Spalio 14 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose itin aktyvios tos jėgos, kurios tautybę oficialiai skelbia politinėmis pažiūromis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija šįkart šalyje iškėlė ne 25 vienmandatininkus, kaip prieš ketverius metus, bet 39. Taip partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, matyt, tęsia pažadą, kad partija nebebus tik regioninė. Kandidatus partija iškėlė visose – ne tik Vilniaus ir Klaipėdos (kaip anksčiau), bet ir Kauno – apygardose. Į savo gretas V. Tomaševskis, siūlantis lietuviams integruotis Vilniaus krašte, sėkmingai integravo ir „Rusų aljanso“ atstovus.
Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis dėl to nėra nustebęs. „Nieko labai keisto čia nėra – V. Tomaševskis dar prieš gerą pusmetį deklaravo, kad „Akcija Wyborcza“ planuoja nebebūti vien lenkų mažumos partija ir mėgins „dirbti“ nacionaliniu lygmeniu. Todėl jie inkorporavo partiją „Rusų aljansas“, kurios narių buvimas sąraše leidžia tikėtis rusų bendruomenės balsų Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine. Iš „lietuviškų“ partijų atstovų „Akcijos Wyborczos“ sąraše matome Liaudies partijos likučius – ši vieno lyderio politinė jėga įgrimzdo į gilią komą, kartu savo lydere. Lietuviškos pavardės sąraše (Kazimiros Prunskienės sūnus gavo ketvirtąjį numerį) leidžia tikėtis vieno kito balso ir „Akcijai Wyborczai“ neįprastose apygardose. Tokių politinių jėgų vienijimasis teikia peno visai neblogoms sąmokslo teorijoms, bet negaišiu laiko jas rutuliodamas, nes vis tiek niekas nepatikės ir dar gali liepti atsiprašyti teisme“, – sakė apžvalgininkas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo V. Tomaševskio dalyvavimas prezidento rinkimuose, kuriuose jis gavo vos 4,68 proc. balsų, padėjo dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei laimėti jau pirmame ture, nes tada iš viso balsavo vos kiek daugiau nei pusė visų rinkėjų.
Iš kitos pusės į Seimą, per koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“ kandidatuoja Lietuvos tautininkų sajunga ir taip pat atvirai nacionalistinė Lietuvos centro partija.
