giedrius kiaulakis

„Pokyčiai, kuriuos parodė šie rinkimai, mano manymu, yra gana pozityvūs. Jokios pabaisos neišniro iš gelmių, ir Valdemaras Tomaševskis smarkiai į viršų nepalipo. Jokie aršūs radikalai neišpuolė, viskas tvarkinga, laimėjo gražūs žmonės su kostiumais“, – dėstydamas savo požiūrį į ką tik pasibaigusius savivaldybių ir pirmą kartą vykusius tiesioginius merų rinkimus sakė apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.

Šios kadencijos Seime – rekordinis panaikintų teisinių neliečiamybių skaičius. Nors šis parlamentas dirba dar tik nuo praėjusių metų rudens, teisinis imunitetas panaikintas jau penkiems parlamentarams. Toks teisėsaugos „šefuojamų“ parlamentarų derlius politologų ir apžvalgininkų vertinamas skirtingai. L.Bielinis: sistema valosi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Lauras Bielinis įžvelgia demokratijos brendimą ir sistemos valymąsi.

Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais. Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos. Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete.

 Pirmadienį vakare pasibaigus balsavimui opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratijų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimuose ir suskaičiavus beveik visų skyrių balsus pirmauja dabartinis konservatorių vadovas Andrius Kubilius, lenkiantis europarlamentarą, profesorių Vytautą Landsbergį. Laimi A. Kubilius Preliminariais duomenimis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis atsilieka maždaug 660 balsų.

Nuo 2008 m. abi nepriklausomybės dienas užgrobė “vietos ultranationalistai“, - apie Vasario 16 ir Kovo 11 šventes teigia svarbiausias „nacių medžotojas“, Simono Wiesenthalio centro Izraelio skyriaus vadovas Efraimas Zuroffas (http://blogs.timesofisrael.com). E. Zuroffo teigimu, Kaune jis pasibaisėjo faktu, jog Vasario 16 d. eisenoje dalyvavusių 300 žmonių minioje, kuri vėliau išaugo iki 500, dalyvavo įvairių amžiaus grupių atstovai.

Po šeštadienį prie Graikijos ambasados vykusios protesto akcijos prieš Europoje kylantį dešinįjį ekstremizmą, prasidėjo drama dėl Gediminaičių stulpų. Kairieji prie ambasados atsinešė plakatus, kuriuose šalia raudonu brūkšniu perbrauktos svastikos tokiu pat būdu perbraukti ir Gediminaičių stulpai.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės „mieli epitetai“ prezidentės Dalios Grybauskaitės atžvilgiu gali turėti ilgalaikių politinių padarinių ir atspindi politinį klimatą šalyje. Portalui ekspertai.eu paviešinus Seimo pirmininkės I. Degutienės kabinete prieš pusmetį vykusio pokalbio, kurio metu parlamento vadovė nelabai rinkdama žodžius plūdo šalies vadovę D. Grybauskaitę ir aiškino, kad yra sekama, įrašą, kilo eilinis skandalas.

Spalio 14 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose itin aktyvios tos jėgos, kurios tautybę oficialiai skelbia politinėmis pažiūromis. Lietuvos lenkų rinkimų akcija šįkart šalyje iškėlė ne 25 vienmandatininkus, kaip prieš ketverius metus, bet 39. Taip partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, matyt, tęsia pažadą, kad partija nebebus tik regioninė. Kandidatus partija iškėlė visose – ne tik Vilniaus ir Klaipėdos (kaip anksčiau), bet ir Kauno – apygardose.

Daugiau ar mažiau girtis ir būti populiarūs protingi politikai sieks visada. Kinta tik proceso ypatumai ir priemonės. Pašaukti revoliucijos Prisimenant 1988–1990 metų rinkimų batalijas, kai į Sąjūdžio būstines veržėsi šimtai savanorių, pasiryžusių rinkti parašus, agituoti ir ką nors organizuoti, kai rinkėjų aktyvumas buvo apie 80 proc., o pagrindinė takoskyra – už ar prieš balsuos politikas dėl nepriklausomybės skelbimo, dabartinė kampanija atrodo pilka ir nuobodi.

Kokios savybės reikalingos kandidatui į prezidentus? Diskusija apie tai galėjo prasidėti, kai Vilniaus meras, partijos „Taip“ lyderis, pareiškė, kad dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei reikia alternatyvos.

Prieš referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) balsavo tie, kas labai suinteresuoti per koncesiją (koncesijos sutartį su Japonijos koncernu „Hitachi“ – Balsas.lt) įsisavinti pinigus. Kiti, kurie dabar opozicijoje ir prie dalyvavimo koncesijoje neprileisti, kalba kitaip“, – juokauja politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.

Garliavos košmaras neišvengiamai turės politinių padarinių, perspėja politologai, tačiau politikai bando pasislėpti nuo draskomos mergaitės temos ir siūlo domėtis energetika. Praėjusio ketvirtadienio rytą įvyko prognozuotas Kedžių ir Venckų namų šturmas Garliavoje. Gausios policijos pajėgos įsiveržė į namą ir klykiančią aštuonmetę mergaitę – velionio Drąsiaus Kedžio dukterį – jėga perdavė biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei.

„Tokie dokumentai yra proginiai ir  formalūs, juose niekas niekada nerašo tikrosios situacijos“, – Balsas.lt pareiškė politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. Dalindamasis mintimis po premjero Andriaus Kubiliaus pristatytos ataskaitos Seime jis sakė, kad tikėjosi radikalių reformų, tačiau jų nesulaukė. „Vyriausybė giriasi: mes tą padarėme, aną padarėme.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai paminėjo savo kadencijos mediumą ir jau dabar galima vertinti realius šalies vadovės pasiekimus ir tai, kaip jai pavyksta vykdyti savo rinkiminius pažadus. Siekdamas objektyviai įvertinti D. Grybauskaitės darbą, naujienų portalas Balsas.

Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Švęsti mėgstame Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis „Balsas.

Praėjusią savaitę Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą griauti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ namelius Kuršių nerijoje. Vidutinis statistinis lietuvis (čia tas, kuris rūko kontrabandines cigaretes, nekenčia lenkų bei homoseksualistų ir pasiryžęs paskutiniais žodžiais išplūsti bet kurį, kuris išdrįsta suabejoti prezidentės šventumu ir neklaidingumu) turi pagrindą džiūgauti – pagaliau „buržujams“ prikirpo uodegą.

Rusijos elite dar nuo caro Petro laikų egzistuoja labai svarbi takoskyra – zapadnikai ir slavianofilai. Takoskyros pagrindas nėra labai sudėtingas – zapadnikai laikosi nuostatos, kad Rusija turi perimti kuo daugiau patirties iš Vakarų valstybių ir stengtis tapti viena iš jų pagal politines ir vertybines nuostatas. Slavianofilai mano, kad „Sviataja Rus‘“ turi ieškoti savito raidos kelio, o su nedvasingais ir supuvusiais Vakarais jai nepakeliui.

Kai smogė krizė, iš aukščiausios Lietuvos valdžios koridorių piliečiams buvo išreikšti nurodymai laikytis socialinio solidarumo, t. y., visiems teks susimažinti išlaidas – tiek visų ešelonų oligarchams bei monopolistams, tiek bedarbiams, pensininkams bei Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojams.

Vasario pabaigoje prezidentė  Dalia Grybauskaitė jai būdingu paramilitariniu stiliumi prisakė galų gale užbaigti liustracijos procesą, paviešinant turimus, su KGB susijusius dokumentus. Tragikomiškas dvidešimtmetis Atrodo, kad artėja dvidešimt metų trukusios intrigos, ilgainiui įgavusios tragikomiškų elementų, atomazga. Aišku, džiaugtis dar anksti – minkštakūniai valdininkai, nors ir labai prisibijo šalies vadovės tiesmukos retorikos, be abejo, panaudos savo pamėgtą taktiką.

Praėjusią savaitę paskirtos premijos už išskirtinius laimėjimus fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ir taikos srityse. Šią tradiciją 1901 metais pradėjo turtingas švedų pramonininkas ir išradėjas Alfredas Nobelis. Premijos už mokslo laimėjimus didelio atgarsio visuomenėje nesulaukia - jos paprastai išdalijamos ilgus metus savo laboratorijose plušančioms darbo bitėms baltais chalatais.

Praėjusią savaitę JAV administracijos priimtas sprendimas atsisakyti priešraketinės gynybos bazių Lenkijoje ir Čekijoje sukėlė nemažai aistrų šiose ir gretimose valstybėse. Ko gero, visai be reikalo, nes šis aktas, kaip ir ankstesnis sprendimas jas statyti, geriausiu atveju turi tik simbolinę reikšmę.

Jei Rusijos valdžia ketina rimtai imtis kovos su girtuoklyste, ji turėtų nepamiršti, kad per pastarąjį šimtmetį jau du kartus ši kova sutapo su valstybės žlugimu ir naujos santvarkos sukūrimu. Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė antialkoholinės kampanijos pradžią šalyje, tuo didžiai nustebindamas užsienio žiniasklaidą. Neatsiejamas civilizacijos palydovas. Įvairius atpalaiduojančius gėrimus žmonija vartoja nuo seno.

Trumpiausias darbotvarkės apibūdinimas būtų toks: nieko nauja. Visas mantras Didžiojo aštuoneto (G8) vadovai nuolat kartoja atskirai, tą patį išsako atvykę vienas pas kitą vizito, o susirinkę į krūvą visa tai šūkteli choru. Viešųjų ryšių triukai Kasmetis G8 viršūnių susitikimas jau tapo tokiu rutininiu ir žiovulį keliančiu renginiu, kad šįsyk jį organizavęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi ėmėsi pigių rinkodaros triukų išrinkdamas jam vietą.

Praėjusią savaitę dar kartą dėl niekų susiriejo strateginės partnerės Rusija ir Baltarusija. Rusai prikibo prie baltarusiško pieno, o įsižeidę baltarusiai išrikiavo pasienyje muitininkų kioskus. Skubiai padarytos prognozės, kad Baltarusija neva gali likti be rusiško alaus ir naftos produktų. Dėl alaus anokia čia ir bėda - vien rytinėje Europos Sąjungos dalyje esančios alaus daryklos, o ką jau kalbėti apie Vokietiją, gali nesunkiai aprūpinti Baltarusiją šiuo strateginiu produktu.

Kaip ir galima buvo tikėtis, kuo ilgiau trunka finansų krizė, tuo daugiau atsiranda ne tik nukentėjusiųjų nuo jos, bet ir norinčiųjų pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis pakoreguoti pasaulinės politikos taisykles. Sėkmės istorija. JAV istorija nelabai įdomi, nes primena stebuklinę pasaką, kur trečias brolis kvailelis nei iš šio, nei iš to išgalabija visus slibinus ir ilgai bei laimingai gyvena. Palyginti su Europa, ten viskas buvo labai paprasta ir lengva.

Latvija pirmą kartą po daugelio metų uždraudė prieštaringai vertinamas buvusių SS Latvijos legiono karių eitynes. Formali dingstis - sausio mėnesio riaušės. Piliečių teisė rinktis ir protestuoti ne prie širdies jokiai valdžiai, tačiau legionierių atveju egzistuoja ir didesnė problema - skirtingos istorinės atminties konfliktas. Slogus Niurnbergo palikimas. Visi be išimties karai beprasmiai.

Barrackas Obama buvo išrinktas JAV prezidentu ir dėl žadamų permainų. Lietuvoje tokia praktika taip pat įprasta, tačiau, kitaip nei Lietuvos politiniai veikėjai, B.Obama mėgina vykdyti įsipareigojimus nedelsdamas. Terorizmo problema. Užsienio politikoje permainoms erdvės daug - po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios ponas George‘as W.Bushas „malkų priskaldė“ nemažai. Jo paskelbta kova su terorizmu gana greitai Vakarų pasauliui pradėjo daryti kur kas daugiau žalos nei pats terorizmas.

Į Rusijos televizijas grįžta politinė satyra. Antivyriausybinių demonstracijų banga ir netikėti teismų sprendimai rodo pašlijusią drausmę. Ar mes regime naujo Rusijos valdžios ciklo pradžią? Krizės įtaka politikai. Pasaulinė ekonominė krizė pradeda visai ne juokais veikti įvairių šalių politiką. Tai šen, tai ten plyksteli masiniai protestai su vitrinų padaužymais ar atsistatydina jautresnės psichikos vyriausybė. Įvairios valstybės renkasi skirtingas reakcijos į krizę strategijas.

Davose ar kokiam kitam sambūryje visi kalba gražiai ir atsakingai, o grįžę į savo kabinetus vėl imasi senų darbelių. Viešųjų ryšių triukai. Praėjusią savaitę Šveicarijos mieste Davose vykęs kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas buvo skirtas aptarti bręstančius pokyčius pasaulinėje ūkio ir finansų sistemoje. Kaip gerų ketinimų patvirtinimas buvo numatytas kuklesnis renginio biudžetas.

Į 2009-uosius pasaulis žengia įvairiomis nuotaikomis. Turtingos valstybės nerimauja dėl finansinės krizės, kuri jau pradeda peraugti į ekonominę recesiją, dar nematytą po 1929-ųjų. Neturtingos šalys jokių lūžių nelaukia - joms mūsų krizė ar depresija apskritai juokingos. Ramybė ir taika Žiūrint iš tarptautinio saugumo pozicijų 2009-ieji turėtų pasižymėti pasauline taika ir ramybe, nes ekonominės krizės sąlygomis net patys kietakaktiškiausi politikai priversti elgtis nuosaikiau.

Piratai jau yra svarbus veiksnys pasaulinei ekonomikai, ir naftą eksportuojančios šalys netruks tai įvertinti. O kam rūpi alkani somaliečiai? Senas verslas Piratavimo istorija labai ilga - atsirasti jis turėjo kartu su jūrine prekyba. Šauniais antikos laikais, kai Viduržemio jūroje viešpatavo ir konkuravo graikai bei finikiečiai, aiškios skiriamosios ribos tarp prekybos ir plėšikavimo nebuvo. Piratai visiškai legaliai pardavinėdavo užgrobtus belaisvius vergų turguose.

Nuo pat šaltojo karo pradžios besikeičiančios demokratų ir respublikonų administracijos garantuoja užsienio politikos tęstinumą, todėl nesitikėkime, kad Barackas Obama bus taikos balandis, kuris nelaikys nė vieno kareivio užsienyje. Permainų kultas B. Obama į savo pergalę rinkimuose ėjo su permainų pažadais. Tenka pripažinti, kad Vakarų valstybėse pastaraisiais metais tai buvo pati vaisingiausia rinkimų retorika.

Negalima kategoriškai teigti, kad dabartinę griūtį biržose sąmoningai sukėlė JAV vyriausybė. Tačiau keli faktoriai rodo, jog teoriškai galėjo taip būti. Staigus posūkis Dar rugpjūčio mėnesį atrodė, kad geopolitinės konstrukcijos pasaulyje kinta iš esmės. Prie besaikio vartojimo pripratusios Vakarų valstybės sukandusios dantis mokėjo pasakiškus pinigus už naftą, JAV krėtė finansų krizė, doleris krito iki neįsivaizduojamų žemumų.

Turbūt vienos rankos pirštų užtektų suskaičiuoti konfliktams, kurie buvo sėkmingai išspręsti padedant JT Saugumo Tarybai, bet tai nublanksta prieš daugybę jos nesėkmių, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo 23 dieną Niujorke prasidėjusi kasmetinė Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja - beveik visų pasaulio valstybių atstovų forumas - tęsis iki spalio 1 dienos. Trumpa priešistorė Jungtinių Tautų organizacija buvo įkurta 1945 metais, tuoj po Antrojo pasaulinio karo.

Kasandros tipo žmonėms, kurie nebijo akistatos su tiesa, kad ir kokia nemaloni ji būtų, agresyvūs Rusijos veiksmai prieš gretimas valstybes tebuvo laiko klausimas, rašo „Lietuvos žinios“. Sunki Kasandros pareiga Praėjusią savaitę teko paminėti liūdną sukaktį - prieš 7 metus keliolika islamo fanatikų keleiviniais lėktuvais taranavo pastatus ir nužudė kelis tūkstančius civilių žmonių.

Pastaraisiais dešimtmečiais JAV respublikonai laikomi „dešinesniais“ už demokratus, tačiau vienintelis tai pagrindžiantis veiksnys yra tas, kad už demokratus labiau balsuoja tie, kas save priskiria kairiesiems, o respublikonus palaiko konservatyvesnių pažiūrų žmonės, rašo „Lietuvos žinios“. Jungtinėms Valstijoms beliko paskutinis, nors ir gana ilgas, žingsnis iki naujo prezidento išrinkimo - demokratų ir respublikonų suvažiavimuose galutinai palaiminti partijų kandidatai.

Paradoksas, tačiau demokratiškieji Vakarai ne itin džiūgauja, kad dar viena pasaulio valstybė atsikrato diktatūros ir grįžta prie demokratijos. Rugpjūčio 18 dieną beveik devynerius metus Pakistanui vadovavęs Pervezas Musharrafas paskelbė, jog rengiasi atsistatydinti. Šalies laukia dar vienas esminis pokytis, kurių ji per savo neilgą istoriją jau patyrė visai nemažai.

Netikėtai paaiškėja, kad Gruzijos kariuomenė ne tik sugeba užimti Pietų Osetijos teritoriją per 12 valandų, bet ir nė nemano trauktis, kai rusai meta prieš ją gana nemenkas savo pajėgas. Rusenantys konfliktai 1991 metais Sovietų Sąjunga subyrėjo, bet Rusijos „valstybininkai“ ėmėsi priemonių atsiskyrusias teritorijas palikti savo įtakos zonoje.

Karo teisės standartai labai savotiški - jie galioja tik visiškai sunaikintoms valstybėms (Vokietijai, Japonijai) arba toms, kurios mažos ir silpnos (Serbija, Kroatija, Lietuva). Praėjusią savaitę pasaulį apskriejo labai netikėta naujiena - Serbijoje sulaikytas bene garsiausias karo nusikaltimais kaltinamas asmuo Radovanas Karadžičius. Tiek jo 12 metų trukęs slapstymasis, tiek sulaikymo aplinkybės verti pelningo Holivudo trilerio.

Paradoksalu, bet 34 šiemetinis Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas vėl grįžo prie klausimo, dėl kurio grupė ir buvo suformuota - naftos kainos ir jų kilimo žala pasaulio ekonomikai. Liepos 7-9 dienomis, kai Lietuvoje prekybininkai skaičiavo pelną, o visi kiti nuostolius po eilinio ilgojo savaitgalio, 8 didžiųjų pasaulio valstybių grupė G8 susirinko Japonijoje į savo kasmetinį neformalų forumą.

Apklausiami lietuviai vardija nemėgiamiausias visuomenės grupes ir apie diskriminaciją bei netoleranciją nesusimąsto, tuo tarpu ekspertai bei politikai ieško priemonių, kaip skatinti įvairių visuomenės grupių sugyvenimą kartu ir rengia antidiskriminacinę programą.

Jau beveik mėnuo netyla kalbos dėl skustagalvių demonstracijos Kovo 11-ąją. Gana netikėtai jaunieji ekstremistai susilaukė ir žiniasklaidos, ir politikų dėmesio. Būtent tas ažiotažas labiausiai ir domina, nes pats White Power skustagalvių grupuotės egzistavimas Lietuvoje yra anokia naujiena. Jie mūsų šalyje veikia maždaug nuo 1994 metų. Bet galbūt jie tik dabar tapo gausesni, aktyvesni ir labiau matomi? Irgi ne.