„Sprendimo tokio reikėjo tikėtis. Akivaizdu, kad kreipimasis buvo padarytas tik dėl to, kad turėti formalų KT sprendimą ir paskui jį naudoti kaip politinį argumentą, Seime siekiant spausti kolegas balsuoti už „laisviečių“ projektą. Sprendimas nepasakė nieko naujo“, – žurnalistams Seime teigė A. Širinskienė.
„Manyčiau, kad jeigu būtų pasirinktas artimo ryšio projektas, konsensusas posėdžių salėje jau tikrai būtų pasiektas dar praėjusioje kadencijoje ir būtume priėmę šį sprendimą“, – akcentavo ji.
Konservatorius P. Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais praėjusią kadenciją įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką.
Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“. Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Visgi, jam liko dar vienas balsavimas parlamente.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Tiesa, klausimas įveikė porą etapų – jam priimti liko tik vienas balsavimas. Grupė opozicinių konservatorių siūlo šį įstatymo projektą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Civilinės sąjungos įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
