gimtoji kalba

Lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime vadovė Rita Tamašunienė teigia, kad ją liūdina prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakyta kritika Lietuvos vyriausybei dėl sutikimo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. „Mums iš tikrųjų liūdna, jeigu prezidentė mano, kad mes –  grėsmė valstybinei kalbai. Grėsmę kelia visai kiti dalykai. Daug šeimų, jaunų šeimų emigruoja.

Premjeras užsimena apie nuolaidesnę lietuvių kalbos egzamino vertinimo tvarką nelietuviškose mokyklose, tačiau paties egzamino nukelti – neplanuojama.

Pradedami rinkti parašai po reikalavimais Lietuvos vadovams dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo. Apie tokią iniciatyvą trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. „Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“ adresuotas Lietuvos Prezidentei, Seimui ir Ministrui Pirmininkui.

Naiviai maniau, kad per tuos dešimt sparčios emigracijos metų į svečią šalį išvykusiųjų savimonė išaugo iš vaikiškų puskelnių, ir emigrantai tapo rimtesni, ėmė domėtis šalies, kurioje gyvena, įstatymais ir atsakingiau tvarkyti reikalus. Klydau. Tokių, kurie padarę pažeidimus dangstosi kalbos nemokėjimu ir nesusigaudymu, tuntai. Ir nebūtinai tai žmonės, kurie atvažiavo vakar. Visai neseniai buvau paprašyta pavertėjauti.

Lenkijos lietuvių vaikai naujus mokslo metus pasitinka su nerimu. Šalies valdžia pamiršo pažadus dėl didesnio finansavimo, o iki kovo bus nuspręsta, kurias lietuviškas mokyklas teks visiškai uždaryti. Punsko valsčiuje gausiai gyvenančių lietuvių vaikai rugsėjo 1-ąją vėl atsivers tiktai lenkiškus vadovėlius. Daugelis mokinių jau nebenori laikyti egzaminų lietuviškai, o ir pačių moksleivių mažėja kasmet.

Per va­sa­ros ato­sto­gas gi­mi­nes Lie­tu­vo­je ap­lan­ko už­sie­ny­je su šei­mo­mis gy­ve­nan­tys lie­tu­vai­čiai. Be­ne la­biau­siai čia se­ne­liai lau­kia anū­kų. Tik ne­re­tai ma­žy­liai jau kal­ba su ak­cen­tu, lie­tu­viš­ką kal­bą pa­pil­do ang­liš­kais žo­džiais.

Negausi Ščecino (Lenkija) lietuvių bendruomenė per metus susitinka du kartus – liepą renkasi Dariaus ir Girėno žūties vietoje, Pšelnike, ir drauge švenčia Vasario 16-ąją. Pasiilgę bendravimo lietuvių kalba, tautiečiai pripažįsta, jog puoselėti lietuvybę sekasi vis sunkiau. Ščecino lietuviai kasmet organizuoja Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimo renginius ir tai jiems viena iš progų susitikti ir pabendrauti su iš Lietuvos atvykusiais tautiečiais.

Žūtbūt prastumti Darbo kodekso liberalizavimą siekianti Vyriausybė nepasitenkino pateikdama Seimui projektą be Trišalės tarybos palaiminimo. Skandalingąsias pataisas siūloma svarstyti ir priimti skubos tvarka. Jei Seimas ryšis tokiai avantiūrai, profesinės sąjungos žada masinius protestus.

Tautinių mažumų integracijai ypač svarbi jų socialinės ir ekonominės raidos perspektyva, su kuria raidė „W“ tiesiogiai niekaip nesusijusi. Tokia nuomonė išsakyta šiandien įvykusiame ministro pirmininko A. Kubiliaus susitikime su Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktoriumi Žilvinu Šilėnu. Instituto direktorius Vyriausybės vadovui pristatė praėjusiais metais atlikto tyrimo „Lietuvos savivaldybių indeksas 2011“ rezultatus.

Kalendorinė vasara abiturientams prasideda vieninteliu privalomu brandos egzaminu – lietuvių kalbos. Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pasirinko 25 655 abiturientai, mokyklinį egzaminą penktadienį laikys 14 761 jaunuolis. Visoje Lietuvoje egzaminas prasidės tuo pačiu laiku – 9 val. ryto. Iš dviejų dalių sudarytam egzaminui bus skirtos 4,5 valandos.: 3 val. laikantieji egzaminą atliks teksto rašymo, 1,5 val. – teksto suvokimo užduotis. Tarp šių dalių numatyta 45 min. pertrauka.

Šeštadienį Vilniuje, prie Lenkijos ambasados, pilietiškai aktyvaus jaunimo atstovai surengė piketą. Tą pačią dieną, tik kiek vėliau, į protesto akciją suplanavę rinktis ir Lietuvos lenkai, nepatenkinti padėtimi lenkiškose šalies mokyklose bei naująją Švietimo įstatymo redakcija. Prie šio protesto prisijungė ir Švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.

Lietuvos lenkai šeštadienį protestuos prieš švietimo reformą. Tačiau kai kurie Lietuvos politikai ir analitikai piktinasi renginio data – kovo 17 d. Būtent šią dieną prieš 74 metus Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą. Tuo metu baltarusių ir žydų vidurinių mokyklų atstovai lenkų pasipiktinimo švietimo reforma sako nesuprantantys. Sostinės Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje jau dabar tik dalis pamokų vyksta baltarusių kalba.

Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai. Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr.

Ar liberalcentristus iš valdžios išmesti užsimojęs konservatorių vedlys Andrius Kubilius neturės pats palikti premjero posto? Tai gali lemti vienas žmogus – tarkime, kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Įtampa valdančiojoje koalicijoje, kuri buvo kiek atslūgusi, vakar vėl pašoko iki lubų. Konservatoriai pateikė liberalcentristams ultimatumą – arba jie per savaitę paaukoja vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, arba visi bus išmesti iš valdžios.

Angliškai nekalbantys imigrantai iš esmės tampa neįdarbinama „subklase“, pareiškė Didžiosios Britanijos vyriausybės narys Ericas Picklesas. Jo teigimu, nepriimtina yra padėtis, kuomet imigrantų vaikai baigia mokyklas nesugebėdami laisvai kalbėti angliškai kaip anglakalbiai. Britanijos spauda pažymi, kad tai yra pirmas kartas, kai aukšto rango Britanijos politikas taip aiškiai prakalbo apie tokį reikalą.

Latvijos kalbinis klausimas – politinio pobūdžio problema, todėl jį spręsti referendumu nebuvo būtina. Tokią nuomonę antradienį Seime išsakė dauguma Saeimos Parlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės delegacijos narių. Spaudos konferencijoje „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“ grupės pirmininkas Romualdas Ražukas teigė, kad referendumas buvo nemalonus ir provokuojantis procesas, bet jo rezultatus jis vertina teigiamai.

Beveik pusei iš 6000 šiuo metu pasaulyje naudojamų kalbų, UNESCO vertinimu, gresia išnykimas. Kas dvi savaites išnyksta viena kalba, trečiadienį Bonoje pranešė Vokietijos UNESCO komisija. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) sudarė kalbų, kurioms gresia išnykimas, atlasą. Jame šuo metu išvardytos 2474 kalbos. Tarp jų yra 230 kalbų, išnykusių nuo 1950 metų. Atlasas kas savaitę atnaujinamas. Kalbai grėsmė išnykti kyla dėl daugybės priežasčių.

Už dėmesį verstinei literatūrai ir vertėjų darbui Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiemet pagerbė Lietuvos radijo kultūros laidų redakciją. Jai skiriama 2012-ųjų Bičiulių premija. Literatūros vertėjų sąjunga džiaugiasi, kad Jolantos Kryževičienės kuruojamos Lietuvos radijo kultūros laidos kviečia klausytojus domėtis kultūriniu gyvenimu, diskutuoti su kultūros veikėjais, atkreipia dėmesį į svarbius šių dienų kultūros reiškinius ir procesus, analizuoja jos politiką ir opiausias problemas.

Lenkai nori mokyti lietuvius, bet patys nekalba apie lietuvių švietimo situaciją Lenkijoje, sako Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, vertindamas dvišalius santykius. „Reikalo esmė yra ta, ir, mano įsitikinimu, mūsų bičiuliai lenkai nori mus mokyti ir iš mūsų reikalauti ir to, ko mes kai kur ir nepadarėme, reikia tai pripažinti, ir kur mūsų yra pakankamai padaryta, bet jie kitaip įsivaizduoja. Tuo tarpu nekalba arba beveik nekalba apie tai, kokia yra lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų sprendimu sudaryta tarpvalstybinė darbo grupė baigė darbą. Pasiektas rezultatas – sprendimas sudaryti kitas darbo grupes. Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrų vadovaujamos ekspertų darbo grupė Trakuose posėdžiavo penktą – paskutinį kartą.

Latvijoje per dvi savaite buvo surinkta apie 40 tūkstančių parašų už Konstitucijos papildymus, pagal kuriuos rusų kalbai būtų priskirtas valstybinės kalbos statusas. Parašų rinkimas startavo lapkričio 1 dieną ir tęsis iki gruodžio pradžios. Tam, kad būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisų, būtina surinkti apie 154 tūkstančius parašų (dešimtąją dalį visų rinkėjų). Tokiu būdu per pusę duoto laiko buvo surinkta vos trečdalis reikalingų parašų, praneša Lenta.ru.

Lenkijos lietuviai, kaip žadėta, pirmadienį neišgirdo Lenkijos švietimo ministerijos atsakymo, kaip bus keičiamas tautinių mažumų mokyklų finansavimas.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, po trečio posėdžio, vakar iki vėlaus vakaro vykusio Vilniuje, sutarė, kad lenkai didins finansavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuva dėl privalomo lenkų egzamino lenkiškose mokyklose diskusijas tęs. Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, rinkosi į trečią posėdį. Šiame sustikime nemažai dėmesio skirta Lenkijos lietuvių švietimo problemoms. Lietuviai lenkų prašo didinti finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuvių ir lenkų ekspertai prie bendro stalo jau trečią kartą. Problemos irgi tos pačios – naujasis švietimo įstatymas, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Tvarkos ir teisingumo partija gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Leidimas duotas mitingui iki 300 žmonių. Tuo tarpu tą pačią dieną prie Seimo rengiamame lenkų mitinge gali dalyvauti 5,3 tūkst. žmonių. Mitingą partija Tvarka ir teisingumas rengs atsakydama į lenkų mitingą. Kaip teigė partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, lietuviškoms mokykloms Vilniaus krašte yra iškilusi grėsmė.

Valsčiuje nukabinti vandalų išniekinti vietovių pavadinimai lenkų ir lietuvių kalbomis. Vietos valdžia sako nežinanti, ar juos grąžins. Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė teigia nerekomenduosianti jas pakabinti atgal, esą bendruomenė nenori būti painiojama į Varšuvos ir Vilniaus konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Lenkijos vėliavos spalvomis – raudona ir balta iki šiol nenustatyti vandalai praėjusį mėnesį užtepė lietuviškus užrašus ant 28 vietovių pavadinimų lentelių.

Lenkijos Punsko valsčiuje gyvenanti lietuvių bendruomenė atsisako viešųjų užrašų dviem kalbomis. Pasak valsčiui vadovaujančių lietuvių, toks sprendimas priimtas dėl dviejų priežasčių – prieš juos nukreiptų išpuolių bei nenoro veltis į tarp abiejų šalių įsiplieskusį konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje, rašo Delfi.lt. Šią savaitę lenteles, kurias dažais aptepliojo ir apgadino lenkų vandalai, ketinama nuimti. Jas turėtų pakeisti užrašai vien lenkų kalba.

Aukštų lenkų pareigūnų pareiškimus dėl naujojo tautinių mažumų švietimo įstatymo Premjeras Andrius Kubilius sieja su artėjančiais Seimo rinkimais šioje šalyje. Pirmadienį Druskininkuose darbą pradėjo Lietuvos ir Lenkijos ekspertų darbo grupė tautinių mažumų problemoms spręsti, tačiau, nepaisant to, aukšti lenkų pareigūnai vis tiek daro spaudimą Lietuvai savo pareiškimais. „Neturiu ką vertinti.

Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos kartos beraščius.

Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę. Bendruomenės stiprina ryšius N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neigia Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) priekaištus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių sutarčių ir konvencijų tautinių mažumų apsaugos srityje, bei pabrėžė Vyriausybės ir piliečių dialogo svarbą. Pirmadienį vykusiame susitikime su Lietuvos lenkų sąjungos atstovais ministras skatino lenkų atstovus palaikyti nuoširdų ir atvirą dialogą.

Svarstoma leisti naudoti dvikalbes gatvių ar vietovių lenteles tautinių mažumų tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat sudaryti galimybes kreiptis į valstybines institucijas savo kalba, tiesa, atsakymas tokiu atveju vis tiek būtų pateikiamas lietuviškai. Tokie siūlymai yra svarstomi rengiant Tautinių mažumų įstatymo koncepciją. Pagal ją būtų parengtas atitinkamas įstatymo projektas.

53 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje rengiamas piketas, kurio metu Lietuvos lenkai prašys JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą. Tą pačią dieną, solidarizuojantis su Vilniaus kraštu, protesto akcijos įvyks Vašingtone, Čikagoje, Finikse ir Varšuvoje, pranešė Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius. Tai jau antrasis Lietuvos lenkų protesto mitingas prie JAV ambasados Vilniuje.

Birželio 1 d. Alytaus rajono abiturientai laikys lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminą.  Šis egzaminas yra dviejų tipų: valstybinis ir mokyklinis. Valstybinį  lietuvių kalbos(gimtosios) egzaminą laikys 119 rajono vidurinių ir gimnazijų bei 7 profesinių mokyklų abiturientai. Mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikys 52 rajono vidurinių ir gimnazijų bei 115 profesinių mokyklų abiturientų.

Praėjusį savaitgalį Švedijos mieste Vesterose viešėjo tautodailininkų ir menininkų delegacija iš Šiaurės Lietuvos. Juos pakvietė Vesteroso švedų – lietuvių bendruomenė, švenčianti savo dešimtmetį. Vesterosas dėmesiu papirko ne tik lietuvių delegaciją, bet ir čia gyvenančias lietuvių šeimas. Emigrantų vaistas „Niekada negalėjau ir negaliu užmiršti Lietuvos“, – sako buvusi šiaulietė Jurgita Ravaitytė, jau dvyliktus metus gyvenanti Švedijoje, Vesteroso mieste.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina visus, kurie prisideda prie gimtosios kalbos ir lietuviškos knygos puoselėjimo bei spaudos laisvės ir garbingos žurnalistikos stiprinimo.

Ketvirtadienį į Vilnių atvykusios Lenkijos parlamentinės delegacijos nariai neslepia, kad yra nusivylę Lietuvoje priimtu naujuoju Švietimo įstatymu. Lenkijos Seimo narė, Parlamentinės Asamblėjos pirmininko pavaduotoja Urszula Augustyn žurnalistams sakė, kad šis įstatymas, jos nuomone, pablogina Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos sąlygas. „Ligi šiol buvo taip, kad tautinės mažumos pačios pasirinkdavo kalbą, kuria norėdavo mokytis.

Atviras laiškas Lenkijos kolegoms Išsilaisvinus iš sovietinės priespaudos Lenkijos ir Lietuvos santykiai pradėjo sparčiai gerėti. Nors, suprantama, buvo skirtingų požiūrių į atskirus praeities įvykius, esamų problemų sprendimus, tačiau vyravo abiejų tautų konstruktyvus noras bendradarbiauti. Įtampas mėgindavo kelti tik marginalus politiniai veikėjai ir organizacijos. Galima nuspėti ir jų įkvepėjus. Intelektualai, politikai ir žiniasklaida akivaizdžiai buvo konstruktyvumo pusėje.

Seimo narys konservatorius Julius Dautartas mano, kad padėtis Lietuvos tautinių mažumų mokyklose priėmus naujosios redakcijos Švietimo įstatymą nepablogės, o asimiliacijos problema yra dirbtinai išpūsta ir politizuota. Tai parlamentaras pareiškė diskusijoje „Tarpkultūrinio bendradarbiavimo padėtis ir perspektyvos Baltijos šalyse: Rusijos veiksnys“, kurią organizavo Kaliningrado universitetas.

Ketvirtadienį Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose, kuriose nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose valstybinės lietuvių kalbos mokymui bus skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui, atsižvelgta į prezidentės Dalios Grybauskaitės esmines pastabas, teigia šalies vadovės atstovas. Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio, formaliai įstatymas dar nepasiekė prezidentės.

Vilniaus Šolomo Aleichemo vidurinė mokykla – ne tokia kaip kitos. Jos direktorius Miša Jakobas išsikėlė sau tikslą – mokiniai čia turi jaustis kaip namie. O galbūt net geriau. Svarbiausia – bendravimas Valstybinės žydų mokyklos vadovas M.Jakobas pro duris įžengia dar gerokai prieš nuskambant pirmajam skambučiui. Pasitinka besirenkančius vaikus, pasiteirauja, kaip kuriam sekasi, jei reikia – pasisiūlo padėti. Kai moksleiviai suguža į klases, tuomet jis gali imtis savo įprastinių darbų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Vilniuje surengęs Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos išvažiuojamąjį posėdį, teigia, kad Lietuvoje situacija lenkų tautinės mažumos švietime „nėra prasčiausia, bet tendencijos yra prastos, yra bandymas mūsų šitą teisę apriboti“. Trečiadienį spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir kitų šalių europarlamentarai, V. Tomaševskis sakė, kad lenkų tautinės mažumos teisės bus dar ...

Atrodo, kartu su paskutiniuoju nudobtu slibinu nebereikalingi tapo ir jiems galvas kapoję herojai. Dar kurį laiką jie egzistavo, taip sakant, iš inercijos, bet kintant socialinei terpei arba išnyko, arba išsigimė, arba yra priversti maskuotis ir dėtis kuo nors kitu, bet ne savimi.

Vilnijos kraštas – nūdienės Lietuvos politikos silpnoji grandis. Įsisenėjęs Seimo ir Vyriausybės neveiklumas virsta chroniška politine ir net tarptautine liga. Kas atsitiko? Iš dalies tai dėsninga, nes vadinamasis „lenkų klausimas“ Lietuvai ilgus metus buvo svetimas, lietuvių dauguma nė nesuprato, ką jis byloja. Sunku gyventi buvo tik Vilnijos krašto lietuviams, kurie kasdien susidurdavo su vis agresyvesniu „lenkų klausimo“ eskalavimu.

Sausio 19 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas nauja lietuvių kalbos mokymo strategija. Naujoji strategija parengta įvertinus mokinių lietuvių kalbos pasiekimų nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatus, atsižvelgus į šių dienų situaciją ir visuomenės poreikius. Strategijos autorių teigimu, itin svarbu stiprinti moksleivių kalbinę savivertę ir tapatybę bei gerinti lituanistinį ugdymą mokykloje.

Po tautinių mažumų ir Lenkijos valstybės protestų Lietuvos valdžia traukiasi. Atsisakoma žadėtų planų jau nuo kitų metų įvesti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviškų, ir lenkiškų mokyklų abiturientams. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad anksčiausia tokios naujovės data – 2013-tieji. Ir apie idėją bent du dalykus kitakalbių mokyklose mokyti lietuviškai valdžia jau kalba miglotai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijoje veikiančių lietuviškų Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklų mokiniais bei jų mokytojais. Jau tradiciniu tapusiame kasmečiame Kalėdų susitikime su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių vaikais Prezidentė pabrėžė svarbų lietuvių bendruomenių Baltarusijoje vaidmenį puoselėjant lietuvybę, saugojant ir gerbiant savo kalbą, kultūrą ir papročius.

Lenkija atsiuntė Lietuvai notą dėl planuojamų permainų švietimo srityje, tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) nelinkusi jos sureikšminti, rašo Delfi.lt. Tokia pozicija pasirinkta, nes kol kas švietimo įstatymo pataisos dėl lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose dar nepriimtos, taigi „notoje yra tik pasvarstymai apie neegzistuojančias problemas ir apie tai „kas būtų, jeigu būtų“, – komentavo URM pareigūnas. Balsas.