Pasak Justo, kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę, taip pat ir Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka, platinantis minėtus marškinėlius.
„Čia lygiai tas pats, kaip žmogus didžiuotųsi savo nenuopelnais. J. Panka turi teisę tuo didžiuotis. Šiuo atveju jis nieko neįžeidžia, tiesiog pasako tą faktą, kad jis toks yra (homofobas – red.). Jei jo vertybių lygmenyje tai yra kažkas didžiuotinosi, tai tegu jis tą žinutę skleidžia. Tai yra jo žodžio laisvės forma. Nemanau, kad visoje šioje istorijoje reikėjo dar velti LIDL (J. Panka dirba LIDL – red.), bet manau, kad LGBT pora nelabai norėtų apsipirkti pas J. Panką LIDL“, – kalbėjo Justas, prieš mėnesį išplatintame viešame vaizdo įraše papasakojęs apie savo homoseksualumą ir ką jam tai reiškia.
Žodžio laisvė
Vaikinas pažymi, kad į žodžio laisvę turi teisę visi žmonės – savo nuomonę gali reikšti visi, tik svarbiausia ta nuomone neskleisti neapykantos.
„Dažnai žmonės sako: „aš esu homofobas“, bet jūs nesiviešinkit ir nelįskit man į akis. Lygiai tas pats yra žiūrint iš LGBT perspektyvos: jūs esate homofobai, tad jūs nelįskite į akis ir savo neapykantos nerodykit. LGBT judėjimas savo neapykantos nedemonstruoja, ką daro priešinga pusė. Aišku, LGBT nariai irgi nėra šventi, jie patys pasako aršių dalykų ir man pačiam dažnai būna dilema, kaip reaguoti į kitų žmonių neapykantą“, – kalbėjo LGBT narys.
Justas sako pats su tiesioginės neapykantos proveržiais dėl savo homoseksualumo nesusidūręs, tačiau socialiniuose tinkluose bendrai reiškiamą neapykantą tokiems asmenims jis priima labai asmeniškai.
Kaip priėmė aplinkiniai
Justas prisimena: kai jis viešai pasisakė, jog yra homoseksualus, buvo visko: ir gražių, ir visai negražių dalykų, tačiau ilgainiui, prisimena jis, viskas pakrypo į gerąją pusę.
„Kai buvau paauglys, man tai buvo didelis iššūkis su tuo būti, nes visuomenėje vyraujanti nuostata yra ta, kad homoseksualumas yra blogai, o ne kad su tuo viskas gerai. Taip ir pasigauni tai, kas sklando labiausiai. Tačiau dabar man su tuo viskas gerai, mano aplinka yra labai palaikanti. Manau, kad prie to prisidėjo ir tai, kad visada gyvenu Vilniuje, kuris yra šalies atviriausias miestas – faktas, kad provincijoje nėra taip gerai.
Būti homoseksualu Lietuvoje man nėra sunku, tai nėra mano esminė dalis – žmogus susideda iš daugelio komponentų, ir šio (homoseksualumo – red.) aš nesureikšminu“, – kalbėjo jis.
Susikibus rankomis Gedimino pr.
Vaizdo įraše, kuriame jis dalinasi savo patirtimi, Justas papasakoja apie vieną savo svajonę: be baimės pražingsniuoti Gedimino prospektu susikibus už rankų su vyru. Nors Justas ir sako, kad dabar Lietuvoje homofobijos nebėra tiek daug, kaip gali atrodyti, tačiau to padaryti dar nedrįstų:
„Kažkiek tos baimės yra, nes dar jaučiasi iš aplinkos (nepriėmimo – red.) Nesijaučiu pakankamai saugus, kad tą galėčiau daryti, tačiau manau, kad netolimoje ateityje tai nebus kažkas labai nesaugaus“, – pasakoja jaunuolis.
Justas sako, kad, nors apie smurtinius atvejus LGBT bendruomenėje jis nėra girdėjęs, tačiau užgauliojimų yra buvę daugybė.
Paklaustas, ar nepagalvoja apie emigraciją į tokias šalis kaip Ispanija ar Jungtinė Karalystė, kur homoseksualumas yra pats normaliausias reiškinys, o tokios poros laisvai bučiuojasi gatvėje, pašnekovas sakė:
„Iš vienos pusės traukia tos valstybės, kur yra viskas gerai su tuo, bet pagalvoji, kad, jei visi žmonės išvažiuotų, čia, Lietuvoje, padėtis absoliučiai nesikeistų. Manau, kad dabar ji keičiasi dėl to, kad yra kritiškai mąstančių žmonių ir LGBT aktyvistų, kurie nesitaiksto su nuolatiniu priešiškumu. Jei staiga visi paimtų ir išvažiuotų, tai faktas, kad čia niekados niekas nepasikeistų“, – kalbėjo Justas.
Tai daliai žmonių, kurie sako, kad jie nėra nusiteikę prieš homoseksualius asmenis, tačiau jiems nepatinka jų demonstracijos, studentas atsako, kad eitynėmis tiesiog norima parodyti, kad LGBT žmonės nėra nuošalyje.
„Reikia parodyti, kad LGBT žmonės yra čia ir kad nebūtina būti LGBT, kad juos palaikytum. Iš kitos pusės, teisiniai dalykai labai nesutvarkyti ir LGBT žmonės stumiami į pogrindį: kalbu apie tą pačią civilinę partnerystę, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą ir lytinį švietimą.
Nesakau, kad lytiniame švietime reikėtų akcentuoti homoseksualius asmenis, bet kad religinės tiesos nebūtų brukamos vaikams į galvą. Noriu, kad vaikai būtų supažindinti su realybe, neįkišant jos į biblijines metaforas“, – kalbėjo Justas.
„Homofobo“ etiketė
Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka skelbia protestą prieš birželio 18 d. rengiamas seksualinių mažumų atstovų eitynes. Politikas socialiniame tinkle „Facebook“ publikavo skelbimą – Tautininkų sąjunga pardavinėja marškinėlius su užrašu „TAIP! AŠ – „HOMOFOBAS“. „Atėjus vasarai siūlome jums pasipuošti ir užsidėti firminius „homofobų“ marškinėlius. Turime S, M, L ir XL dydžius“, – rašoma skelbime.
Portalo tv3.lt kalbintas J. Panka teigė, jog raginimas įsigyti šiuos marškinėlius – reakcija į ateinantį savaitgalį vyksiančias seksualinių mažumų eitynes sostinėje.
„Paprasčiausiai žinome dabar, kad, berods, šį šeštadienį vyks vėl tos liūdnai pagarsėjusios seksualinių mažumų aktyvistų eitynės ir tokios organizacijos, kaip Lietuvos gėjų lyga ir panašios, labai mėgsta lipdyti etiketes tiems žmonėms, kurie pasisako už šeimą, tiems žmonėms, kurie pasisako, kad šeimas yra grįsta vyro ir moters santuoka, tiems, kurie nesutinka, kad homoseksualams būtų leidžiama įsivaikinti vaikus. Jiems yra lipdoma „homofobo“ etiketė, bet ši etiketė yra neteisinga, nes, kaip žinome, fobija yra baimė kažkieno. Tai mes tikrai nebijome, tik tiek, kad mes nenorime, kad iškrypimas taptų norma, mes norime apsaugoti vaikus, šeimas, dorovę. Todėl tas žodis „homofobas“ yra kabutėse“, – pasakojo J. Panka.
