostabos JAV atstovo požiūriu į vartotojus. Jis pareiškė, kad vartotojams esą ir nereikia žinoti produkto kokybės, jų pareiga – vartoti.
Mėgsta riebius kepsnius
Kokius konkrečius produktus mėsos perdirbimo įmonės galės eksportuoti į JAV, paaiškės, kai bus suderinti visi formalumai. JAV gyvulių augintojams leidžiama naudoti augimo stimuliatorius, hormonus, ir daugybė vartotojų dėl to nesuka sau galvos. Tačiau dalis visuomenės nori kitokių produktų.
„Jiems įdomi mūsų jautiena, užauginta be augimo stimuliatorių, hormonų ir pan. Lietuvoje yra pusiau ekstensyvus galvijų ūkis, tad galime pateikti kuo natūralesnę jautieną. Bet mūsų gamintojai būtų labiau suinteresuoti parduoti dešras ir kitus gaminius. Juos patogiau eksportuoti, be to, būtų sukuriama ir didesnė pridėtinė vertė“, – aiškino E.Mackevičius.
Kol kas neaišku, mėsinių ar pieninių veislių galvijų mėsa galėtų būti plukdoma už Atlanto. „Amerikoje auginami kitokio tipo mėsiniai galvijai, jų mėsa riebesnė. O ES, taip pat ir mūsų šalyje užauginama liesesnė galvijiena. Tad dar reikia išsiaiškinti, ar jiems reikėtų tokios mėsos, nes amerikiečiai mėgsta riebius kepsnius. Jei eksportuotume gaminius, tada tiktų liesa jautiena“, – apie skirtingas vartojimo tradicijas kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.
Lietuvoje vyrauja pieniniai arba pieniniai-mėsiniai galvijai, o itin geros galvijienos užauginama ne tiek ir daug. Tad jei amerikiečiai pageidautų kokybiškos galvijienos, būtų nelengva rasti eksportui reikalingą kiekį mėsinių galvijų. Juolab kad jų augintojai savarankiškai ieško sau palankių eksporto rinkų. Štai kooperatinė bendrovė „Baltic cattle“ vis daugiau galvijienos parduoda Šveicarijai. E.Mackevičius svarstė, kad įvairūs lietuviški mėsos produktai turėtų būti patrauklūs Amerikoje gyvenantiems lietuviams, lenkams, rusams.
Nebus lengva
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas gana skeptiškai vertino valdžios deklaruojamas pastangas lietuviškai produkcijai atverti alternatyvias rinkas. Anot jo, gerai, kad skatinamas eksportas į įvairius regionus, tačiau reikėtų įvertinti ir ekonominę logiką.
„Mėsos eksportą į JAV galima būtų prilyginti raginimui iš Lietuvos vežti naftą į Kuveitą. Amerikoje auginama daug kukurūzų, sojų, o tai yra puikus pašaras, kurį mes importuojame. Tai išaugina mūsų gamybos sąnaudas. Be to, mes turime laikytis įvairių standartų, kurie neprivalomi amerikiečiams. Tad kaip mums pagaminti produktą, kuris būtų konkurencingas JAV rinkoje?“ – retoriškai klausė A.Baravykas.
Jis mano, kad ir į Kiniją mėsos produktų eksportas nevyks kaip sviestu pateptas. Kinams daugiausia reikėtų kiaulienos, tačiau ne brangiausių jos dalių, o kojų, ausų, inkstų, plaučių ir pan.
„Kad eksportas būtų naudingas, reikia nemažo produkcijos kiekio. Štai viena didžiausių mūsų šalies skerdyklų per mėnesį paskerdžia tris kartus mažiau kiaulių (apie 7 tūkst.) nei viena Danijos skerdykla per vieną dieną (apie 20 tūkst.). Danai skerdžia ir kiaulių ausis, kojas, vidaus organus krauna tiesiai į konteinerius, kurie plukdomi į Kiniją. Panašiai daro ir vokiečiai. Ar mes paruošime tokias eksporto siuntas?“ – svarstė kiaulių augintojams atstovaujančios organizacijos vadovas.
Jo įsitikinimu, visiems reikėtų daugiau pasistengti dėl artimesnių rinkų. Tačiau, pasak A.Baravyko, užuot skynus kelius ir įsitvirtinus tokiose rinkose, patys neretai statome barjerus.
„Štai gruzinai norėjo iš mūsų pirkti gyvas kiaules, tačiau neleido dėl gyvūnų gerovės reikalavimų – esą per toli būtų vežti. Į Gruziją gyvas kiaules sėkmingai veža vengrai, lenkai, o lietuviai uoliau skaito ES direktyvas ir draudžia“, – pertekliniu mūsų valdininkų uolumu piktinosi A.Baravykas.
Mainai į GMO?
Kai kurie mūsų gyvulių augintojai pasidalijo negera nuojauta, kad mainais už mėsos produktų eksportą į JAV gali būti bandoma mums įsiūlyti produktus su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO), kuriuos siekiama žūtbūt kuo plačiau paskleisti po pasaulį. Tokiu atveju maisto kontrolė atsidurtų kelių žemės ūkio biotechnologijos ir genų inžinerijos kompanijų rankose.
Beje, susitikime Žemės ūkio ministerijoje JAV ambasadorė Lietuvoje teiravosi apie mūsų valstybės požiūrį į GMO. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna atsakė, kad
Lietuvos visuomenė į tai žiūri labai konservatyviai, nes trūksta moksliškai pagrįstų GMO poveikio kelioms kartoms tyrimų. „Viena galimų JAV ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo sričių galėtų būti šios informacinės spragos užpildymas“, – teigė V.Jukna.
Derinimas dėl eksporto užtrunka
Giedrė Čiuberkytė , Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tarptautinių santykių skyriaus vedėja
Siekiant eksportuoti į JAV mėsą ir mėsos produktus, turi būti suderintos abiejų šalių taikomos mėsos kontrolės sistemos. 2012 m. rugsėjį į Lietuvą buvo atvykę JAV Maisto saugos ir kontrolės tarnybos (FSIS) ekspertai atlikti pirminį ekvivalentiškumo auditą, o po metų buvo atliktas pakartotinis auditas, kurio metu nustatyti tik keli nedideli ir lengvai pašalinami trūkumai. Tik tada, kai bus atsakyta į visus klausimus, FSIS parengs teisės akto projektą, rekomenduojantį įtraukti Lietuvą į Federaliniame registre patvirtintų šalių, kurioms leidžiama į JAV įvežti mėsos produktus, sąrašą. Projektas dar bus pateiktas vertinti visuomenei, ir tik po to Lietuva gali pradėti mėsos produktų eksportą į JAV. Daugelis ES teisės aktų yra pripažįstami tolygūs JAV ir jokių papildomų reikalavimų nėra. Tačiau kai kuriose srityse ES ir JAV yra gana dideli skirtumai. Labiausiai skiriasi ES ir JAV mikrobiologiniai reikalavimai. JAV reikalauja kai kurių papildomų tyrimų. Dažnai FSIS inspektoriai turi nemažai pastabų savikontrolės sistemai, nes ES teisės aktai taip smulkiai nereikalauja aprašyti visų įmonėje atliekamų veiksmų.
Į Kiniją prašymas dėl eksporto išsiųstas 2011 m. Pernai ir šiemet buvo pateikta papildoma Kinijos prašyta informacija dėl mėsos produktų eksporto. Šiuo metu tebevyksta mūsų pateikto klausimyno dėl kiaulienos produktų bei papildomos informacijos vertinimas (jis trunka mažiausiai 1–2 m. prioriteto tvarka). Tokios pat procedūros, susijusios su jautienos ir paukštienos eksportu, vyks vėliau. ES veterinarijos reikalavimai yra daug griežtesni nei Kinijos, todėl ji mums specifinių reikalavimų nekelia.
VL žurnalistė Vida Tavorienė
