derlius

Šių metų daržovių derlius – gausus, todėl pardavimo kainos – tos pačios, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės dažniausiai perka mažiau daržovių, bet dažniau. Ekologiškos produkcijos mėgėjai vis dažniau atvyksta tiesiai į ūkininkų kiemus. Čia daržovės įsigyjamos kur kas pigiau.

Tikriausiai nėra nė vienos moters, kuri šiai apžiūrai ryžtųsi su malonumu. Tačiau ši apžiūra būtina ir neišvengiama. Idealiu atveju sveiką moterį ginekologas turėtų patikrinti maždaug sulaukus 18-kos metų arba iškart po to, kai ji pradeda lytinį gyvenimą. Po to dauguma gydytojų rekomenduoja ginekologinę apžiūrą ir reikiamus tyrimus kartą arba dukart per metus.

Lietuvoje du pastaruosius savaitgalius vykusiose „Senukų“ sodininkų mugėse apsilankė per 40 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tokiose mugėse visoje Lietuvoje dalyvavo apie 20 tūkst. lankytojų. Šiemet sodininkai labiausiai domėjosi vaismedžių ir dekoratyvinių augalų sodinukais. „Šį savaitgalį vykusi rudeninė mugė Kaune sulaukė ne tik sodininkų, bet ir didesnio šeimų dėmesio.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet užaugintas labai geras – 300 tūkst. tonų – daržovių derlius. Jo pakaktų vidaus poreikiams patenkinti, tačiau didžiąją dalį lietuviškų daržovių augintojai išveš į Rusiją, Čekiją, Vengriją ir Didžiąją Britaniją, o mes valgysime įvežtinę produkciją. Daržovių augintojai nėra patenkinti vidaus rinkoje siūlomomis kainomis.

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama apie 35–50 tonų Plotai ūkyje didinami Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove.

Šiemet į šalies alaus rinką sugrįžusi XVIII a. aludarystės tradicijas atgaivinusi Vilkmergės alaus darykla ketina pristatyti naują alų, verdamą naudojant tik šviežius lietuviškus apynius. Rugsėjį alaus darykla supirko 152 kg naujo derliaus apynių, kuriuos pasiūlė šalies ūkininkai ar apynių kerus auginantys gyventojai. Naujasis alus rinką pasiekti turėtų spalio pabaigoje. „Džiugu, jog į mūsų skelbimus atsiliepė apynių augintojai iš visų šalies kampelių.

Cukraus kainos pasaulyje kristi neketina. Cukranendrių derlius šįmet prastas, todėl Lietuvos ūkininkams pavyks be vargo parduoti visus užaugintus cukrinius runkelius ir gauti daugiau pajamų. Cukriniams runkeliams daugiau žemės paskyrę ūkininkai trina rankas - sprendimas buvo geras. Nors baimės būta.

Nors šiais metais permaininga vasara ir nelepino ypač geru oru, tačiau derliumi žemdirbiai tikrai negalės skųstis. Šalies laukuose nukūlus beveik visas grūdines kultūras jau galima konstatuoti – šiųmetis derlius (taip pat ir ankštinių) yra ketvirtadaliu didesnis už pernykštį ir gali siekti 4137,1 tūkst. t, o rapsų didesnis trečdaliu – 627,7 tūkst. t. Dėl brendimo ypatumų, kiek vėliau nei javai šiuo metu dar tebekuliami grikiai ir kukurūzai grūdams.

Dėl prasto šiųmečio derliaus Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklas „Sainsbury's“ sušvelnino reikalavimus tiekiamoms daržovėms ir vaisiams, kas leis į parduotuves grįžti akiai nepatrauklioms morkoms, bulvėms ir kitoms keistų formų daržovėms, rašo dienraštis „The Guardian“. Po sausiausio per 59 metų kovo, po kurio sekė rekordiškai lietinga vasara ir stipriausia per pastarųjų 30 metų audra rugsėjį, derlius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Lietuvių grūdų augintojų šiųmečio derliaus rekordai skatina žvilgtelėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – mokslas apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių.

Jau nuo seno vasarą ir rudenį šeimininkės stengdavosi sukaupti kuo daugiau ir įvairesnių atsargų žiemai. Vienas iš labiausiai paplitusių konservavimo būdų yra džiovinimas, kadangi žiemą turėti džiovintų vaisių, daržovių, uogų yra labai pravartu. Vakarais patys galite pasiruošti džiovintų vaisių ar daržovių mišinių, kuriuos teliks įberti į makaronus, sultinius ar kitokį jums mėgstamą patiekalą.

Pirmieji cukriniai runkeliai džiugina perdirbėjus ir augintojus: cukringumas kol kas geras, o planuojamas derlius turėtų būti gal net didesnis nei pernai Į Kėdainiuose įsikūrusį cukraus fabriką pirmieji šių metų derliaus runkeliai keliauja jau daugiau nei savaitę, į Marijampolę – nuo pirmadienio. Kol kas džiugina „Nordic Sugar Kėdainiai“ cukrinius runkelius pradėjo supirkti kaip ir pernai – nuo rugsėjo 10 dienos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pranešimai vis dažniau šiurpina daugiabučių namų gyventojus. Naujausiais VKEKK duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai augs iki 31 ct/kWh. Nejauku pasižiūrėjus jau į rugpjūčio mėnesio kainas. Anykščių ir Pakruojo gyventojai jau dabar moka beveik po 37 ct/kWh.

2012 metais Brazilijoje surinktas didžiausias kavos pupelių kiekis per visą šalies istoriją – 60 mln. kilogramų, praneša agentūra EFE. Prieš 12 mėnesių šios vertingos žaliavos buvo surinkta 16 proc. mažiau. Pastarąjį kartą Brazilijos kavos augintojų rekordas buvo užfiksuotas 2003 metais. Vienas svarbių veiksnių, nulėmusių gerą kavos pupelių derlių 2012 metais, buvo apdirbamų žemių ploto padidinimas 2,7 proc., praneša EFE. Brazilija yra viena svarbiausių pasaulyje kavos eksportuotojų.

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui.

Nors šiemet Lietuvoje grūdų derlius – rekordinis, duonos valgytojams jis nežada nieko gero. Prognozuojama, kad rudenį duona brangs dešimt, miltai – dvidešimt procentų, gal ir daugiau. Ekspertai teigia, kad grūdus brangina pasaulyje padidėjusi jų paklausa, o duoną – monopoline padėtimi piktnaudžiaujančios kepyklos, malūnai ir prekybininkai. Tvirtina: duona brangs Ženkliai pabrangus grūdams, malūnai tvirtina netrukus didinsiantys miltų kainą, o kepyklos – duonos.

Nuo neat­me­na­mų lai­kų tai­syk­lės „Kas pa­sė­jo, tas ir pjau­na“ žem­dir­biai lai­ko­si. Bet ne vers­li­nin­kas ir po­li­ti­kas Pet­ras Alek­sas Virk­štis. Jis pa­siun­tė kom­bai­nus kul­ti kai­my­no mie­žių, kai tuo me­tu de­gė šio dar­ži­nė.

Per tris rugpjūčio savaites iš augintojų supirkta 650,0 tūkst. t grūdų arba, palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, 2,4 karto daugiau. Daugiausia - 515,6 tūkst. t, arba 79,3 proc. - supirkta kviečių. Rapsų per tris rugpjūčio savaites supirkta 128 tūkst. t, arba beveik dešimteriopai daugiau nei pernai (13,8 tūkst. t). Kviečių supirkta beveik tris kartus mažiau (175,3 tūkst. t), tačiau I klasės kviečių buvo superkama santykinai daugiau negu žemesniųjų rūšių.

Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus. Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais. Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai. Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės.

Rugpjūčio 1 d. Lietuvoje prasidėjo naujas žieminių pasėlių draudimas. Tačiau ūkininkai draudžiasi neaktyviai. Per metus besinaudojančiųjų pasėlių draudikų paslaugomis sumažėjo nuo 882 iki 354, o apdraustų pasėlių plotas – nuo 270 tūkst. iki 126 tūkst. Ieško naujų sprendimų Šiais metais Vilkaviškio rajone derlių apdraudė tik penki ūkiai, draustų pasėlių plotas – 2 tūkst. ha. Trys iš jų jau kreipėsi dėl žalos nustatymo ir atlyginimo.

Prieš javapjūtę prognozuotas rekordinis grūdų derlius mažai džiugina, nes, kaip kalba ūkininkai, trūksta transporto jam sandėliuoti. Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo  nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.

Paprastai braškių sezonas trunka apie 3–4 savaites, tačiau pagreitinant ankstyvų braškių derėjimą pridengus jas daržo danga, auginant vidutinio ankstyvumo bei vėlyvas veisles, jų sezonas tęsiasi pakankamai ilgai. Roberto Šerpyčio  ūkyje braškių skanauti galima nuo birželio pradžios iki rugpjūčio. Šiais metais iš vieno hektaro vidutiniškai priskinta apie 18–20 t kvapnių braškių. Specializacija pasiteisino „Uogas auginame švarioje aplinkoje, arti nėra magistralinių kelių.

Lietuviškų obuolių kainos šalies gyventojų šiais metais nustebinti neturėtų. Ūkininkai tikisi, kad visą produkciją be vargo išparduos. Šalyje užderėjus lietuviškiems vasariniams obuoliams, pirmieji netrukus pasirodė ir prekybos centruose, rašo „Vilniaus diena“. Ūkio „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius pasakojo, kad pirmas obuolys, paskelbęs vasarinių obuolių sezoną, ūkyje nuskintas liepos 23 d. Nors lietuviai vietos produkciją vertina kaip kokybišką ir ją renkasi mieliau n...

Vaismedžių augintojai teigė, kad neprižiūrimame sode kartais gali užderėti neblogas derlius. Tačiau tai – labiau išimtis nei įprastas dalykas. Nulūžusios šakos privertė susimąstyti Širvintų rajone gyvenančios Laimos sode auga 15 obelų, kurios gausiai aplipusios vaisiais. „Pernai obuolių buvo mažai. O šiais metais jų tiek daug, kad gražu žiūrėti. Tik, gaila, kad šakos labai svyra ir net lūžta. Nežinau, kaip tinkamai elgtis“, – guodėsi pašnekovė.

Didžiausių pasaulio maisto importuotojų pastangos apsaugoti savo gyventojus nuo JAV sausros poveikio gali pabloginti situaciją, rašo „Reuters“. Dauguma vyriausybių stebėjo, kaip sausra JAV pradėjo didinti sojų, kukurūzų ir kviečių kainas, besitikėdamos, kad rinka galų gale nurims. Tačiau augant baimei, kad sausra taip pat sumažins Juodosios jūros regiono derlių, Viduriniųjų rytų pirkėjai suskubo apsipirkti.

Ūkininkai skundžiasi, jog javapjūtė šiemet bus sunki, jeigu taip reikės „gaudyti“ tinkamus orus po pusdienį. Lyja kone kasdien, grūdai negali pradžiūti. Be to, rytais būna didelė rasa. Todėl javapjūtė negali prasidėti visu pajėgumu. Dėl kaitros ir lietaus prastėja grūdų kokybė. Grūdui bręstant oro temperatūra buvo per aukšta, o drėgmės buvo per daug. Dažni smarkūs lietūs kelia ir kitą problemą – dalis javų išguldyta.

Ties ūkininko Lino Šateikio užaugintomis fasuotomis morkomis "Maxima" buvo iškabinusi 4 litų kainą. Po dienos kitos ją nurėžė iki 2,49 lito už kilogramą. "Rimi" parduotuvėse kilogramas lietuviškų nefasuotų morkų, kaip ir burokėlių, praėjusios savaitės viduryje kainavo 2 litus. Burokėliai artėjant savaitgaliui spėjo atpigti iki 1,25 lito už kilogramą, rašo "Lietuvos rytas". "Pirmojo derliaus lietuviškos daržovės būna gerokai brangesnės už importines.

Lietuvoje laukiama rekordinio grūdų derliaus, tačiau didžiulė pasaulinė paklausa kelia supirkimo kainas. Kai kurie miltų ir miltinių produktų tiekėjai parduotuvėms jau pranešė, kad ruošiasi branginti produkciją. Gelbėsim pasaulį Prasidėjusios javapjūtės pradžia ūkininkus džiugina. Atrodo, derlius geras ir jo bus daug. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad ūkininkai šiemet turėtų prikulti rekordinį grūdų derlių – apie 4 mln. tonų.

Aš­tuo­nias die­nas Uk­rai­no­je pra­lei­dęs Kel­mės ra­jo­no Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Rim­kus spė­jo įsi­ti­kin­ti: že­mę my­li abie­jų ša­lių žem­dir­biai, ta­čiau ir skir­tu­mai – aki­vaiz­dūs. Uk­rai­no­je ne­pra­si­dė­ju­si že­mės pri­va­ti­za­ci­ja, o prieš du de­šimt­me­čius, ko­lū­kių griū­ties me­tu iš­da­ly­ti pa­jai hek­ta­rais, nė­ra žem­dir­bio nuo­sa­vy­bė.

Dėl blogo uogų derliaus augant įtampai Jevlės mieste Švedijoje savaitgalį susipešė dvi uogų rinkėjų grupės, praneša „The Local“. Pasak policijos, peštynėse šeštadienį vakare dalyvavo apie 70 žmonių iš dviejų konkuruojančių uogų rinkėjų grupių. Pranešama, kad muštynių dalyviai apdalijo vienas kitą smūgiais ir spyriais. Vienam 43 metų amžiaus bulgarui teko kreiptis į ligoninę.

Grūdininkai skaičiuoja vagonus derliui eksportuoti, ūkininkai trina rankomis dėl rekordinių grūdų kainų ir skaičiuoja derlių, nors grūdai dar ne aruode. Kai kurie specialistai įspėja, kad dalį rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus, galėjo nusinešti sausros, o lietūs išguldyti pasėlius. Nepaisant to, iš Lietuvos iškeliaus daugiau nei pusė žemdirbių derliaus. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos ir „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sakė, kad kol kas orai derliui dar nepakenkė.

Grūdų augintojų nuotaika taisosi - vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės - po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų, rašo „Respublika“. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės - po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens.

Prasidedant javapjūtei, augintojai mažina rekordinio derliaus prognozę. Vietoje anksčiau planuotų 4 mln. tonų, dabar ketinama prikulti apie 3,5 milijono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmieji kvietrugių hektarai kertami ne itin derlingose dzūkų žemėse Varėnos rajone. Kol kas, pasak bendrovės vadovo, derlius neblogas – byra po 30 tonų iš hektaro. Nesiskundžiama ir jau nuimtų rapsų derliumi. „Svarbiausia, geri orai ir sveikata, kad technika nelūžtų, negestų.

Pernai rekordiškai išbrangusių juodųjų serbentų atgimimas truko neilgai – šiemet šias uogas žadama supirkti perpus pigiau. Ankstyvą derlių doroti pradėjusiems Lietuvos juodųjų serbentų augintojams, puoselėjusiems didelius lūkesčius, teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Maždaug prieš keturiolika metų uogininkystės perspektyvomis patikėję žemdirbiai javus iškeitė į juoduosius serbentus.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.

Ūkininkai trina rankas dėl aukštų grūdų supirkimo kainų, o perdirbėjai tikisi, jog jos vis dėlto dar kris. Šiais metais Lietuva gali sulaukti rekordinio – 4 mln. tonų – grūdų derliaus. Dalį jo, apie 2,5 mln. tonų, planuojama eksportuoti. Tačiau ūkininkai džiaugiasi ne tik rekordiniu derliumi, bet ir tikisi pelningai javus parduoti. Jei, žinoma, pavyks sėkmingai nuimti derlių ir išsaugoti grūdų kokybę.

Derlius dar laukuose, o kova dėl jo – pačiame įkarštyje: supirkėjai ragina ūkininkus pasirašyti sutartis, o šie neskuba, nes tikisi kainų augimo. Ankstyvą pavasarį netrūko raginimų išankstiniais sandoriais užfiksuoti 600–620 Lt už toną grūdų supirkimo kainą. Po pernykščio sezono staigmenų kai kurie ūkininkai prarado kantrybę ir pasirašė sutartis.

Indijoje dėl neveiksmingos žemės ūkio administravimo sistemos sutrūnija per ketvirtadalį saugyklose laikomų grūdų. Labdaros organizacijos piktinasi, kodėl niekam neparduoti grūdai nedalinimai badaujantiems Indijos gyventojams. Toli gražu ne vienam Indijos miesteliui būdinga realybė, kai šalia genda milžiniškos grūdų atsargos. Maisto pelkėse laikomi tūkstančiai maišų niekam neparduoto yrančio derliaus. Atsargos užima futbolo stadionui prilygstančią teritoriją.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.

Beveik ketverius metus ūkininkas ieško 174 tonų dingusių kvietrugių. Regis, ne adata šieno kupetoje, bet rasti nepavyksta. O grūdų supirkimo bendrovės vadovas tikina, kad ūkininkas jų ir neras, nes ieško ne grūdų, o juodos katės tamsiame kambaryje. Skirtingus sprendimus priėmusių teismų karuselė sustojo, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį ūkininko skundą. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi pagalbos į prokurorus.

Prieš kelerius metus pasaulyje įsiplieskė diskusijos apie maisto produktų trūkumą ir gresiantį badą. Jas sukėlė maisto produktų žaliavos brangimas 2007 metų pabaigoje ir 2008 m. pradžioje. Krizė pristabdė maisto produktų kainų kilimą ir kai kurias jų net sumažino, tačiau 2010 m. maisto produktų kainos vėl kilo, kyla jos ir dabar.

Vokiečių draudikams pabranginus pasėlių draudimą, žemdirbiai vėl prakalbo apie savišalpos foną, kurį norėta steigti prieš keletą metų. Gamtos stichijos vis dažniau pražudo pasėlius, o Lietuvos žemdirbiai vis dar svarsto: drausti ar ne ir kokia draudimo sistema būtų tinkamiausia. Jie pripažįsta, kad susitarti sunku ir dėl vienybės stokos, ir dėl valdininkų abejingumo.

Argentina nuo 1994 metų grūdų derlių padidino 135 procentais ir yra tikras ūkininkavimo pavyzdys, kuriuo šiandien sekti be mokslo laimėjimų genetikoje neįmanoma. Tai šalis, kuri jau 1996-iais griebėsi genetiškai modifikuotų produktų auginimo ir nuo to laiko niekad nebesižvalgė atgalios. Kol Europoje nuomonės dėl tokių produktų vartojimo išsiskiria, Argentina, įsisavinusi genų inžinerijos laimėjimus, savo krašte džiaugiasi 22 milijonais hektarų daiginamų grūdų ir kapsinčiu pelnu.

Savo medelyne netoli Vilniaus Romas kartu su broliu Edmundu augina kelis tūkstančius veislių vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių ir dekoratyvinių augalų. Norintiesiems išbandyti skiepijimo malonumą jis negailėjo patarimų. Kada tinkamiausias metas skiepyti? Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Neįprastai šilta, besniegė žiema ir džiugina, ir gąsdina javų bei rapsų augintojus. Jei ir toliau žiema bus šilta ir nepateiks siurprizų, žemdirbiai gali sulaukti rekordinių derlių. Tačiau jei staiga užkluptų didžiuliai šalčiai ar pridrėbtų gausiai sniego, dar vegetuojantys žiemkenčiai, ko gero, pražūtų. Bijo didelių šalčių Vešliai žaliuojančius žiemkenčius apžiūrinėjantys žemdirbiai atidžiai seka orų prognozes. „Dabar svarbiausia, kad neprisnigtų ant nepašalusios žemės.

Sandėliai užgrūsti daržovėmis, o mūsų šalies ūkininkai maldauja šalčių. Piktesnė žiema galbūt atkeltų eksporto vartus į Rusiją, kurioje nėra tinkamų sąlygų daržoves ilgai laikyti sandėliuose. Prekybos centrai sprogsta nuo daržovių, turgūs – taip pat. Jų pasiūlą šį sezoną išpūtė geras derlius. Be to, padrąsinti pernykštės sėkmės, šįmet ūkininkai didino daržovių plotus. Jas auginti buvo suskatę netgi tie, kurie anksčiau to nedarė. „Supirkimo kainos mažos.

Siūlomi žemės mokesčio pokyčiai kaitina ir žemdirbių, ir žemės savininkų, ir politikų, tarp kurių yra nemažai žemės turėtojų, aistras. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai siūlomi siekiant sutramdyti apleistų žemių savininkus ir spekuliacijas žemės rinkoje. Žemdirbiai nuogąstauja, kad drausminant „tinginius“ ir spekuliantus gali nukentėti ir tikri ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės. Prieš apleistos žemės apmokestinimą didesniu mokesčiu jau pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Nors Lietuvoje grybų ir uogų derlius buvo trečdaliu mažesnis nei ankstesniais metais, perdirbėjai ir eksportuotojai sako išgyvensiantys. Kaip praneša „Panorama“, Lietuvoje voveraičių nuskinta panašiai kaip ir ankstesniais metais, o baravykų derlius žymiai prastesnis. Dėl to perdirbėjams ir eksportuotojams konkuruoti Europos rinkose nėra lengva, šįmet teko varžytis su pagrindine Baltarusija ir Balkanų šalimis.