Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
"Krepselio" ideja yra gera, bet ja galima sekmingai diskredituoti nemoksiskai igyvendinant. Bus blogai, jei studentas atsines krepseli, atiduos ji aukstajai mokyklai ir nekontroliuos, kaip krepselio turinys naudojamas. Kas bus, jei po metu studiju studentas sugalvos pakeisti specialybe, t.y. pereiti i kita katedra tame paciame universitete arba i gimininga specialybe kitame universitete? Reikia uztikrinti studentu galimybe "migruoti"tarp specialybiu ir tuo budu formuoti save kaip specialista. Cia universitetu autonomija gali tapti neiveikiamu barjeru.
Mielas Dr. Jonai. Niekam neidomus tamstos atstumas nuo Lietuvos, niekam neidomus tamstos patirtos neteisybes universitete ar sunki vaikyste. Idomu tik viena - turit ka prasmingo pasakyt, ar sugebat tik klykti. Kokiu nors konstruktyviu pasiulymu turit? Sutikit, pasiulymas visu pirma is universitetu ismezt Jus "nuskriaudusius" i tokiu lygi vargu ar pakyla. Kliedesiai apie KGB iniciatyva ruosti Lietuvos mokslo ir studiju reforma - Jus ka ruket, kad tai ismastyti???
Kas darosi Lietuvoje, zinau puikiai. Mat joje dirbu, o ne uz 10000 km. Absoliuciai akivaizdu, kad Tevynei reikia atsakingu ir dirbanciu. Tuo tarpu Jusu mintyse nesimato nei vieno, nei kito demens. Pasikartosiu - uzuot kales prie kryziaus nepatinkancius ir neitinkancius, pasiulykit ka nors konkretaus. Nes ir mokslo tyrimams verkiant reikia pinigu bei veiksmingos kontroles, ir studijoms reikia pinigu bei matyt dar kazko. Sumastyt - ko - musu visu rupestis ir pareiga. Pirmyn!
Kas darosi Lietuvoje, zinau puikiai. Mat joje dirbu, o ne uz 10000 km. Absoliuciai akivaizdu, kad Tevynei reikia atsakingu ir dirbanciu. Tuo tarpu Jusu mintyse nesimato nei vieno, nei kito demens. Pasikartosiu - uzuot kales prie kryziaus nepatinkancius ir neitinkancius, pasiulykit ka nors konkretaus. Nes ir mokslo tyrimams verkiant reikia pinigu bei veiksmingos kontroles, ir studijoms reikia pinigu bei matyt dar kazko. Sumastyt - ko - musu visu rupestis ir pareiga. Pirmyn!
Dar karta tam paciam komentatoriui "Dr. Jonui"
Tai vis nauda, pamaciau ta projekta, pazvelgiau is 10000km atstumo, kas reiskia grynai neturedamas asmeninio suinteresuotumo. Ir zinote ka pamaciau?
Pamaciau ta pati, ka ir nemates maciau, tai parodo, kad nesaziningiems zmonems projektu reformu kurti neverta patiketi. Tai kaip ir sakiau, neskaites projekto: "Duokite kuo daugaiu pinigu....ta patvirtina sio projekto 1 ir 7 punktai. Duok daugiau pinigu, tai nera aukstojo mokslo reforma. Tai gal mokslo reforma yra tai, kas tuos pinigus skirsto? Korumpuotoje valstybeje argi tai svarbu? Va jeigu universitetai vagiu atsikratytu, galima butu patiketi ir pinigus skirstyti.
Man ne mirazai galvoje, o as pats praktiskai maciau zulikus universitete, taip kad man aiskinti nereikia, tai mato daugybe zmoniu, nes as vienas. O jeigu tamsta nematai, tai komunistiniu vagiu akinius esi uzsidejes? Gal esi be visiskos sazines? Prasikrapstyk akis, kas darosi Lietuvoje?
Tegu ta kompanija pasiskelbia savo pavardes, kad sukure tokia nesamone, irasysime i Lietuvos istorija. Bet va prie projekto ne pavardziu nera, tai gal KGB kurinys? Ka, savo protingu minciu bijo? I sibira neisves, tegu savo pavardes paskelbia. O taip, tai matau, kad jie tyciojasi is akademines visuomenes sugebejimo mastyti. Jie mato, kad protingai sukure, nes jau skaiciuoja kiek daugiau uzdirbs, kiek dar prisidurs, kur pinigelius isplaus. Tai kai taip galvoji, tai sis projektas kaip tik tiems, bet ne universitetams ir Lietuvos valstybei reikalingas.
Tai vis nauda, pamaciau ta projekta, pazvelgiau is 10000km atstumo, kas reiskia grynai neturedamas asmeninio suinteresuotumo. Ir zinote ka pamaciau?
Pamaciau ta pati, ka ir nemates maciau, tai parodo, kad nesaziningiems zmonems projektu reformu kurti neverta patiketi. Tai kaip ir sakiau, neskaites projekto: "Duokite kuo daugaiu pinigu....ta patvirtina sio projekto 1 ir 7 punktai. Duok daugiau pinigu, tai nera aukstojo mokslo reforma. Tai gal mokslo reforma yra tai, kas tuos pinigus skirsto? Korumpuotoje valstybeje argi tai svarbu? Va jeigu universitetai vagiu atsikratytu, galima butu patiketi ir pinigus skirstyti.
Man ne mirazai galvoje, o as pats praktiskai maciau zulikus universitete, taip kad man aiskinti nereikia, tai mato daugybe zmoniu, nes as vienas. O jeigu tamsta nematai, tai komunistiniu vagiu akinius esi uzsidejes? Gal esi be visiskos sazines? Prasikrapstyk akis, kas darosi Lietuvoje?
Tegu ta kompanija pasiskelbia savo pavardes, kad sukure tokia nesamone, irasysime i Lietuvos istorija. Bet va prie projekto ne pavardziu nera, tai gal KGB kurinys? Ka, savo protingu minciu bijo? I sibira neisves, tegu savo pavardes paskelbia. O taip, tai matau, kad jie tyciojasi is akademines visuomenes sugebejimo mastyti. Jie mato, kad protingai sukure, nes jau skaiciuoja kiek daugiau uzdirbs, kiek dar prisidurs, kur pinigelius isplaus. Tai kai taip galvoji, tai sis projektas kaip tik tiems, bet ne universitetams ir Lietuvos valstybei reikalingas.
Susitariančios šalys pripažįsta, kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga. Kad būtų užtikrintos geros kokybės studijos aukštosiose mokyklose, o moksliniai tyrimai atitiktų visuomenės ir ūkio reikmes, ir Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų konkuruoti su geriausiomis Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis, būtina nedelsiant atlikti ryžtingą mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Mokslo ir studijų sistema turi būti pertvarkoma vadovaujantis autonomijos, atsakomybės ir atskaitomybės, valstybės reguliavimo mažinimo, konkurencijos, asmeninio suinteresuotumo principais.
Susitariama dėl tokių pertvarkos principų:
1. Studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, asmeninio studento įnašo ir kitų šaltinių. Aukštosios mokyklos pačios nustato studentų skaičių ir studijų kainą. Valstybės kompensuojamą studijų finansavimo dalį (studento krepšelį) studentas gali neštis į bet kurią jį priimančią Lietuvos aukštąją mokyklą. Valstybė nustato studentų krepšelių skaičių ir jų dydį.
2. Studijų socialiniam prieinamumui ir konstitucinei šalies gyventojų teisei į aukštąjį išsilavinimą užtikrinti sukuriama efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų išlaidas. Gerai besimokantiems studentams valstybės kompensuojama studijų finansavimo dalis apima asmeninį studento įnašą. Šaliai svarbiausių sričių specialistų rengimui taikomas valstybės užsakymo principas. Vykdoma stipendijų reforma.
3. Aukštosioms mokykloms garantuojama autonomija. Aukštųjų mokyklų autonomija apima laisvę pačioms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, institucijų vidaus struktūrą, personalo politiką, teisę disponuoti savo ir valstybės patikėtu turtu. Tuo tikslu įstatymais apibrėžiamas ypatingas aukštųjų mokyklų teisinis statusas.
4. Aukštųjų mokyklų veiklos kokybė ir atskaitomybė visuomenei užtikrinama reguliaraus išorinio vertinimo, mokslo finansavimo pagal rezultatus, konkurencijos ir socialinių partnerių dalyvavimo jų valdyme būdais. Didinamas socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme, priimant svarbiausius sprendimus: tvirtinant strateginį veiklos planą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei renkant aukštosios mokyklos vadovą.
5. Aukštosios mokyklos prisiima atsakomybę už mokslo ir studijų kokybę. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolei užtikrinti veikia Akademinės etikos ir procedūrų ombudsmenas.
6. Mokslo veikla finansuojama įgyvendinant mokslo programas ir mokslo projektus konkursiniu principu, o mokslo ir meno veiklai, susijusiai su II ir III pakopų studijomis, skiriamas papildomas finansavimas pagal rezultatus.
7. Valstybės biudžete mokslo ir studijų finansavimui skiriama nacionalinio biudžeto dalis didinama, per 5 metus pasiekiant ES vidurkį. Panaudojant ES ir nacionalinio biudžeto lėšas, konkursiniu principu atnaujinama mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra.
8. Valstybinio mokslo finansavimo ir mokslinės veiklos vertinimo funkcijos perduodamos dviems – Gamtos mokslų ir technologijų bei Humanistikos ir socialinių mokslų - taryboms, turinčioms bendrą administracinę struktūrą. Valstybės lėšos mokslo veiklai skiriamos per taryboms pavaldų Mokslo fondą. Mokslo finansavimo strategiją nustato Mokslo politikos komitetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas ir į kurį įeina abiejų tarybų atstovai.
9. Skatinama mokslininkus jungiančių draugijų ir jų asociacijų veikla. Didinamas jų dalyvavimas formuojant mokslo ir studijų politiką.
10. Valstybė, siekdama, kad didėtų mokslinių tyrimų kokybė, mokslo ir inovacijų efektyvumas bei tarptautinis konkurencingumas, sukuria sąlygas bei paskatas valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui, remia jungtinių mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimąsi.
Susitariama dėl tokių pertvarkos principų:
1. Studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, asmeninio studento įnašo ir kitų šaltinių. Aukštosios mokyklos pačios nustato studentų skaičių ir studijų kainą. Valstybės kompensuojamą studijų finansavimo dalį (studento krepšelį) studentas gali neštis į bet kurią jį priimančią Lietuvos aukštąją mokyklą. Valstybė nustato studentų krepšelių skaičių ir jų dydį.
2. Studijų socialiniam prieinamumui ir konstitucinei šalies gyventojų teisei į aukštąjį išsilavinimą užtikrinti sukuriama efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų išlaidas. Gerai besimokantiems studentams valstybės kompensuojama studijų finansavimo dalis apima asmeninį studento įnašą. Šaliai svarbiausių sričių specialistų rengimui taikomas valstybės užsakymo principas. Vykdoma stipendijų reforma.
3. Aukštosioms mokykloms garantuojama autonomija. Aukštųjų mokyklų autonomija apima laisvę pačioms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, institucijų vidaus struktūrą, personalo politiką, teisę disponuoti savo ir valstybės patikėtu turtu. Tuo tikslu įstatymais apibrėžiamas ypatingas aukštųjų mokyklų teisinis statusas.
4. Aukštųjų mokyklų veiklos kokybė ir atskaitomybė visuomenei užtikrinama reguliaraus išorinio vertinimo, mokslo finansavimo pagal rezultatus, konkurencijos ir socialinių partnerių dalyvavimo jų valdyme būdais. Didinamas socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme, priimant svarbiausius sprendimus: tvirtinant strateginį veiklos planą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei renkant aukštosios mokyklos vadovą.
5. Aukštosios mokyklos prisiima atsakomybę už mokslo ir studijų kokybę. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolei užtikrinti veikia Akademinės etikos ir procedūrų ombudsmenas.
6. Mokslo veikla finansuojama įgyvendinant mokslo programas ir mokslo projektus konkursiniu principu, o mokslo ir meno veiklai, susijusiai su II ir III pakopų studijomis, skiriamas papildomas finansavimas pagal rezultatus.
7. Valstybės biudžete mokslo ir studijų finansavimui skiriama nacionalinio biudžeto dalis didinama, per 5 metus pasiekiant ES vidurkį. Panaudojant ES ir nacionalinio biudžeto lėšas, konkursiniu principu atnaujinama mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra.
8. Valstybinio mokslo finansavimo ir mokslinės veiklos vertinimo funkcijos perduodamos dviems – Gamtos mokslų ir technologijų bei Humanistikos ir socialinių mokslų - taryboms, turinčioms bendrą administracinę struktūrą. Valstybės lėšos mokslo veiklai skiriamos per taryboms pavaldų Mokslo fondą. Mokslo finansavimo strategiją nustato Mokslo politikos komitetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas ir į kurį įeina abiejų tarybų atstovai.
9. Skatinama mokslininkus jungiančių draugijų ir jų asociacijų veikla. Didinamas jų dalyvavimas formuojant mokslo ir studijų politiką.
10. Valstybė, siekdama, kad didėtų mokslinių tyrimų kokybė, mokslo ir inovacijų efektyvumas bei tarptautinis konkurencingumas, sukuria sąlygas bei paskatas valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui, remia jungtinių mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimąsi.
Tenka paaiskinti vienam komentatoriui "Dr.Jonui" kuom gi gedingos straipsnyje isdestytos reformos nuostatos.
Gyvenime reikia ziureti ne vien kas parasyta zodziais, bet ziureti ir reiskinio esmes. Kalbama apie reforma, kas suprantama turetu buti , kad turi buti teigiama reforma valstybei, nes valstybes pinigai yra naudojami.
As esmeje nepamaciau visiskai jokios reformos, o ka gi pamaciau? Pamaciau daugybeje anksteniu reformu isreiksta ta pacia esme: DUOKITE KUO DAUGIAU PINIGU IR LEISKITE SUSIDOROTI SU BET KUO, KAS TURI KITA NUOMONE IR YRA NEPAKLUSNUS. Cia yra sios taip vadinamos reformos esme. Cia taip yra isreiskiama akademine laisve. Tai ar tokia reforma negedinga? Ji yra jau nusikalstama valstybei.
Pirmas reformos punktas turi buti : 1. Isvyti visokio plauko vagis is universiteto, zemgrobius ir atlyginimo vagis (jie kaip dirbo, taip ir dirba svarbiuose postuose). 2. Atkurti demokratija, tai yra, vadovus rinktu visuotinis universiteto darbuotojai su aukstuoju issilavinimu(dabar eenka rektoriaus paskirti klerkai-katedru vedejai).3. Pradeti kalbeti apie pinigus, ju gavima, paskirstyma....ir .t.t.
Kol ivairiausio plauko vagys be atsakomybes vadovaus, tai jokia reforma ir jokie teigiami rezultatai nebus pasiekti.
Kol kas gaunamus didejanciau pinigus vagys naudoja isitvirtinti uzimamose kedese, galimybe spresti naudoja susidorojimui su neitikusiais .
Tas problemos buvo keliamos ir anksciau. Visai neseniai tas problemas kele ir Leonidas Donskis, taciau, kai tik uzsitikrino savo darbo vieta, tai is karto ir nustilo, nors problemos visos ir liko.
Taigi be sazines jokios reformos universitetuose yra neimanomos, cia tas pats, kas vagims patiketi bankus...ar atsimenate, kuo tai baigesi?
Tai va zmogau, mokek skaityti, be svarbiau mokek suprasti esme.... ar paaiskinau? Gal tamstai reikia konkreciu VDU profesoriu naikintoju ir vagiu pavardziu?
Gal kartais tamsta spaudos neskaitai.....as budamas uz 10000 km ir tai pasiskaitau, ir matau kas darosi....
Gyvenime reikia ziureti ne vien kas parasyta zodziais, bet ziureti ir reiskinio esmes. Kalbama apie reforma, kas suprantama turetu buti , kad turi buti teigiama reforma valstybei, nes valstybes pinigai yra naudojami.
As esmeje nepamaciau visiskai jokios reformos, o ka gi pamaciau? Pamaciau daugybeje anksteniu reformu isreiksta ta pacia esme: DUOKITE KUO DAUGIAU PINIGU IR LEISKITE SUSIDOROTI SU BET KUO, KAS TURI KITA NUOMONE IR YRA NEPAKLUSNUS. Cia yra sios taip vadinamos reformos esme. Cia taip yra isreiskiama akademine laisve. Tai ar tokia reforma negedinga? Ji yra jau nusikalstama valstybei.
Pirmas reformos punktas turi buti : 1. Isvyti visokio plauko vagis is universiteto, zemgrobius ir atlyginimo vagis (jie kaip dirbo, taip ir dirba svarbiuose postuose). 2. Atkurti demokratija, tai yra, vadovus rinktu visuotinis universiteto darbuotojai su aukstuoju issilavinimu(dabar eenka rektoriaus paskirti klerkai-katedru vedejai).3. Pradeti kalbeti apie pinigus, ju gavima, paskirstyma....ir .t.t.
Kol ivairiausio plauko vagys be atsakomybes vadovaus, tai jokia reforma ir jokie teigiami rezultatai nebus pasiekti.
Kol kas gaunamus didejanciau pinigus vagys naudoja isitvirtinti uzimamose kedese, galimybe spresti naudoja susidorojimui su neitikusiais .
Tas problemos buvo keliamos ir anksciau. Visai neseniai tas problemas kele ir Leonidas Donskis, taciau, kai tik uzsitikrino savo darbo vieta, tai is karto ir nustilo, nors problemos visos ir liko.
Taigi be sazines jokios reformos universitetuose yra neimanomos, cia tas pats, kas vagims patiketi bankus...ar atsimenate, kuo tai baigesi?
Tai va zmogau, mokek skaityti, be svarbiau mokek suprasti esme.... ar paaiskinau? Gal tamstai reikia konkreciu VDU profesoriu naikintoju ir vagiu pavardziu?
Gal kartais tamsta spaudos neskaitai.....as budamas uz 10000 km ir tai pasiskaitau, ir matau kas darosi....
Keistai skamba: atrodo, svarbu, kad tiktai projektas būtų priimtinas partijoms> O ar jis bus priimtinas studijuojantiems ir pačiai visuomenei, tai jau nebesvarbu? Ir kas čia per toksai partijų susitarimas, o gal sandėris?
Kirkilas-bus surastas visiems priimtinas variantas.
Toks variantas reiškia žlugdymą.
Padėtis taisoma tik priimant nevisiems tinkamą variantą.
Jokių komisijų. Imkim pirmaujančių pagal konkurencingumą Skandinavijos šalių variantą ir įgyvedinkim. Užteks tūpčioti ir rodyti žodinį susirūpinimą.
Toks variantas reiškia žlugdymą.
Padėtis taisoma tik priimant nevisiems tinkamą variantą.
Jokių komisijų. Imkim pirmaujančių pagal konkurencingumą Skandinavijos šalių variantą ir įgyvedinkim. Užteks tūpčioti ir rodyti žodinį susirūpinimą.
Ir kuom gi gedingos straipsnyje isdestytos reformos nuostatos? Kad nepasmerkti zemgrobiai?
Reforma? Kokiu studiju? Aukstojoje Partineje Mokykloje?
"Kad būtų užtikrintos geros kokybės studijos aukštosiose mokyklose, o moksliniai tyrimai atitiktų visuomenės ir ūkio reikmes" - sita vieta skamba tikrai gresmingai!.. Mokymas sau, o mokslas sau. Ir supratimas apie mokslo paskirti aukstosiose mokyklose labai jau idomus...
REKLAMA
REKLAMA
Premjerui įteiktas mokslo ir studijų sistemos pertvarkos projektas