„Mano manymu, jie [Tautininkų Sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ – LRT.lt] nelabai gali ką pasiekti tokiais parlamentiniais būdais, nes per pastaruosius 20 metų nieko taip ir nepasiekė. Man, kaip žmogui, kuris aprašinėja šių partijų veiklą nuo pat jų veiklos pradžios, kažkuria prasme truputį džiugu, kad jos galiausiai atrado viena kitą ir susijungė. Sprendžiant iš vadovų pasisakymų, jos visai tuo džiaugiasi (tik kažkodėl to nedarė 20 metų)“, – sako G. Kiaulakis.
Jo pastebėjimu, Lietuvos politikoje vyrauja tendencija, kad, kai susijungia dvi menkos partijos, paprastai naujoji sąjunga rinkimuose nesurenka daugiau balsų nei iki tol. G. Kiaulakis pabrėžia, kad, remiantis jo atliktais stebėjimais, tokia situacija susiklosto ne dėl to, kad lietuviai nepritartų nacionalistinėms pažiūroms.
„Kažkuria prasme truputį keista, kad per rinkimus nei tautininkai, nei „jaunalietuviai“ ar kokia Vytauto Šustausko „Laisvės sąjunga“ gan smarkiai neblizga jau daug metų, jeigu neskaičiuotume kai kurių prošvaisčių. Gal tai susiję su menkais organizaciniais partijų vadovų gebėjimais. Visada jaučiu jų susidvejinimą“, – svarsto apžvalgininkas.
Anot jo, nacionalistinės ideologijos neišvengiamai turi turėti šiokios tokios agresijos užtaisą, nes reikia išreikšti priešiškumą nepriimtiniems asmenims ar jų grupėms, tačiau šios dvi partijos, kai turi galimybę viešai pripažinti antipatiją, tuo nepasinaudoja.
„Savo neviešoje medijoje, bendraudami tarpusavyje ar su žmonėmis, kuriais pasitiki, jie gana atvirai deklaruoja savo priešiškumą kai kurioms grupėms, kurioms nori tai deklaruoti. Bet, kai papuola į eterį, prasideda kitokios kalbos – mes iš tikro ne tokie, esame beveik liberalai, tik truputį kitokie, mes visai nepikti ir prieš nieką nieko neturime“, – tvirtina G. Kiaulakis, pridėdamas, jog tokiu būdu nacionalistines idėjas skleidžiančios partijos praranda rinkėjų palaikymą.
J. Panka: neatmetame ir kitų politinių jėgų prisijungimo galimybių
Tautininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka patvirtino, kad antradienį partijos pasirašė deklaracijoje, kurioje numatoma, jog artimiausiuose Seimo rinkimuose Tautininkų Sąjungą ir „Jaunoji Lietuva“ dalyvaus kaip viena politinė jėga. „Žinoma, neatmetame ir kitų politinių jėgų prisijungimo galimybių. Lygiagrečiai vyksta derybos su Lietuvos centro partija, tačiau su jais nėra iki galo sutarta. Manau, paaiškės artimiausiu laiku“, – pridūrė J. Panka.
Savo ruožtu „Jaunosios Lietuvos“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius antrina, jog kol kas partijos nesusidūrė su nuomonių skirtumais. Jo teigimu, taip yra todėl, kad abi partijos remiasi ta pačia politine ideologija. Anot politikų, pagrindinai partijų tikslai ir vertybės sutampa.
„Pagrindiniai tiksliai, vertybės yra tautiškumas, lietuviška Lietuva, lietuviška valstybė. Antradienį pasirašytoje deklaracijoje išskiriame, kad mus vienija bendri iššūkiai, su kuriais norime kovoti. Tai yra iššūkiai nacionaliniam suverenitetui, dorai šeimai, demokratijai, ekonomikai ir socialiniam teisingumui. Praktiškai mūsų tikslas – lietuviška, stipri valstybė, kurioje būtų gera gyventi mūsų tautai, kur nebūtų stiprios imigracijos, emigracijos“, – siekius vardija J. Panka.
Jis taip pat pabrėžia, kad tiek Tautininkų Sąjungos, tiek „Jaunosios Lietuvos“ nesėkmė savivaldybių rinkimuose nėra priežastis, dėl kurios buvo nuspręsta suvienyti politines jėgas, tačiau tvirtina, kad susijungimas gali lemti didesnį rinkėjų palaikymą artimiausiuose Seimo rinkimuose.
„Nesureikšminčiau laikinų nesėkmių, tačiau, kaip sako lietuvių liaudės patarlė, kur du stos, visą laiką daugiau naudos. Sujungę partijas, turėtume daugiau kaip 3 tūkst. narių visoje Lietuvoje. Su tokia jėga jau galima dalyvauti didžiojoje dalyje vienmandačių apygardų ir tokiu būdu sustiprinti rezultatą ir daugiamandatėje apygardoje“, – teigia J. Panka.
Neigiamą įvaizdį kuria oponentai?
Paklausti, ar, sujungus jėgas, bus stengiamasi pagerinti sąjungos įvaizdį, abu politikai akcentavo, jog neigiamą įvaizdį dažnai kuria oponentai, remdamiesi stereotipais.
„Visada stengiesi sukurti tokį įvaizdį, koks esi, kokia yra politinė organizacija, kokie žmonės yra politinėje organizacijoje, tačiau įvaizdį kuria ir priešininkai, nelabai geranoriškai nusiteikę mūsų atžvilgiu“, – tikina S. Buškevičius.
Jam antrina ir J. Panka, neslepiantis, kad pirmasis darbas bus apginti sąjungos garbę ir įtikinti žmones, jog tie stereotipai yra dirbtiniai, o partijų nariai nėra naciai.
„Demografinė situacija yra visai tragiška. Žmonės emigruoja. Dabar kalbama apie drastiškus darbo kodekso keitimus. Taip pat mes matome, kad įvestas euras, o žmonių algos nekyla, kainos kyla. Tokioje situacijoje žmonės balsuoja. Jie yra apgauti. [...] Matome, kokios grėsmės yra už sienos. Iš tikrųjų liberalai prieš keletą metų sakė, kad apskritai reikia panaikinti finansavimą kariuomenei, nes mes nesiruošiame su niekuo kariauti, o geriau skirkime tas lėšas verslui ir studentams“, – atkreipia dėmesį J. Panka.
