Jau beveik mėnuo netyla kalbos dėl skustagalvių demonstracijos Kovo 11-ąją. Gana netikėtai jaunieji ekstremistai susilaukė ir žiniasklaidos, ir politikų dėmesio. Būtent tas ažiotažas labiausiai ir domina, nes pats White Power skustagalvių grupuotės egzistavimas Lietuvoje yra anokia naujiena. Jie mūsų šalyje veikia maždaug nuo 1994 metų.
Bet galbūt jie tik dabar tapo gausesni, aktyvesni ir labiau matomi? Irgi ne. Skustagalvių judėjimo aktyvėjimas ir ženklus gausėjimas pastebimas maždaug nuo 2003-ųjų. Kaip tik tais metais jie pirmą kartą pražygiavo Gedimino prospektu Kovo 11-ąją, skanduodami „Lietuva – lietuviams“, ir tokios eitynės būdavo kasmet (beje, iki 2003-ųjų jie irgi žygiuodavo, tik kitais maršrutais, ir vieno tokio žygio metu, jų pačių teigimu, demonstratyviai šlapinosi ant Seimo vartų). Tuo pat metu pagausėjo ir išpuolių prieš užsieniečius. Šiuo metu skustagalviai nedaro nieko, ko nedarė 2004-2007 metais, tad visiškai neaišku, kodėl pereita nuo problemos ignoravimo prie itin aktyvaus eskalavimo, nors pati problema visiškai nepasikeitė
Taip pat negalima teigti, kad apie skustagalvius visuomenė iki šiol nebūdavo informuojama. Kai Rytis Juozapavičius dar dirbo LRT, jis periodiškai (1-2 kartus per metus) gvildendavo dešiniojo ekstremizmo temą radijo laidose, o vienoje televizijos laidoje netgi buvo parodytos 2003-ųjų Kovo 11-osios eitynės. Esu konsultavęs ir kitus žurnalistus, kurie rengė reportažus šia tematika, ir, be abejo, buvo nemažai reportažų ir be mano pagalbos. Taigi, tema buvo nuolat aptariama ir pasiekdavo gana plačią auditoriją, tačiau niekad nesusilaukdavo jokio atgarsio. Ir štai 2008 kovo mėn. staiga kyla ažiotažas, praktiškai balansuojantis ant isterijos ribos.
Ilgai sukau galvą dėl galimų tokio ažiotažo priežasčių. Galimas atsakymo variantas, kad tai patraukli istorija pritraukti žiūrovų/klausytojų/skaitytojų, atrodė silpnas dėl aukščiau išvardytų priežasčių. Nusprendžiau palaukti, kol kas nors ką nors prasitars, ir bus galima bandyti lipdyti sąmokslo teoriją.
Ilgai laukti nereikėjo. Prasitarė, kaip jau įprasta, mūsų atlapaširdis ambasadorius Ispanijoje. Cituoju jo tekstą iš www.lrytas.lt (kovo 29 d.): „Esu įsitikinęs, jog Lietuvoje kaupiasi nepakantumo, netolerancijos ir pykčio energija, kuri nuolatos yra eskaluojama keliolikos intelektualų. Bet kai ši bloga energija išsiverš į populizmo apkvaitintą minią, intelektualai to proceso nesustabdys. Jie paprasčiausiai pabėgs į krūmus. Tačiau skustagalviai skinai juos ir ten suras.“
Tad, kaip bebūtų nuobodu ir banalu, skustagalvių klausimo eskalavimą tenka sieti su jau metus vykstančiomis diskusijomis apie „valstybininkų klano“ veiklą, tiksliau su nauju diskusijų etapu.
Iš tiesų šiuo metu diskusijos apie „valstybininkų klaną“ yra praėjusios kelis etapus. Iš pradžių buvo bandoma išdidžiai nutylėti, pagrįstai tikintis, kad po dviejų trijų savaičių visiems tema pabos, ir tauta grįš prie Radžio ar sutuoktinių Riaubiškių asmeninių reikalų. Bet tema daugumai pasirodė įdomi ir jos nagrinėjimas nesiliovė.
Po to buvo bandoma viską neigti, motyvuojant tuo, kad labai jau viskas absurdiškai skamba. Bet irgi neišdegė, nes ir VSD „kurmiai“ visko Seime prišnekėjo, ir tas pats ambasadorius Ispanijoje bei kiti plepesni „valstybininkams“ priskiriami asmenys kažką prasitardavo, tad visko neigimas ėmė atrodyti kvailokai. Be to, kiekvienas Lietuvos aktualijomis besidomintis žmogus jau seniai nutuokia, kad didelė dalis mūsų politinio, biurokratinio, verslo, teisėsaugos ir žiniasklaidos elito tarpusavyje yra susiję glaudžiais neformaliais ryšiais, kurie padeda jiems sukti gana pelningus verslus. Kad pakliūtum į tą sistemą ir galėtum naudotis jos teikiamomis privilegijomis, turi būti kažkieno žmogus ir tam kažkam besąlygiškai atsidavęs, o išsilavinimas ir sugebėjimai lieka antraeilis dalykas.
Tokia asmeniniais neformaliais ryšiais paremta sistema labai primena feodalinę, jos nariai iš kitų žmonių išsiskiria privilegijomis (pvz., vykdyti statybas nacionaliniuose parkuose ar apsitverti priėjimus prie vandens telkinių), taip pat mėgsta, kaip senovės didikai, vieni kitiems, progai pasitaikius, kabinti ordinus ir titulus. Jei toks privilegijuotasis susikompromituoja ir praranda šiltas pareigas, jam nedelsiant suieškomos analogiškos. Skirtingai nuo tikrosios feodalinės tvarkos, klestėjusios viduramžiais, tokia neformali sistema nebegali būti viešai įteisinta, nes mūsų laikais kiekviena save gerbianti valstybė teigia, kad prieš įstatymą visi lygūs ir suverenitetas priklauso tautai. Tačiau neformaliais ryšiais paremta feodalinė-švogerinė sistema funkcionuoja dar geriau, nes konspiracijos laikymasis ją gerokai sustiprina. Ir nėra labai svarbu, kaip ta sistema bus įvardyta: ar „valstybininkų klanu“ (V. Vasiliauskas), ar „politine mafija“ (L. Donskis), ar „sveiko proto žmonėmis, sudarančiais šalies stuburą“ (R. Lopata).
Taigi, niekas nebesiginčija dėl įtakingos neformalios grupuotės egzistavimo, skiriasi tik jos vertinimai, dėl kurių ir vyksta gana vieša diskusija. Neformalios valdančios grupuotės priešininkų stipriausias argumentas ko gero yra tas, kad tokia grupuotė yra ne visai teisėta. Na, o šalininkai labiau akcentuoja grupuotės nuopelnus nacionaliniam saugumui. Tik va, kalbos, kad „valstybininkai“ mūru dengia Lietuvą nuo Rusijos įtakos, skamba šiek tiek komiškai, nes jų tarpe nuolat šmirinėja „Gazprom‘o“ tarpininkai, KGB rezervistai ir panašūs įtartini tipai, kurių indėlis į pasipriešinimą Rusijai kažkaip sunkiai įsivaizduojamas.
Dar „valstybininkams“ lietuviška politinė mitologija visai pagrįstai priskiria R. Pakso pašalinimą iš prezidento posto. Tačiau tuo dabar nelabai kas nori girtis, nes artėja Seimo rinkimai, po kurių Tvarkos ir teisingumo partijos dalyvavimas, formuojant vyriausybę, yra visai tikėtinas, ir „paksistų“ atžvilgiu dabar daug kas švelnina toną, nes ko gero teks „dirbti“ ranka rankon.
Bandymai daryti teroristą iš Algirdo Petrusevičiaus buvo, švelniai tariant, apgailėtini. Kuo dar galim. Trankiai marširuojantys neramaus būdo jaunuoliai, pasidabinę militaristine simbolika yra iš tiesų visai neblogas baubas sočiam apsnūdusiam miesčioniui, kuris lengvai puola į paniką – naciai puola. Nesvarbu, kiek jų, ir kaip aktyviai, bet gelbėkitės, kas galit. O valstybininkams priskiriamas „Lietuvos rytas“ paniką kelti moka dar ir kaip. Ištrimituotą naujieną pasičiumpa kiti laikraščiai, politikai priversti reaguoti ir reikalauja iš teisėsaugos aktyvių veiksmų. Žodžiu, skustagalviai susilaukia tiek dėmesio, kad net patys pasijunta nejaukiai. Ir čia atsklinda raminantis balsas iš Ispanijos – nebijokit, piliečiai, miegokit ramiai, „šalies stuburas“ jus patikimai saugo, o neramumus kurstantys „intelektualai“ greit susilauks pelnyto atkirčio – išrausim stalinizmą su šaknimis.
Na va, visai linksma sąmokslo teorija išėjo. Linksmumą kiek mažina tik stipri nuojauta, kad savo eilės dar laukia nemažai baubų, kuriais būsime gąsdinami iki pat Seimo rinkimų.
Giedrius Kiaulakis
