Dailininkas Audrius Gražys - ne iš tų menininkų, kurie kuria vien studijoje prie molberto. Tapytojui trumpesnės išvykos ir ilgesnės kelionės reikalingos tam, kad būtų kurstoma kūrybinė ugnelė.
Po mėnesio Tbilisyje turėtų būti atidaryta paroda „Nepriklausomos istorijos“, kelionės bilietai jau nupirkti, bet A.Gražys su dviem kolegomis mažai turi vilties, kad ji įvyks.
A.Gražys supranta - karo nusiaubtos Gruzijos žmonėms dabar ne menas rūpi. Nors projektas „Nepriklausomos istorijos“ įdomus tuo, kad lietuvių menininkai eksponuoja du didelio formato paveikslus, nutapytus pagal Lietuvos ir šalies, kurioje vyksta paroda, vėliavas. Tie darbai yra savotiškos valstybių vėliavų improvizacijos. Projektas „Nepriklausomos istorijos“ jau buvo pristatytas Uzbekijoje, Ukrainoje ir Rusijoje.
Prancūziškas rudens salonas
Šiuo metu festivalyje „Be2gether“ A.Gražys ir dailininkas Linas Liansbergis rengia skambančių skulptūrų parką. Rudenį tapytojas važiuos į Paryžių. Proga puiki - Prancūzijos sostinėje vyks prestižinis renginys „Rudens salonas“, per kurį bus eksponuojamas lietuvio paveikslas. „Kolekcininkai ir galerininkai ieško naujų veidų ir kviečia dalyvauti įvairių pasaulio kraštų menininkus. Kūriniai eksponuojami viename Paryžiaus kvartale - galerijose ir kitose erdvėse“, - pasakojo apie renginį A.Gražys. Paveikslo, kurį veš į Prancūzijos sostinę, dailininkas dar nenutapė. Tačiau šypsodamasis patikino, kad drobė jau užtempta ant porėmio.
Fotografuoja, bet nepiešia
„Pastarieji metai apskritai turtingi kelionių ir parodų“, - teigė menininkas. A.Gražys dalyvavo bienalėje Uzbekijos sostinėje Taškente. Paskui su kitais dailininkais lankėsi Romoje, ten Šv. Angelo pilyje buvo eksponuojami lietuvių darbai. Vėliau jis su bičiuliais automobiliu keliavo po Ameriką. Vidurvasarį A.Gražys su šeima savaitę ilsėjosi Turkijoje.
Kad ir kur važiuotų, dailininkas visuomet pasiima fotoaparatą. Įsideda ir popieriaus bei pieštuką eskizams daryti, bet dažniausiai jų neišsitraukia.
Mistinis panašumas
Kai A.Gražys 1999 metais atvyko į JAV pirmą kartą, jis lankėsi Vašingtone ir Niujorke. „Labai graži Amerikos gamta ir įdomūs miestai. Per vieną viešnagę šios šalies neįmanoma pažinti“, - teigė pašnekovas.
Pavasarį A.Gražys su kompanija bičiulių nuvyko į Ameriką ir per mėnesį nuvažiavo apie 11 tūkst. kilometrų. Tai pati ilgiausia kelionė, į kokią kada nors jis buvo išsiruošęs. „Įgyvendinau seną svajonę. Dar nuo paauglystės, kai skaičiau Jacko Kerouaco „Kelyje“, norėjau palakstyti Amerikos keliais. Ši idėja ilgai tūnojo galvoje, - pasakojo LŽ tapytojas. - Vežėmės ir knygą „Kelyje“, o pakeliui ją cituodavome. Su ta knyga keldavomės ir guldavome. Kai lankėmės San Franciske, mus nuvedė į kavinę, kurioje pirmą kartą buvo skaitomas J.Kerouaco romanas.“
Mistinis dalykas - važiuodamas Amerikos keliais A.Gražys regėjo vaizdų, panašių į paveikslus, kuriuos jis nutapė Lietuvoje. „Mano darbų ciklas „Toliai“ labai siejasi su peizažais, vėliau matytais JAV“, - stebėjosi menininkas.
„Mėnulio namai“
Į Ameriką išsirengė trise: istorikas Egidijus Aleksandravičius, videomenininkas Henrikas Gulbinas ir dailininkas A.Gražys. „Čikagoje vyko mano paroda, E.Aleksandravičiui padėjome rinkti medžiagą apie išeiviją ir gabenti į Lietuvą archyvus, - sakė dailininkas. - Keliavome nuo Čikagos iki Floridos, aplankėme Naująjį Orleaną, Los Andželą ir San Franciską, kitas vietas.“
Kadangi Amerikoje gyvena daug draugų ir pažįstamų, lietuviai apsistodavo pas juos. Pasak A.Gražio, kai kurie bičiuliai net supyko, kad kompanija nespėjo jų aplankyti. Vienas įdomiausių susitikimų - su garsia lietuvių kilmės architekte Aleksandra Kašuba. 85 metų moteris Naujosios Meksikos dykumoje pasistatė namus. „Unikalus žmogus. Jaunatviškos sielos moteris neatrodo daugiau kaip 60-ies“, - tikino A.Gražys. Architektės būstą dykumoje jis vadino „mėnulio namais“. A.Kašuba gyvena viena, artimiausias kaimas, į kurį ji važiuoja pirkti maisto, - už 20 kilometrų. „Pasaulis keliauja pas ją. Architektė kviečiasi jai įdomius menininkus. Atvažiuoja tie, kurie nori pabūti ir kurti dykumoje, - kalbėjo A.Gražys. - Ten nuostabu. Naktį išeini, virš galvos - ryškios žvaigždės, aplink - nė gyvos dvasios, tik kažkas ūkauja ir švilpauja.“
Akys nebematė
„Per kelionę visada jauti nuovargį, - pasakojo A.Gražys. - Būdavo, kad keletą parų važiuodavome nesustodami. Vienas vairuodavo automobilį, o kitas tuo metu bandydavo nusnūsti.“
Tačiau vienas atsitikimas dailininką išmušė iš vėžių. „Kai lankėmės indėnų kaimelyje, vėjas į akis pripūtė žiedadulkių. Nieko nebemačiau. Važiavome į Las Vegasą vaistų, - prisiminė A.Gražys. - Tai buvo vienintelis nemalonus dalykas. Per ilgą kelionę mūsų nė karto nesustabdė policija. Automobilis irgi nė sykio nesugedo.“ Akis perštėjo kokias tris dienas. Menininkas juokėsi, kad Amerika jį apakino, todėl kurį laiką negalėjo matyti.
Dvidešimt metų
„Sovietiniais laikais esu daug keliavęs - plaukęs baidarėmis, kopęs į kalnus“, - sakė niekada ramiai negyvenęs menininkas. Nors dar labai ryškūs įspūdžiai iš Amerikos, A.Gražys šypsodamasis patikino, kad didžiausia gyvenimo kelionė - ateityje. Šie metai tinkami apsvarstyti, kas nuveikta, ko norėtųsi siekti. Vasarą A.Gražiui suėjo 45-eri. Kita data - 20 metų, kai jis baigė Dailės akademiją. „Mūsų kursas unikalus. Visi ir dabar yra kuriantys menininkai“, - džiaugėsi pašnekovas. Bendrakursiai kaskart susitinka, kai kurie bičiuliaujasi. Dabar jie sumanė surengti bendrą kurso draugų parodą ir darbus eksponuoti Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje. Kaip teigė A.Gražys, visi buvę bendramoksliai labai skirtingi, todėl paroda turėtų būti įdomi.
Pasak dailininko, jam sunkiausias buvo pirmasis dešimtmetis, kai baigė akademiją: reikėjo daug dirbti, kad įsitvirtintų meno pasaulyje, suprastų, ką daro gerai, ką blogai, kad rastų savo braižą.
Mažosios sėkmės
„Mano tėvas - aktorius ir režisierius, mama - aktorė. Tėvai sako, jog bandė apsaugoti mane nuo teatro, bet aš to nejutau. Nesvarsčiau, ką rinktis. Tėtis - kolekcininkas, todėl mano vaikystė prabėgo tarp paveikslų, - A.Gražys prisiminė, kaip jį nuo mažens patraukė dailė. - Lankiau dailės mokyklą, vėliau studijavau tapybą. Ėjau žingsnis po žingsnio ir niekada nesiblaškiau. Gal tokiu būdu sutaupiau laiko.“
Dailininkas sako didelių nesėkmių nepatyręs. Anot jo, kūryba yra procesas. Būna visko: kartais uždažo viską, ką būna nutapęs per mėnesį, kartais viskas einasi kaip per sviestą.
„Kai nutapau gerą darbą, pajuntu norą pasivaikščioti po miestą, nuotaika būna puiki. Viskas susideda iš tokių mažų sėkmių, - aiškino A.Gražys. - Jei kurti nesiseka, žinau, kad pavyks kitą dieną. Tada tiesiog nieko neveikiu ir klausausi muzikos.“
Trumpai
• A.Gražys yra surengęs per 30 parodų Lietuvoje ir užsienyje.
• Menininkas ne tik tapo paveikslus, bet ir kuria skulptūras, vaizdo projekcijas, fotografiją ir scenografiją.
• A.Gražys apkeliavo visą Europą, lankėsi tokiose egzotiškose pasaulio šalyse kaip Brazilija, Jungtiniai Arabų Emyratai.
• Dabar dailininką labiausiai domina Rytų šalys ir Afrika.
• „Labai gera ir Lietuvoje, visada malonu sugrįžti“, - tikino A.Gražys.
Rasa Pakalkienė
