egidijus aleksandravičius

Kaune penktadienį atidaroma atsinaujinusi Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Atidarymo metu bus eksponuojamos įsimintinos prezidento V.Adamkaus praėjusių kadencijų nuotraukos, jo archyvinių dokumentų ir apdovanojimų kolekcijos, o taip pat V.Adamkaus bibliotekos bei Vytauto didžiojo universiteto (VDU) fonduose sukaupti lietuvių išeivijos dailės kūriniai.

 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis.

Valstybines šventes, o kartu ir nedarbo dienas, kiekvienas pažymi savaip – miestų erdvėse vykstančiuose renginiuose, namuose prie televizoriaus ar išvykus į sodybą. Istorikai skirtingai žiūri į reikalingumą visas su Lietuvos valstybingumu susijusias šventes skelbti nedarbo: vieni mano, kad kelios šventės pažemina patį šventiškumą, tuo metu kiti įsitikinę, kad jų nėra per daug, o tikrosios šventės yra tada, kai nustojama aiškintis, ką jos reiškia.

Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys, ryžtingai pasisakome prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno miesto pareigūnų ir kitų oficialių asmenų sprendimą pagerbti 1941 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais – nacių okupacijos metu – veikusios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu. Daugelis lietuvių siekė išsivaduoti iš stalinistinės okupacijos 1941 m. birželį.

Lietuvos valstybės veikėjo, Lietuvos Laikinosios Vyriausybės Ministro Pirmininko, Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriaus (po mirties) Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai š.m. gegužės 20 d. bus perlaidoti Kaune, Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Iš karto po ceremonijos visuomenei bus pristatytas specialiai sukurtas dokumentinis filmas „Likau gyvenimo paraštėje“. „Tai išskirtinė, labai jautri istorija apie žmogų, kurio visas gyvenimas buvo pašvęstas laisvei, skirtas Lietuvai.

Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius rugsėjo 23 dieną penkioms savaitėms išvyksta į ypatingą ekspediciją – egzotiškoje Brazilijoje jis ir keletas kitų išeivijai neabejingų žmonių rinks duomenis apie čia išsibarsčiusias lietuvių emigrantų bendruomenes ir kadaise šią šalį lankiusius lietuvių misionierius.

Alytaus „Rotary”, Dzūkijos LIONS klubai, Alytaus iniciatyvų komanda (AIK), Seimo narys Antanas Nedzinskas ir jo mama, Dzūkų draugės pirmininkė Stasė Nedzinskienė, Alytaus mokslininkų draugija „Vizija” - alytiškiai neliko abejingi neseniai paskelbtai žiniai, kad dėl sunkmečio Alytaus miesto savivaldybė negali įsigyti poeto Anzelmo Matučio namo. Aktyvūs bendruomenės nariai tikisi iki vasaros pabaigos įkurti poeto vardo fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos pastatui įsigyti.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus istorinė LR Prezidentūra, Vilniaus g. 33 gegužės 22 d., penktadienį, kviečia į jau beveik tradicinį ir kasmetinį fotografijų parodos atidarymą.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pirmadienį Kaune rengia susitikimą su Lietuvoje reziduojančiais užsienio šalių ambasadoriais. Išvažiuojamasis komiteto posėdis Kauno istorinėje Prezidentūroje organizuojamas, minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) penktąsias metines, pranešė UKR. Posėdis skirtas aptarti Lietuvos iniciatyva ES prasidėjusį bendro totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo procesą.

Skulptoriaus Edmundo Frejaus iš metalo nukaltos aštuonios moterų figūros pakėlė sparnus Kauno Vytauto Didžiojo universiteto meno galerijoje „101“. Kitos autoriaus fantazijos būtybės liko tokiuose pat įspūdinguose piešiniuose. Lakūnu netapo. Ekspozicijoje „Ad volandum natus“ („Gimę skraidyti“) tėra viena skulptūra - „Adomas“, bet ir tą galima pamatyti tik vaizdajuostėje, rodytoje parodoje.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) praneša jau trečią kartą organizuojanti konkursą „Geriausios metų disertacijos“. Disertacijas konkursui siūlyti gali visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, o geriausias praėjusiais metais Lietuvoje apgintas fizinių, technologijos ir biomedicinos bei humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijas atrinks autoritetinga komisija, sudaryta iš Lietuvos ir užsienio mokslininkų, sakoma LJMS pranešime.

Istorija jau plačiai žinoma, klausimas – tik jos tikslas. Ar Lietuvos vidaus saugumo departamento (VSD) pareigūno apsilankymas pas žurnalistą dr. Kęstutį Girnių buvo geranoriškas – perspėti jį apie gresiantį pavojų iš Lietuvos pogrindyje veikiančių svetimos valstybės agentų ar, šią prielaidą naudojant, nutildyti arba bent sutramdyti Lietuvos valdžias dažnai kritikuojantį žurnalistą? Žvilgtelkim į abi puses.

Vakar išrinktieji Seimo nariai tris valandas prisiekinėjo sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jo žmonėms. Tačiau moderniais laikais viešai duotas žodis, anot istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus, dažnai būna netvirtas ir menkai tepaisomas. Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas pabrėžė, kad šis veiksmas nėra vien formalus ar simbolinis aktas. „Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas“, - teigė K.Lapinskas.

Prezidentas Valdas Adamkus savaitgalį rengia aštuntuosius Nacionalinius maldos pusryčius, kurių tema šiemet - „Kokią Lietuvą norime matyti“. Šeštadienį Prezidento rūmuose renginio dalyviai išgirs V.Adamkaus sveikinimą, klausysis evangelikų teologo, Evangeliškojo Biblijos instituto dėstytojo Holgerio Lahayne‘o kalbos apie Lietuvos ateities viziją.

Prezidentas Valdas Adamkus savaitgalį rengia aštuntuosius Nacionalinius maldos pusryčius, kurių tema šiemet - „Kokią Lietuvą norime matyti“. Šeštadienį Prezidento rūmuose renginio dalyviai išgirs V.Adamkaus sveikinimą, klausysis evangelikų teologo, Evangeliškojo Biblijos instituto dėstytojo Holgerio Lahayne‘o kalbos apie Lietuvos ateities viziją.

Dailininkas Audrius Gražys - ne iš tų menininkų, kurie kuria vien studijoje prie molberto. Tapytojui trumpesnės išvykos ir ilgesnės kelionės reikalingos tam, kad būtų kurstoma kūrybinė ugnelė. Po mėnesio Tbilisyje turėtų būti atidaryta paroda „Nepriklausomos istorijos“, kelionės bilietai jau nupirkti, bet A.Gražys su dviem kolegomis mažai turi vilties, kad ji įvyks. A.Gražys supranta - karo nusiaubtos Gruzijos žmonėms dabar ne menas rūpi.

„Balsas.lt“: Kartais pasigirsta kaltinimai jums dėl esą neteisėtų veiksmų privatizuojant, kaip teigiama, Kauno Botanikos sodą. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti? Egidijus Aleksandravičius: Dar 1991-1992 m. besikuriantis Vytauto Didžiojo Universitetas (VDU) ieškojo erdvės įkurdinti viliojamus iš užsienio ir Lietuvos profesorius.

Pasak politikos ekspertų, per paskutinius kadencijos metus prezidentui Valdui Adamkui didžiausias iššūkis bus formuoti naują Vyriausybę ir stabdyti populistinius sprendimus ekonomikoje. V.Adamkaus kadencija baigsis kitų metų liepos 12 d., kai prisieks naujai išrinktas Lietuvos vadovas. Politologai sutaria, kad 81 metų V.Adamkus vargu ar sieks dar vienos penkerių metų kadencijos valstybės vadovo poste, nors Konstitucija jam tai leistų.

Vertindami ketverius Valdo Adamkaus kadencijos metus politikai ir apžvalgininkai pabrėžia, kad jam pavyko grąžinti autoritetą prezidento institucijai, tačiau vidaus politikoje pasirinktas stebėtojo vaidmuo, rašo "Lietuvos žinios". Rytoj sukanka ketveri metai, kai V.Adamkus antrą kartą buvo inauguruotas Lietuvos prezidentu. Šalies vadovo postą jis perėmė laimėjęs pirmalaikius rinkimus po Lietuvą sukrėtusios Rolando Pakso apkaltos.

Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje kovo 8 dieną Lietuvių dailės muziejuje, Pasaulio lietuvių centre Lemonte, rengia vakarą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti. Jo metu bus atidaryta lietuvių menininkų darbų paroda ir surengta diskusija apie Lietuvos laimėjimus.Parodoje bus eksponuojami Rimo Čiurlionio ir Audriaus Gražio tapybos, Noros Aušrienės porceliano darbai.

Kritikos šiandien turim per akis: rodos, net šaldytuvas ar lygintuvas vos įjungti ima maišyti su žemėmis Seimą, vyriausybę. Prieš šias institucijas nukreiptas žodis iš esmės nėra gniaužiamas, ir kritika plačiai paskleidžiama.

Politikams ir apžvalgininkams vis garsiau kalbant apie Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės nekompetenciją sprendžiant nacionalinio investuotojo kūrimo ir gresiančios ekonominės krizės klausimus, Seime aktyvėja diskusijos apie pirmalaikių rinkimų galimybę, rašo „Lietuvos žinios“. Dvi galimybės Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dar praėjusią savaitę viešai pareiškė, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, socialdemokratai veikiausiai sut...

Aukščiausių šalies politikų tarpe netyla kalbos, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl katastrofiškos padėties mūsų keliuose. Po kraupios tragedijos Skuodo rajone, kai policininko Sauliaus Pauliko vairuojamas automobilis mirtinai sužalojo 3 vaikus ir pasišalino iš įvykio vietos, vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys vienareikšmiškai davė suprasti, kad laukia policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus atsistatydinimo. Tačiau „Tėvynės sąjungos“ lyderis Andrius Kubilius „Balsui.

Atsisakiusi vadovautis derybas su tiekėjais reglamentuojančiu kodeksu, „Maxima LT“ žada iki savaitgalio sumažinti kainas daugiau nei 1000 prekių. Premjeras šiuo sprendimu patenkintas, prekių tiekėjai – papiktinti. Ekspertai teigia, jog šią prekybos tinklo akciją vienareikšmiškai vertinti sunku. Antradienį prekybos tinklas „Maxima LT“ pranešė atsisakantis vadovautis šių metų kovo mėnesį jų pačių priimtu Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksu.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Švietimo ekspertai pastebi, kad mūsų aukštosiose mokyklose pilna nemotyvuotų studentų. Jiems diplomas svarbiau už įgyjamus gebėjimus ir žinias. Klesti nusirašinėjimas, darbų plagijavimas, atsainus požiūris į savo studijas ir išsilavinimą.

Tarptautinis Kauno kino festivaliui įsibėgėjus, antradienį, spalio 2 dieną, festivalio organizatoriai kartu su LPF „Kauno Plėtros Forumu“ kviečia į diskusiją apie nekomercinio meninio kino plėtojimą Kaune, su tuo susijusias problemas ir iššūkius. Kauno plėtros forumo direktoriaus Dainiaus Genio nuomone „kinas yra viena populiariausių laisvalaikio leidimo formų. Čia ir jaunas, ir senas gali patenkinti savo lūkesčius pagal savo skonį.

Kaune krepšinio aistruoliai pro langus mėtė buitinę techniką, kūlė automobilių stiklus, rašo "Laikinoji sostinė".Chuliganai davė valią rankomsDaugelis sporto aistruolių dar nemoka civilizuotai švęsti pergalių ar susitaikyti su skaudžiais pralaimėjimais.Prisibijodami į miesto centrą mestų sustiprintų policijos pajėgų, įsiaudrinę krepšinio sirgaliai po Europos vyrų krepšinio rungtynių įtūžį liejo atokesniuose mikrorajonuose.

Po Lietuva sklando šmėkla – individualizmo šmėkla. Kai pamėgini suprasti, kas už ką atsako ir kieno sprendimai sugadino arba sukompromitavo vieną ar kitą politinį veiksmą ar projektą, nieko nesužinai. Tau tik leidžiama daryti prielaidą, kad čia esama kažkokio grupinio intereso ir organizuoto veikimo.

2007 metų rugsėjo 7 - 9 dienomis Kėdainių rajone, Šeteniuose, Czeslawo Miloszogimtinėje, vyks daugiau nei dešimt metų veikiančio Kauno Santaros Šviesos klubo studijų savaitgalis, antrus metus iš eilės organizuojamas kartu su VDU Studentų Santara.

Visuomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantys liberalios minties intelektualai ketvirtadienį renkasi į tradicinę "Santaros-Šviesos" konferenciją.Alantoje, netoli Molėtų, vyksiančioje konferencijoje pranešimus apie Lietuvos gyvenimo aktualijas, galimą ateities raidą skaitys filosofai Leonidas Donskis, Arūnas Sverdiolas, istorikas Egidijus Aleksandravičius, žurnalistai Rimvydas Valatka, Mykolas Drunga ir kiti.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Savaitgalį susirinkę Liberalų sąjūdžio atstovai iškėlė liberalių jėgų vienijimosi idėją. Tai turėtų atsverti dominuojantį dvipartinį bloką. Vis dėlto dar nė nepradėjus realių derybų, pasigirdo įvairių išankstinių sąlygų: vieniems nepatinka Artūras Zuokas, kitiems – Artūras Paulauskas ar Petras Auštrevičius.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas laikomas mažiau patraukliu investicijoms ir verslo plėtrai nei Vilnius ar Klaipėda. Šiandien Kaune vyksta forumas, kuriame svarstoma miesto įvaizdžio įtaka norint pritraukti verslą ir investicijas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Socialdemokratai kviečia pirma laiko paleisti Seimą ir birželio 24 d. šaukti pirmalaikius rinkimus. Sunku patikėti, kad šiame Seime atsiras net 85 parlamentarai, norintys tapti bedarbiais. Apžvalgininkai mano, kad idėjomis apie pirmalaikius Seimo rinkimus socialdemokratai valstybės negelbėja, o galvoja vien apie savo partijos interesus.

Žinomus visuomenininkus suvienijusi nauja nevyriausybinė organizacija Liberalios minties institutas užsibrėžė tikslą diskusijomis, švietėjiška ir analitine veikla skatinti visuomenę "neslysti paviršiumi". Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė naujojo instituto Tarybos pirmininkas profesorius Leonidas Donskis, institutas gaivins liberalios minties diskusijas. "Tai nebus politinės praktikos institucija. Jis įsteigtas tam, kad būtų galima skleisti įvairias liberalios minties formas.

Ketvirtadienį, vasario 1-ąją, 17 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune įvyks Mykolo Žilinsko kolekcijos iliustruoto katalogo pristatymas.  Plačiajai visuomenei ir specialistams skirtas inventorinis leidinys pirmą kartą išsamiai pristato žinomo mecenato kolekciją, dovanotą Kaunui.

Vasario 10 dieną gimtadienį švęsianti pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė sulauks originalios dovanos - jai skirtos knygos. Savo žmonai skirtą knygą "Alma" parengti bei išleisti sumanė pats prezidentas Valdas Adamkus. Kaip BNS pasakojo leidinio sudarytoja žurnalistė Inga Liutkevičienė, knygos rengimo darbai buvo laikomi paslaptyje, todėl jos pasirodymas A.Adamkienei turėtų tapti gražia gimtadienio staigmena.

Per šventes dėl suprantamų priežasčių kiek aprimęs VSD skandalas šią savaitę vėl atgimė. Po Seimo tyrimo tarsi atsistatydinęs, tačiau prezidento Valdo Adamkaus dėka savo poste tebesantis VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius toliau tyčiojasi iš parlamento.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas šiandien susitiko su darbo grupės, rengusios partijų susitarimo dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos projektą, nariais. Jeigu projektui pritars politinės partijos, tuomet, remiantis šiuo susitarimu, bus vykdoma aukštojo mokslo reforma. Susitarimo projekte pabrėžiama, kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga.

Istorinėje Prezidentūroje Kaune sekmadienį rengiamas tarpukario Lietuvos prezidento Kazio Griniaus gimimo 140-ųjų metinių minėjimas. Jame dalyvaus prezidentas Valdas Adamkus, istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Antanas Kulakauskas.

Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta. O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.

|Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta. O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.

Tai, kas šiandien Lietuvoje labiausiai jaučiama, galima būtų pavadinti valstybės ir tautos kūrybinės vaizduotės krize arba sąstingiu. Akivaizdžiai nustojama domėtis, kas esame, kuo norėtume būti ateityje ir kaip tapti tuo, kuo norėtume. Nebeįstengiant pakelti akių nuo grindinio, tik ieškant pabertų europinigų, nebesugebame atrasti daugiau prasmės ir valios kilnesnėms svajonėms. Užsidėjus istorijos ir socialinės psichologijos akinius, nesunkiai matyti, kad tai nėra kokia nors išskirtinė būsena.

Bendraminčiai Tik paviršutiniškai skaitant balandžio 7 d. „Omni.lt“ portale skelbtą straipsnį „Vežimas pirma arklio“ (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_348347) gali susidaryti įspūdis, kad Egidijus Aleksandravičius lyg ir nerimauja bei kritikuoja „amžinuosius rektoratus“. Detaliau panagrinėjus autoriaus siūlymus, pateiktus jo straipsniuose, kurie skelbti šiame portale, žurnale „Veidas“, paaiškėja, kad rektoriai iš tikrųjų yra autoriaus bendraminčiai.

Prieš savaitę JAV ambasada Vilniuje surengė išankstinę tris „Oskarus“ gavusios juostos „Avarija“ peržiūrą (premjera Lietuvoje – šiandien). Tai filmas apie bendravimą tarp skirtingų tautų, rasių ir tikėjimo žmonių, gyvenančių viename mieste, kurių likimai trumpam susikerta ir vėl išsiskiria kasdienybės keliuose.

Jeigu politikoje yra amžinų klausimų, prie kurių jos kritikus ietis laužyti verčia kasdienės tikrovės iššūkiai, tai tokiu klausimu pavadintina Lietuvos valdžios sandara. Nuo paprastos vadovėlinės problemos šis klausimas ima tolti tada, kai suvokiame, jog nominali jos sandara gerokai skiriasi nuo realios galios saitų. Vytautas Rubavičius teisus teigdamas (http://www.omni.

Sovietija buvo ironijos, ezopinės kalbos, dezintegruotos asmenybės pasaulis. Štai oficiozinis rūpinimasis viso pasaulio skriaudžiamaisiais puikiausiai derėjo su visuotinės “diedovčinos”, “čiūrkų” ir kitokių siauraakių, “negrų” niekinimu Maskvos ar Leningrado gatvėse. Tokia pat ironiška lemtis ištiko darbą. Darbo žmonių rojuje - vėlgi, nepaisant komunistinės ideologijos, - susiklostė labai ryškus skirstymas į juodus ir baltus darbus.

Lietuvių būde darbas vaidina nevienareikšmį vaidmenį. Aitvarų mito šalyje tai nėra nuostabu. Požiūris į darbą klostėsi tokiomis sąlygomis, kurioms ypač trūko laisvės. Baudžiauninko įvaizdis šiandien vis dar yra ne tik literatūrinė fikcija, bet kažkas iš mūsų kognityviosios atminties. Tik vienas iš dviejų lietuvių modernizacijos šimtmečių turėjo pakankamai laisvės darbui. Baudžiava buvo panaikinta 1861 metais, t.y. gerokai vėliau nei kaimyninėje Europoje ir net kituose baltų kraštuose.

Prie netiesioginio kerštavimo reiškinių galima priskirti ir tai, kas išplaukia iš Lietuvos partijų finansavimo, politinės korupcijos apraiškų ir žiniasklaidos verslo interesų susipynimo. Nedidelio humoro jausmo vokiečiai tokias interesų sąraizgas kartais vadina tiesiog “veiloku”. Ši samprotavimo kryptis turi padėti atsakyti į klausimą, kiek mūsų gebėjimas naudotis valdžios galia ir žodžio laisve (kuri siejasi su ta pačia galia) gali sukelti liguistus padarinius.

Būtų klaida galvoti, kad praeities kerštavimas siejasi tik su partiniais-politiniais naujadarais, kurie lyg jogurtas su reklamine etikete “nauja” sudomina vis labiau tvirkstantį vartotoją tik keliems mėnesiams. Na gal pusmečiui. Viskas, kas masina naujumu, yra labai trumpalaikiška. Montesumos keršto vykdytojai kartais yra sunkiau pastebimi nei rėkaujantys minios herojai. Jie yra rimtesnės veiklos, ilgesnės patirties ir turgaus gudrumo nešėjai.