Anot jo, „tai teikia tam tikrų vilčių, kurios gal ir bus, o gal ir nebus sudaužytos“.
Senuosius nušlavė nepartiniai kandidatai
Kalbėdamas apie tai, kokią reikšmę turi pirmą kartą vykę tiesioginiai merų rinkimai, G. Kiaulakis sakė vertinantis tai teigiamai: „Mano manymu, tai atliko pozityvų vaidmenį. Lietuviai yra šiek tiek feodalinio mąstymo – tai liudija jų totalinė amžinoji neapykanta parlamentui ir meilė prezidentui, net ir tam, kurį nuvertė, nes tauta nebuvo už tai, kad jį nuverstų. Tad kai savivaldybių rinkimuose atsirado ši naujovė, jog renkame asmenybę, kuri bus rajono galva, susidarė įspūdis, kad ir norinčių balsuoti atėjo daugiau negu įprastai, ir susidomėjimas rinkimų kampanija buvo. Bet matosi, kad partijų tauta nemėgsta, nes labai daug visuomeninių judėjimų išlindo, ir būtent dideliuose miestuose. Aš buvau linkęs manyti, kad provincijoje, nedideliuose regionuose, kur visi visus pažįsta, kaimynas už kaimyną balsuos. Bet ir Kaune, ir Šiauliuose, ir Panevėžyje viską nušlavė būtent nepartiniai kandidatai.“
„Galbūt tai rodo, kad nusibodo lietuviams feodalinės struktūros?“ – pridūrė apžvalgininkas. Anot jo, nors socialdemokratai ir konservatoriai teigia, esą rinkimai jiems buvo sėkmingi, „matyti, kad yra tam tikrų nerimo ženklų“.
Sėkmingi verslininkai įsivaizduoja galintys vadovauti bet kam
Svarstydamas, dėl kokių priežasčių į aukščiausius vietos savivaldos postus pretendavo sėkmingai dirbantys verslininkai, pavyzdžiui, Kauno miesto meru išrinktas „Vičiūnų“ įmonių grupės steigėjas ir vadovas Visvaldas Matijošaitis, apžvalgininkas daro prielaidą, kad šie žmonės į savivaldą eina greičiausiai ne savo verslo reikalų tvarkyti, o vedami garbės troškimo ir tikėdami, kad sėkmingai gali tvarkytis bet kurioje srityje.
„Neįžiūrėčiau čia korupcinių elementų. Kaip pats V. Matijošaitis sakė, kas jam tas Kaunas, jei jo žuvys eina visomis kryptimis parduodamos. Gal mano požiūris labai subjektyvus, bet manau, kad žmonėms, kurie daug pasiekia versle, tam tikru momentu tai nusibosta ir norisi išbandyti save kitoje srityje. Sėkmingi žmonės įtiki, kad jie yra genialūs visame kame ir kad jei aš čia buvau genialus – viską sutvarkiau, ir dabar sutvarkysiu viską tenai. Gal tai garbės troškimas, bet tai būdinga sėkmingiems žmonėms – jie mano, kad viskam gali vadovauti: gali fabrikui, gali savivaldybei. Duos kas nors karo laivą arba diviziją – ir jiems vadovaus. Ir sėkmingai, be kokios abejonės“, – naujienų portalui balsas.lt sakė G. Kiaulakis.
„Manau, kai kurių turtingų žmonių posūkis į politiką susijęs su tuo, kad ta pati veikla nusibodo, pinigai, – kai turi didelę kompaniją, kapsi savaime, ir tada galbūt norisi kitokio adrenalino. Nemanau, kad krabų lazdelių fabrikų savininkas Kaune statys auksinį tualetą“, – svarstė jis.
Iškilo „nelabai purvini“ žmonės
G. Kiaulakio teigimu, šie rinkimai jam pasirodė teikiantys vilčių, nes „yra daug apsivalymo“. „Ir neaiški publika, ir senosios dominuojančios partijos gavo į paslėpsnius. Kėdainių rajonas labai stipriai reabilitavosi tautos akivaizdoje ir parodė, kad nėra jau toks visas parsiduodantis už bet ką. Ir Vigelis (ilgametis Švenčionių rajono savivaldybės meras „darbietis“ V. Vigelis, – red. past.), kuris net ir liberalu yra buvęs prieš 15 metų, neišsilaikė. Iškilo daug naujų žmonių, kurie nėra labai purvini“, – sakė apžvalgininkas.
Liberalų sėkmę, anot jo, iš dalies lėmė ir protesto balsai, nes „daugeliui mąstančių žmonių konservatoriai ir socialdemokratai jau seniai yra nusibodę, bet kita vertus, tai nėra bukas protestas, nes balsuota už (bent jau vizualiai) šviesesnius žmones“.
„Galbūt jie irgi nepateisins vilčių ir paaiškės, kad yra „chapugos“, kaip ir kai kurie iki jų buvę, bet kol kas aš į juos žiūriu gana pozityviai ir su viltimi – gal jie pakels politikos standartus į švaresnį lygmenį? O gal po 4 metų mes ir juos keiksime, nes bus pridaryta neaiškių brangiai kainuojančių ir nepasiteisinusių projektų, ir nušluosime savo balsais. Pažiūrėsime – jie dar nebuvo taip aukštai užlipę, kaip dabar“, – mintimis dalijosi apžvalgininkas G. Kiaulakis.
