„Nebėra kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje“, – žurnalistams Seime sakė politikė.
„Džiuginantis sprendimas. Apmaudu, kad žmogaus teisių darbotvarkė eina tokiu sudėtingu teismų keliu Lietuvoje. Bet tai yra sprendimas, kurio laukė daug žmonių“, – pridūrė ji.
Buvusios parlamento vadovės teigimu, KT sprendimas savotiškai įpareigojo Seimą priimti diskusijas kėlusį įstatymą.
„Dabar suprantame, kad klausimas per teismus galės būti sprendžiamas tol, kol Seimas savo darbo nepadarys. Tai svarbus pavedimas ir įpareigojimas parlamentui“, – teigė ji.
Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų.
Praėjusios kadencijos Seime ne kartą mėginta įteisinti partnerystę ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų, tačiau nesėkmingai.
2023 m. gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs kompromisiniam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo mėginta įteisinti asmenų gyvenimą nesusituokus, tačiau projektas galutiniam balsavimui nebuvo teikiamas, nes manant, kad jo priėmimui galėjo pritrūkti balsų.
