lgbt

Konstituciniam Teismui leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, teisėja Daiva Petrylaitė teigia, jog šis sprendimas nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos. Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters. „Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, apart vyro ir moters.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad Seimas turės išspręsti šį klausimą. Visgi, Vyriausybės vadovas neatmeta, kad šio nutarimo realizavimas gali užtrukti. Pasak jo, iš pradžių Seimas turės apsispręsti, kokia apimti ir formatu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.

Vienalytėms poroms teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo Seimas turės priimti Partnerytės įstatymą, o kol jo nebus, partnerystės siekiančios poros galės eiti į teismus, norėdamas apginti savo teisę į partnerystę. „Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – Eltai sakė advokatas.

Ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl partnerystės konservatorių partijoje įsitvirtinusių principų nepakeis, sako dešiniajai partijai vadovaujantis Laurynas Kasčiūnas.   „Galiu pasakyti, kad, kaip ir buvo pas mus politinėje jėgoje, taip ir lieka principas, kad sutariame dėl ko nesutarti“, – Seime žurnalistams sakė politikas, komentuodamas KT sprendimą, teigiantį, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narės Agnės Širinskienės nenustebino Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, kad vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai. Parlamentarės teigimu, siekiant išspręsti šią problemą Seimas turėtų priimti eksparlamentaro Pauliaus Saudargo siūlytą artimo ryšio įstatymą. „Sprendimo tokio reikėjo tikėtis.

Buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl vienos lyties asmenų partnerystės parlamentarai ryšis priimti dar praėjusią kadenciją svarstytą projektą dėl partnerystės. „Aišku, apmaudu, kad Lietuva dažnu atveju žmogaus teisių srityje renkasi patį sudėtingiausią teismų kelią. Tačiau tai yra svarbus žingsnis į pagarbą, į pripažinimą tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių partnerių“, – BNS sakė politikė.

Vilnius, balandžio 17 d.  Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, kad vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nebeliko kliūčių, kodėl šis klausimas neturėtų grįžti į Seimo darbotvarkę. „Nebėra kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje“, – žurnalistams Seime sakė politikė. „Džiuginantis sprendimas.

 Konstitucinis Teismas ketvirtadienį leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus. Tai jis padarė konstatavęs, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Didžiosios Britanijos aukščiausias teismas trečiadienį paskelbė, kad teisinis moters apibrėžimas yra paremtas gimus asmeniui suteikiama lytimi. Teismo nutartis laikoma itin svarbia tebesitęsiant aštrioms diskusijoms dėl translyčių asmenų teisių. Penki teismo Londone teisėjai vienbalsiai nusprendė, kad „2010 m. Lygybės įstatyme vartojamos sąvokos „moteris“ ir „lytis“ reiškia biologinę moterį ir biologinę lytį“. Jie taip pat nurodė, kad įstatymas gina translyčius asmenis nuo diskriminacijos.

Homoseksualius asmenis diskriminavusiam vilniečiui teismas skyrė 2,6 tūkst. eurų baudą. Be to, vyrui taip pat teks atlyginti dviejų nukentėjusių asmenų patirtą turtinę bei neturtinę žalą, skelbia prokuratūra. Bylos duomenimis, L. R. diskriminavo nukentėjusiuosius dėl jų seksualinės orientacijos. 2022 metų vasarą Vilniuje, vieno gyvenamojo namo kieme, L. R. reikalavo nukentėjusiųjų viešoje vietoje nevaikščioti susikibus už rankų.

Vengrijos parlamentas priėmė konstitucijos pataisą, pagal kurią vyriausybė gali uždrausti viešus LGBTIQ bendruomenių renginius. Teisės mokslininkai ir kritikai šį sprendimą vadina dar vienu žingsniu autoritarizmo link, populistine laikomai vyriausybei ir toliau ribojant LGBTIQ bendruomenės teises.

Kaltu dėl smurtavimo prieš Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvius pripažintas vasarą vykusių LGBTIQ eitynėse dalyvavęs Laurynas Laurinavičius teismo prašo panaikinti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę. „Aš esu geras žmogus, aš nesu nusikaltėlis, esu geras pilietis. Buvau išėjęs pasilinksminti į meilės tolerancijos šventę. Jie mane išprovokavo, aš nesimušiau, kol nebuvau užpultas. Aš nuolat aukoju visiems, atlyginimu menku dalinuosi su visais.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti buvusios Vyriausybės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, jog nėra įteisintas tos pačios lyties partnerystės institutas. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pirmadienį pranešė teismas. KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.

Translyčius vaikus su žvėreliais lyginusį Šakių rajono Ričardą Lekavičių savivaldybės tarybos etikos komisija pripažino pažeidus Valstybės politikų elgesio kodeksą, savo veiksmais nepaisiusį pagarbos žmogui ir teisingumo principo, įpareigojančio politiką vienodai tarnauti visiems žmonėms.

Tūkstančiai žmonių antradienio vakarą Budapešte išėjo į gatves protestuoti prieš neseniai priimtą įstatymą, kuriuo siekiama uždrausti kasmetines „Pride“ eitynes. Šis teisės aktas yra naujausias iš daugelio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybės priemonių, kuriomis, pasak kritikų, ribojamos šalies LGBTIQ bendruomenės teisės. Priimtu įstatymo projektu siekiama uždrausti „Pride“ eitynes remiantis tuo, kad jomis pažeidžiamas Vengrijos „vaikų apsaugos“ įstatymas.

 Vengrijoje antradienį priimtas įstatymas, draudžiantis LGBTIQ renginius ir suteikiantis pareigūnams teisę naudoti veido atpažinimo technologijas tam, kad identifikuotų dalyvius, sukėlė didelius protestus Budapešte.  Po balsavimo prie Vengrijos parlamento susirinko keli tūkstančiai protestuotojų, kurie skandavo antivyriausybinius šūkius. Vėliau jie užtvėrė Margit tiltą per Dunojų, blokavo eismą ir nepaisė policijos nurodymų palikti teritoriją.

Vengrijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti kasmetines „Pride“ eitynes. Kritikai šią iniciatyvą supeikė kaip naujausią bandymą susidoroti su šalies LGBTQ bendruomene. Kaip pranešama, atitinkamas teisės aktas 199 vietas turinčioje Nacionalinėje Asamblėjoje buvo priimtas suskaičiavus 136 balsus „už“ ir 27 „prieš“. Opozicijos politikai stengėsi sutrikdyti balsavimą, be kita ko, šūkaudami ir grodami senąjį Sovietų Sąjungos himną.

Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai atmetė asmens prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Sprendime pabrėžiama, jog vien tik tai, kad tam tikroje valstybėje homoseksualiniai veiksmai yra kriminalizuoti ir už juos nustatytos bausmės, savaime nėra laikoma persekiojimu, pagrindžiančiu pabėgėlio statuso suteikimą.

Regionų administracinis teismas antradienį atmetė Stasio Eidrigevičiaus menų centro skundą ginče dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimo ir konstatavo, kad minėtas centras pažeidė įstatymą, tai yra apribojo žmogaus teisę reikšti įsitikinimus.

Grupė Seimo konservatorių siūlo į kovo 10 d. prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti aštrius politinius ginčus praėjusioje kadencijoje kėlusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Apie tai, ar kultūriniai karai vėl sugrįš į Lietuvą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Matas Maldeikis ir Remigijus Motuzas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„Mes visi viešoj erdvėj matom iki kur tie translyčiai šiandien jau nuėjo, nes vieni apsimeta šuniukais, kiti stirniukais, treti briedukais.“ Taip sausio 24 d. vykusiame Šakių rajono savivaldybės tarybos posėdyje, diskutuojant apie lyčiai neutralias uniformas mokyklose, kalbėjo tarybos narys Ričardas Lekavičius.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos, kviečiančios užtikrinti translyčių vaikų mokykloje apsaugą nuo patyčių ir smurto, sukėlė Šakių tarybos nario Ričardo Lekavičiaus pasipiktinimą. Viešai transliuotame posėdyje jis aiškino, kad translyčiai žmonės bando apsimesti žvėreliais, siūlė į mokyklų klases atnešti šieno. Vietos politinės jaunimo organizacijos ketina teikti skundą Etikos komisijai dėl tokio politiko elgesio, teigiama GayLine.

Panevėžiečius nustebino nekasdienis reginys – miesto centre, pliaupiant lietui, LGBT spalvų sijonu pasipuošęs menininkas stūmė spintą iki miesto savivaldybės. Menininkas aiškina, kad taip siekia atkreipti dėmesį į LGBT žmonių situaciją mieste. Tiesa, performansą jis surengė teismo posėdžio išvakarėse. Per teismą savivaldybė iš menininko reikalauja grąžinti pernai jam skirtą kultūros ir meno stipendiją. Esą menininkas neatliko darbo, kuriam buvo gavęs pinigų.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti Vyriausybės prašymą išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui kreipėsi Vyriausybė.

Per LGBT eitynes vulgarius šokius besimeldžiantiems krikščionims demonstravęs ir du žmones sumušęs gėjų eitynių dalyvis Laurynas Laurinavičius aiškinasi teisme. Nukentėjusieji prašo teismo iš Laurinavičiaus priteisti 12 tūkstančių eurų moralinės žalos ir papildomai sumokėti 100 eurų už sulaužytą skėtį. Kaltinamasis Laurynas aiškina, kad prieš maldas giedančius krikščionis vulgariai šoko todėl, kad LGBT eitynės – meilės ir tolerancijos šventė. Kumščius į darbą esą Laurynas paleido, nes gynėsi.

Iš darbo atleistas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas. Psichiatras buvo pagarsėjęs tuo, kad sovietmečiu „gydė“ homoseksualumą, o kvestionuojamus gydymo metodus taikė iki šiol. Turimais duomenimis, A. Alekseičikas-Kirinovas atleistas iš darbo dėl šiurkščių darbo etikos pažeidimų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) antradienį pradėjo nagrinėti teisinį ES ir Vengrijos ginčą dėl prieš LGBTQI nukreipto įstatymo, kurį bloko teisininkai vadina tiesioginiu Europos vertybių puolimu. Europos Komisija, 16 šalių narių ir Europos Parlamentas patraukė Budapeštą į teismą dėl šio 2021 metų įstatymo. Tai vadinama didžiausia žmogaus teisių byla per ES istoriją.

Rusijoje gyvenęs Denisas Leontovičius įsidarbino regioninėje jaunimo politikos organizacijoje Samaros regione 2024 m. vasario mėnesį. Vos po kelių savaičių darbo jis atsistatydino iš pareigų ir skubėjo palikti šalį vos per kelias valandas. To reikėjo imtis, kai vienas iš įstatymų leidėjų paskelbė jį gėjumi ir pradėjo sulaukti grasinimų. „Nemaniau, kad mano privatus gyvenimas taps vieša tema.

Spalio 21 d. išplatintas pranešimas, kad Vilniuje įsikūrusiame bare susituokė moterų pora. Naudojant vaizdo ryšį jas sutuokė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Jutos valstijos civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, kurie sutuoktinėms išrašė amerikietišką santuokos liudijimą. Tokį liudijimą jau turinti vyrų pora teigia, esą JAV išduoti dokumentai pripažįstami ir Lietuvoje, tačiau naujienų portalas tv3.lt išsiaiškino, kad tai ne visiškai tiesa.

Lenkijos vyriausybė ėmėsi stiprinti LGBTIQ bendruomenės teises ir penktadienį pateikė partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų įstatymo projektą, kur, be kita ko, numatytos nuostatos dėl turtinių susitarimų ir tėvų teisių. Projekte numatyta, kad civilinė partnerystė registruojama, kai du asmenys, nepriklausomai nuo lyties, civilinės metrikacijos įstaigai bendru sutarimu pareiškia apie partnerystės sudarymą. Tokios galimybės ilgai laukia tos pačios lyties poros šioje katalikiškoje šalyje.

Prie seimo LGBT palaikytojai pasivadinę genderistiniu buldozeriu surengė demonstraciją. Vadina valdžią pažadukais, kurie per 4-erius kadencijos metus neva tai niekaip nepagerino LGBT gyvenimo. Reikalauja įteisinti lyties keitimo operacijas, partnerystę, LGBT palankų švietimą ir pildyti kitus LGBT aktyvistų norus, kuriuos susirinkusieji vadina progresu. Dažnas demonstracijos dalyvis ar dalyvė dėvi kaukes ir kalbėti atsisako. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šeštadienį prie Seimo vyksta LGBT bendruomenės atstovų protestas, kuriuo, anot organizatorių, išreiškiamas nepasitenkinimas valdančiųjų nesugebėjimu išpildyti pažadų ir įteisinti tos pačios lyties porų partnerystes. Prie Mažvydo bibliotekos išsirikiavę 20-30 protesto dalyvių buvo nešini LGBT bendruomenės vėliavomis, grojo mušamaisiais instrumentais.

Lietuvoje daugėja lytį pasikeitusių asmenų. Skaičiuojama, kad 2023 metais lyginant su 2022-aisiais, jų padaugėjo dvigubai. Nuo metų pradžios visoje Lietuvoje jau registruota 13 lyties keitimo atvejų, kai vyras tampa moterimi, o moteris – vyru. O translyčiai asmenys tikina, kad susiduria su kita problema, jie Lietuvoje vis dar negali gauti chirurginio gydymo. Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) galinčiu prieštarauti Konstitucijai pripažino opozicinės Regionų frakcijos siūlymą už informaciją apie LGBTIQ mokyklose skirti tūkstančio eurų baudą. Trečiadienį per komiteto posėdį už tai balsavo penki Seimo nariai, vienas buvo prieš.

Pastarosios kadencijos Seime sunkiai kelią besiskynęs lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas kitame parlamente gali sulaukti dar mažesnio palaikymo. ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nepalaiko aštrias batalijas Seimo salėje keliančio įstatymo.

 Bulgarijos vyriausybė rugpjūtį įstatymu uždraudė šalies mokyklose skleisti bet kokią informaciją apie ne heteroseksualius santykius – apie bet ką, kas susiję su „netradicine seksualine orientacija“. Draudimas vis dar sulaukia tiek pilietinės visuomenės pasipriešinimo, tiek žmogaus teises ginančių organizacijų nepritarimo, tiek griežtos kritikos iš Europos Sąjungos (ES) institucijų.

Lietuvoje ir užsienyje dažnai matome radikalių ideologinių priešininkų susidūrimus. Kovos vyksta tarp vadinamųjų radikalių kairiųjų ir radikalių dešiniųjų, kurie dažnaiusiai nesutaria migracijos, LGBT teisių pripažinimo ir kultūriniais bei vertybiniais klausimais.  Apie šias visuomenę priešinančias problemas naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro analitikas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Lietuvos regionų partijos siūlymas skirti 1 tūkst. eurų siekiančias baudas be raštiško tėvų sutikimo informaciją apie LGBTQ teikiančioms ugdymo įstaigoms skaldo visuomenę. Politikus ji ragina nekurstyti aistrų, o atvirai kalbėti apie įvairialypiškumą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Regionų frakcijos narių įregistruotas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas vertina neigiamai. Anot jos, siūlymas skirti 1 tūkst. eurų siekiančias baudas ugdymo įstaigoms, be raštiško tėvų sutikimo teikiančioms informaciją apie LGBTQ, prilygsta kovai su nematomais priešais.

Bulgarijos vyriausybė trečiadienį pasekė Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos pavyzdžiu ir savo mokyklose uždraudė platinti žinutes, kuriose būtų kalbama apie ne heteroseksualinius santykius. Pagal naująjį įstatymą vaikų darželiuose ir mokyklose uždrausta bet kokia propaganda ar raginimai, susiję su „netradicine seksualine orientacija“ ar kitos nei prigimtinė lyties priskyrimu sau. Panašūs draudimai jau galioja ES narėse Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.

Moldovos vyriausybės atstovas Danielis Vodă pavadino suklastotu neva Europos Komisijos laišką, kurį gavo šalies valstybės tarnautojai ir kuriame nurodoma tam tikromis dienomis ant ministerijų pastatų iškelti LGBT vėliavas. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis „NewsMaker“. Tariamame Europos Komisijos laiške rašoma, kad Moldovos ministerijų darbuotojai anglų kalbos žinias turi patvirtinti, laikydami IELTS egzaminus, kitaip jiems grės atleidimas.

Bulgarijos parlamentas trečiadienį priėmė švietimo įstatymo pakeitimus, tarp kurių – LGBTIQ „propagandos“ uždraudimas mokyklose. Tai teisių grupės pavadino diskriminacija. Įstatymo pakeitimas, kurį pasiūlė prorusiška laikoma šalies partija „Vazraždane“, buvo priimtas 159 balsais „už“, 22 balsavus „prieš“ ir 12 susilaikius.

„TikTok“ sensacija Julia Zelg prabilo apie išsiskyrimą su 37 metais vyresne žmona. Ji taip pat atskleidė detalių apie savo naują meilę – vyresnį vyrą iš Jorkšyro, su kuriuo susipažino santuokos metu. 29 metų Julia ir jos 66 metų žmona Eileen de Freest susipažino per „Tinder“. Po metų 2019 m. jos susituokė. Tačiau dabar, po penkerių metų, išsiskyrė.

Pietų Korėjos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį pripažino naujas teises tos pačios lyties poroms ir paskelbė, kad valstybė privalo suteikti sveikatos draudimą homoseksualaus vyro partneriui. „Nacionalinis sveikatos draudimas turi pripažinti sutuoktinių draudimą tos pačios lyties poroms, – nusprendė teismas. – Tai yra diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, kai pora atmetama vien dėl to, kad yra tos pačios lyties.

Vykstant paskutiniajam Seimo pavasario sesijos posėdžiui, netoli jo susirinko grupė žmonių, lydima Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų. Ir nors paskutiniajame Seimo posėdyje nebuvo įtrauktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, susirinkę žmonės teigė, jog nepasitikintys valdžios atstovais ir įtariantys klastą.  Per paskutinį pavasario Seimo posėdį prie Seimo susirinko gana negausi grupė žmonių, pasisakančių prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Nepaisant to, kad į paskutinį pavasario sesijos Seimo posėdį nebuvo įtrauktas Civilinės sąjungos įstatymo projekto klausimas, šiam įstatymui prieštaraujantis ir visuomenininku save pristatantis Raimondas Šimaitis su bendraminčiais ketvirtadienį prie parlamento sudegino LGBT bendruomenės vėliavą. Pats R. Šimaitis žurnalistams teigė, kad tos pačios lyties poroms įteisinti savo santykius leidžiančius įstatymus Seime „stumia“ Lietuvos priešai.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė savo paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame ji piktinosi gautu raštu. Vaizdo įraše ji perskaitė dalį dokumento, vėliau jį suplėšydama. Netrukus socialinių tinklų vartotojams kilo klausimų, ar toks merės elgesys yra suderinamas su įstatymų numatyta tvarka, pagal kurią savivaldybė privalo atsakyti į užklausas. Visgi merė naujienų portalui tv3.lt tvirtino, jog į užklausą bus atsakyta.

„Formulės-1“ lenktynininko Michaelio Schumacherio brolis Ralf Schumacheris socialinėje žiniasklaidoje prisipažino esąs homoseksualas. Septyniskart „Formulės-1“ čempiono giminaitis sekmadienį socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir kitas vyras stovi susikibę už rankų valtyje, rašoma dailymail.co.uk.

Prieš kelias savaites Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas susilaukė ypatingo dėmesio dėl vieno interviu metu išsakytų minčių – psichiatras teigė, jog homoseksualumą galima gydyti, o tą jis daro iki šiol. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras vadovas vėliau teigė, jog psichiatras buvo neteisingai suprastas, visgi į įvykį sureagavo net ir žinomi šalies politikai.