julius panka

Rinkimų karštinė jaukia politikų protus. Pagarsėjęs nacionalistas, į Seimą ne pirmą kartą bandantis prasibrauti Julius Panka viešai grasina susidoroti su jam neįtikusiu verslininku. Šis gūžčioja pečiais ir politiką vadina psichiškai nesveiku. Panką rinkimams priglaudusi „Tvarkos ir teisingumo" partija raudonuoja, bet sako nieko savo kandidatui padaryti negalinti. „Gerbiamas rinkėjau, kviečiu į susitikimą su kandidatu, pasiimkite pleistro, binto ir jodo.

Prieš savaitgalį planuojamas homoseksualų eitynes internete ėmus plisti marškinėliams „Taip! Aš – „homofobas“, atvirai apie savo seksualinę orientaciją kalbantis vilnietis studentas Justas (pavardė redakcijai žinoma – red.) tv3.lt papasakojo, kad tokia žmonių saviraiška yra jų  žodžio laisvės forma, ir ji nėra kažkaip įžeidžianti. Pasak Justo, kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę, taip pat ir Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka, platinantis minėtus marškinėlius.

Socialinėje erdvėje sparčiai plinta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininko, Tautininkų sąjungos vicepirmininko Juliaus Panko nuotrauka kraunant bananus. Šūkiu „Lietuva lietuviams“ žinomas J. Panka neslepia, taip jis įsidarbino vokiško kapitalo parduotuvėje „Lidl“. „Taip tai tiesa, tačiau tai visai nesusiję su mano politine ir visuomenine veikla. Mane liūdina, kad nuotrauka buvo padaryta be mano atsiklausimo ir be mano darbdavių žinios.

Šią savaitę minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą vėl vyks dvejos – jaunųjų konservatorių ir tautininkų – organizuojamos eitynės, dėl pastarųjų nerimaujant Lietuvos žydų bendruomenei. Jaunųjų konservatorių lygos vadovas Teodoras Žukas BNS sakė, kad kovo 11-osios eitynės vyks tradiciškai nuo Nepriklausomybės aikštės iki Vilniaus arkikatedros. Jis teigė, kad joms savivaldybės leidimas nereikalingas, nes jų dalyviai žygiuos už Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir orkestro.

Solidarumo su pabėgėliais šalininkai priekaištauja oponentams, kad jų nurodomos priežastys, kodėl lietuviai turi priešintis pabėgėlių apgyvendinimui Lietuvoje, yra rasistinės, remiamasi nepagrįstomis baimėmis bei stereotipais apie kultūras ir religijas. Prieš pabėgėlius nusiteikę lietuviai sako, kad jie - prieš šių žmonių įsileidimą, nes nori išvengti „dviejų kultūrų susidūrimo“ ir iškilsiančių nesaugumo problemų.

Antradienį Kaune vyko tradicinė Tautinio jaunimo sąjungos organizuojama eisena. Kasmet minint Valstybės atkūrimo dieną per miesto centrą žygiuojantys tautininkai šiemet pasirinko šūkį „Lietuva yra mūsų“, tuo pabrėždami savo nepritarimą pabėgėlių perkėlimui į Lietuvą. „Šių eitynių šūkis – „Lietuva yra mūsų“, nes mes matome sudėtingą geopolitinę situaciją, sudėtingą ES situaciją, kai realiai ES yra ant iširimo ribos. Alkanų ir piktų imigrantų ordos jau beldžiasi į mūsų vartus.

Jeigu bus pagrįsta, kad dviguba pilietybė naudinga Lietuvai, tada ją palaikys ir visuomenė, teigia buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius. „Turime įtikinti Lietuvos visuomenę, kad tai yra naudinga Lietuvai. Mes negalime matyti tik išeivijos intereso, negalime matyti tik tų žmonių, kurie išvyko interesų, reikia matyti čia gyvenančių žmonių interesus, lūkesčius ir pan.

 Tautininkų Sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ susijungimas neturės jokios naudos šioms partijoms, nes jos yra per silpnos, jų vadovai neturi reikiamų organizacinių sugebėjimų, o partijos nesugeba laikytis tvirtos pozicijos. Taip teigia apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. „Mano manymu, jie [Tautininkų Sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ – LRT.lt] nelabai gali ką pasiekti tokiais parlamentiniais būdais, nes per pastaruosius 20 metų nieko taip ir nepasiekė.

Tautininkų sąjugnos lyderis Julius Panka teigia, kad jiems svarbiau ne mero postas, o partijos atstovai savivaldybių tarybose. ,,Matosi, kad kova vyko tarp pinigų, o ne idėjų. Bent jau pirmos keturios vietos – tai tikrai matosi, kas kiek investavo ir žmonės turbūt žiūrėjo pagal piniginius dalykus, - komentuodamas rezultatus, kuriuos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, sakė J. Panka. - Mums, kaip ir planavome, kol kas neblogai sekasi Pasvalio rajone.

 Pirmadienį, minint Vasario 16–ąją, Kaune vyko Lietuvos tautinio sąjungos (LTJS) organizuojamos eitynės. „Mes niekada neskaičiuojame, kiek žmonių susirenka. Oras gražus, renginių daug – ateina tie, kam yra svarbu būtent taip paminėti. Kiek ateis, tiek džiaugsimės“, – žurnalistų paklaustas, kiek dalyvių šiemet tikisi eitynėse sakė LTJS atstovas Julius Panka. Pernai eitynės pritraukė apie 2 tūkst. dalyvių. Šiemet, policijos duomenimis, eisenoje dalyvavo apie 1 tūkst. žmonių.

 Tautininkų sąjunga rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą sostinės Žirmūnų apygardoje kelia Ričardo Garuolio kandidatūrą. Kaip BNS informavo partijos vadovas Julius Panka, tautininkai pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė pareiškinius dokumentus. R. Garuolis tautininkų rinkimų sąraše taip pat įrašytas kaip kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

 Kandidatai į Vilniaus merus skirtingai vertina Žaliojo tilto skulptūras: vieni jas siektų palikti, kiti - kuo greičiau nukelti. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, kuo greičiau atsikratyti ant žaliojo tilto esančių skulptūrų siektų konservatorių kandidatas į Vilniaus merus Mykolas Majauskas, vertindamas jas kaip pasityčiojimą iš nukentėjusiųjų nuo sovietinio režimo, taip pat jų nukėlimui pritartų liberalas Remigijus Šimašius.

Sulaukęs atsakymo, kad netinkamai atsakiau į J. Pankos raginimus Lietuvoje įvesti lygiavą, tik pridėsiu kelis esminius dalykus, kurie dažnai praslysta pro emocingų žmonių regos lauką. „Ponas Vilis Normanas teigia: "Julius Panka įžvelgia didelę neteisybę, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojai uždirba daugiau nei nekvalifikuoti darbininkai." Mano straipsnyje tokių įžvalgų tiesiog nėra.

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka įžvelgia didelę neteisybę, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojai uždirba daugiau nei nekvalifikuoti darbininkai. Jis čia įžvelgia senovišką kastų sistemą, kurioje žmonės nuo gimimo hierarchiškai suskirstomi ir neturi galimybės „pakeisti“ kastos. Toks skirstymas skamba išdidžiai, bet yra visiškai netikslus. Lietuvoje valstybininku gali tapti bet kas. Net pats J. Panka, kuris savo populizmu būtent to ir siekia.

Politikas, Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka pastaruoju metu ėmėsi dar vienų atsakingų pareigų. Rugpjūčio mėnesį politiko šeimą aplankė gandrai, ir dabar beveik visą savo laiką jis skiria sūneliui. Kitaip sakant, dirba tėčiu. „Turime sūnelį, dabar jam jau trečia savaitė. Aš pirmą mėnesį tėvystės atostogų išėjau, o vėliau tikriausiai žmona augins“, – naujienų portalui balsas.lt sakė J. Panka. Sūnų, kurio šeima susilaukė rugpjūčio 11 dieną, jie nusprendė pavadinti Augustinu.

Praėjusią savaitę visą informacinę padangę nušvietė nelaukta naujiena – sužinojome, kad Lietuvos valdžia susirūpino mūsų šalies gynybiniais pajėgumais. Krašto apsaugos ministras nusprendė išleisti apie miljardą litų tanketėms pirkti. Suma tikrai stulbinanti, ypač keistą apie ją išgirsti po daugybę metų vykdytos mūsų kariuomenės naikinimo operacijos.

Europoje vykstantis „tautų pavasaris“ neaplenks ir Lietuvos - 2016-aisiais Tautininkų sąjunga turės savo frakciją Seime, tikisi jos pirmininkas Julius Panka. Jis tvirtino, kad nors Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai ir „nėra labai džiuginantys“, partijos elektoratas nuo 2012-aisiais vykusių Seimo rinkimų padvigubėjo. „Seimo rinkimuose už mus balsavo apie 12 tūkst. rinkėjų, dabar – beveik 23 tūkstančiai.

 Kurie Lietuvos politikai iš tiesų rūpinasi šalies gamta, o kurie tik mėgaujasi jos teikiamais privalumais? Europoje vykdomą akciją „Lietuvos Europos Parlamento rinkimų dalyvių pasižadėjimai dėl klimato kaitos politikos“ palaikė devynios Lietuvos NVO, pasižadėjimą pasirašė 80 – daugiau nei trečdalis rinkimuose į Europos parlamentą dalyvaujančių politikų iš visų 10-ies rinkimuose dalyvaujančių partijų. Akcija truko beveik du mėnesius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs šio komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas mano, kad Ukrainos įvykiai neturėtų būti svetimi Lietuvai. Tam pritaria ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, kuris įsitikinęs, kad Lietuvoje politinis režimas primena V. Janukovyčiaus diktatūrą. A. Anušauskas pasakojo, kad Ukrainoje Rusijos agresija prasidėjo, naudojant specialiuosius dalinius, ir taip siekiant įsitvirtinti tam tikrose teritorijose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sekmadienį skelbia sprendimą dėl euro referendumo. Sprendimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų bus viešai skelbiamas 14 valandą. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo. Šeštadienį teismas išklausė abiejų pusių argumentus dėl tokio sprendimo.

Nors likus kelioms dienoms iki balandžio 10-osios, Tautininkų sąjunga teturėjo surinkusi apie 9 tūkstančius parašų, ketvirtadienį į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) Juliaus Pankos vadovaujama partija jų pristatė 12,2 tūkst.

Tautininkų sąjungos pirmininkas ir vienas referendumo iniciatorių Julius Panka, seimūnams palaidojus galimybę referendumą organizuoti kartu su rinkimais į Europos Parlamentą gegužės mėnesį, teigė, kad valdžia parodė savo ciniškumą. „Jiems nesvarbu, kas yra patogu tautai. Iš kitos pusės, valdžia parodė, kad 14 mln. litų galima mesti į balą be jokių skrupulų. Keista, liūdna, bet yra kaip yra. Žmonės turi žinoti, kad turi tokį Seimą“, – balsui.lt sakė J. Panka.

Siūlymas skelbti referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams birželio pabaigoje yra bandymas jį sužlugdyti, sako vienas referendumo iniciatyvinės grupės narių, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka. „Žvelgdami į šį sprendimą dabar galim suprasti, kokios politinės jėgos remia referendumą, o kokios tik apsimetė, kad remia. Paskelbti referendumo iniciatyvą birželio pabaigoje yra bandymas ją užgniaužti.

 Tautininkų sąjunga sekmadienį paskelbė kandidatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose sąrašą, pirmu numeriu įrašytas partijos pirmininkas Julius Panka. Sąraše - ne tik Tautininkų sąjungos nariai, bet ir nepartiniai veikėjai. Antra pozicija sąraše atiteko buvusiam Seimo nariui, Tautininkų sąjungos Strateginio komiteto pirmininkui Gintarui Songailui, trečia - poetui, publicistui, kultūros kritikui, vertėjui, visuomenininkui Vytautui Rubavičiui.

Tebevykstant diskusijoms dėl referendumo dėl žemės europarlamentaras Vytautas Landsbergis išplatino kreipimąsi – pasirašiusius lietuvius skatinama susivokti ir atsisakyti savo parašų. Šis „antieuropinis ir antikonstitucinis referendumas” prilyginamas išstojimui iš Europos Sąjungos, jo organizatoriai – nacionalsocialistams, o pasirašiusieji tautiečiai – demokratijos duobkasiams.

„Valdžia žinojo, kaip sau pasididinti algas, tačiau pensijų kompensavimui randa tik tuščius pažadus. Nenoriu kalbėti, ko premjeras prikalbėjo apie mokesčius, kurie geri yra tada, kai tie patys pensininkai sau moka reikalingas sumas. Nenoriu labai giliai nagrinėti, kodėl šiai valdžiai yra gerai radikalus alaus akcizo pakėlimas“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Gruodžio 14 d., šeštadienį, Vilniuje Lietuvos edukologijos universitete (T.Ševčenkos 31), vyko Tautininkų sąjungos (TS) suvažiavimas. Į suvažiavimą susirinko delegatai iš visos Lietuvos.

  Iniciatyvinė grupė, siūlanti surengti privalomąjį referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, teigia surinkusi 300 tūkst. piliečių parašų. Apie tai Seime per spaudos konferenciją penktadienį pranešė iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka. Pasak jo, iki 22 val. žmonės internetu dar gali pareikšti savo nuomonę, dar dalis parašų bus VRK išsiųsta registruotais laiškais.

Prieš keletą dienų internetiniuose portaluose pasirodė pagiežingas ir pilnas neapykantos Imanto Meliano straipsnis. Jame daug dėmesio skiriama tarpukario Lietuvą valdžiusiai ir dabar sparčiai populiarėjančiai politinei partijai – Tautininkų sąjungai, kuri spalio 28 dieną organizavo 74-ųjų Vilniaus grįžimo Lietuvai metinių minėjimą ir asmeniškai šių eilučių autoriui. Iš pradžių norėčiau atsakyti į Imanto Meliano pastabas, kurias galima būtų priimti, kaip asmenines.

Uždraustos rusiškų laidų retransliacijos, pieno produktų blokada, propagandos karas – santykiai su Rusija pašlijo. Šį trečiadienio vakarą 20.20 val. į LNK eterį grįžtančios laidos „Diagnozė: valdžia“ eteryje ietis sukryžiuos simpatijų Rusijai neslepiantis Algirdas Paleckis ir Tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka.

Buvęs Tautininkų sąjungos narys Algimantas Birbalas, dėstydamas savo pasitraukimo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą motyvus teigė, kad palikti "tautininkus" nusprendė ne dėl to, kad keistųsi partijos ideologija, tačiau dėl partijos lyderio Gintaro Songailos ir jo priimamų sprendimų. „Rinkimai parodė, kad šis lyderis nors ir žinomas, tačiau visuomenei nepatrauklus.

Prie Seimo vidurdienį prasidėjo piketas „Savo Žemės neparduosim – Briuseliui nepasiduosim“, kuris skirtas palaikyti Seimo narių Algirdo Patacko ir Gedimino Jakavonio iniciatyvą surengti privalomą referendumą siekiant įtvirtinti, kad Lietuvos žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. (Papildyta 13 val.

Apie globos namuose ar asocialiose šeimose augančių Lietuvos vaikų likimą pakalbėti susirinkę įvairių sričių specialistai ir atsakingų institucijų atstovai buvo pasitikti gana agresyviu lietuvių tautinio jaunimo sąjungos protestu.

 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas teigia, jog žavėjosi kovo 11 dieną centrinėje Vilniaus gatvėje įvykusiomis nesankcionuotomis eitynėmis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Pasak jo, dėl eitynių organizavimo niekas nebus baudžiamas. Eitynės įvyko Gedimino prospekte, nors Vilniaus savivaldybė buvo išdavusi leidimą jas rengti toliau nuo centro esančioje Upės gatvėje.

Sostinės Pilies gatvės prekiautojai galimą nesankcionuotą Lietuvos jaunimo tautinės sąjungos (LJTS) aktyvistų ir kitų nevienareikšmiškai vertinamų jaunimo organizacijų atstovų pasivaikščiojimą Vilniaus senamiestyje – Gedimino prospektu arba Pilies gatve pirmadienį, Kovo 11-ąją, vertina skirtingai. Tačiau svarbiausia, anot sostinės svečiams suvenyrus, paveikslus, vėliavėles ir kitą tautinę atributiką siūlančių prekeivių, kad jie elgtųsi kultūringai.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme ketvirtadienio popietę prasidėjo Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos ir Lietuvių tautinio centro skundo nagrinėjimas. Anot organizatorių, Vilniaus miesto savivaldybė net du kartus iš eilės priėmė nedemokratišką sprendimą nederinti tradicinių Kovo 11-osios eitynių laiko Gedimino prospekte. „Dar praėjusių metų lapkritį kreipėmės į sostinės savivaldybę. Pirmas jos atstovų atsakymas buvo lyg ir teigiamas.

Po šeštadienį prie Graikijos ambasados vykusios protesto akcijos prieš Europoje kylantį dešinįjį ekstremizmą, prasidėjo drama dėl Gediminaičių stulpų. Kairieji prie ambasados atsinešė plakatus, kuriuose šalia raudonu brūkšniu perbrauktos svastikos tokiu pat būdu perbraukti ir Gediminaičių stulpai.

Dėl Kaune Vasario 16-osios renginių sąraše numatytų dvejų eitynių gali būti bylinėjamasi teismuose. Kauno merija atšaukė leidimą tądien mitinguoti kairiųjų pažiūrų organizacijų ir viešųjų įstaigų atstovams. Tarp kairiųjų ir dešiniųjų išsyk įsiplieskė žodžių karas. Antradienį Kauno merijos valdininkai nusprendė, kad centrinėje miesto aikštėje negalės žygiuoti Viešosios įstaigos „Miegantys drambliai“ ir dar kelių visuomeninių organizacijų aktyvistai.

Kino festivalyje „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ pristatytas filmas „Karštas kraujas“ sukėlė daug diskusijų tarp žiūrovų. Režisieriaus Marko Mamuzic juosta pasakoja apie nerimą keliančią neonacių ir nacionalistų judėjimų aušrą Serbijoje. Filme bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tiek daug serbų jaunimo domisi fašistine ir nacionalistine ideologija. Viena iš didžiausių priežasčių – stipri stačiatikių bažnyčios įtaka šalyje.

Spaudoje pasirodė informacija apie planuojamą „Taikos žygį" Lietuvos sostinės gatvėse. Paradas tokiu skambiu pavadinimu numatytas gegužės 9–ą dieną, kai Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Šios idėjos autoriai – politinė partija „Lietuvos rusų sąjunga", kuri Vilniaus miesto taryboje turi du mandatus (Sergejus Dmitrijevas ir Larisa Dmitrijeva). Ši politinė partija tokį pat žygį planavo ir Klaipėdoje.

Lengva dergti, keikti, pravardžiuoti. Daug sunkiau kurti, palaikyti, pagirti. Greičiausiai mūsų anūkai XXI amžiaus pradžią vadins „visuomenės kritikų“ laikotarpiu. Koks paprastas ir patogus demagogo kelias: tau nepatinka žmogaus šukuosena, nepatinka jo pažiūros ar nuomonė ir iš karto gali jį apšaukti „basagalviu“, „smurtautoju“, „jėgos kulto šalininku“. Turėjau garbės žygiuoti patriotų eitynėse 2009 metais ir šiemet, pernai net teko būti jų organizatoriumi.

Ne, nebijokite, tai ne Kukluksklano trumpinys, tos trys K reiškia – Kirkilas, Krizė ir Kubilius. Prieš keletą metų Lietuvoje vykdytas eksperimentinis 2K projektas neša vaisius. Nematote? Apsidairykite. Nieko naujo nepasakysiu: Lietuva yra gilioje duobėje. Dažnas pasakys, kad tai ne naujiena, esame netoli dugno, bet pasaulinė krizė – baisus žodis – gera proga pasiteisinti, suteikiantis Lietuvos valdžios institucijoms teisę daryti klaidas, žaisti su Tautos ir žmonių likimais.

Milžiniški pinigai sukasi gėjų ir lesbiečių gyvenimo būdo reklamoje. Europos Sąjungos institucijose zuja gėjų lobistai. Kasdien vis daugėja visokių “tolerancijos” programų. Jei man kasdien per televiziją reklamuoja kokią prekę ar paslaugą, aš pirmiausiai susimąstau. Dažniausiai kyla dvi sveikos mintys: “kas tai per šlamštas, jeigu jį reikia taip reklamuoti?” ir “Kiek aš permokėsiu pirkdamas šią prekę?, nes už reklamą vis tiek dažniausiai sumoka galutinis pirkėjas.

Lietuvoje kyla antitautinė isterija. Norėjau taip pavadinti tekstą, bet susilaikiau, nes tada atrodyčiau panašus į isteriškus manieringus tolerastus (tolerastas – asmuo, siekiantis, kad būtų toleruojamas jo gyvenimo būdas, jo įsitikinimai, jo vertybės, bet trypiantis kitų žmonių gyvenimo būdą, įsitikinimus ir vertybes, spjaunantis į kitus, o bandant dėl to priekaištauti, garsiai šaukiantis apie netoleranciją). Isteriškai klykiama apie nacizmo ir fašizmo baubus, apie žmogaus teisių suvaržymus, ta...

I dalis II dalis III dalis Lietuva, kaip ir daugelis Europos bei viso pasaulio valstybių, šiuo metu atsidūrė labai svarbioje strateginio pasirinkimo kryžkelėje, o politinė erdvė aiškiai pasidalijo į dvi pagrindines kryptis - liberaliąją (tiksliau "liberastinę")-kosmopolitinę ir tautininkišką-patriotinę.

Prieš mėnesį įkurta ir save dešiniąja įvardinanti organizacija „Lietuvių tautinis centras“ (LTC) prieš Seimo rinkimus, kuriuose rems Lietuvos centro partiją (LCP), visuomenei prisistatys medžių sodinimo akcijomis. Vienas LTC kūrimo iniciatorių - LCP pirmininkas Romualdas Ozolas spaudos konferencijoje antradienį sakė, jog centras pradeda savo prisistatymą visuomenei „ne piketais, prieštaravimais valdžiai“, o sodindamas ąžuolus.

Lietuvoje įkurta dar viena politinių tikslų turinti organizacija - Lietuvių tautinis centras. Naujojo judėjimo iniciatoriai, tarp kurių yra ir Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, žada siekti suburti išsibarsčiusias tautines jėgas ir kovoti už lietuvybės išsaugojimą Lietuvoje bei išeivijoje.