Neįprastai šilta, besniegė žiema ir džiugina, ir gąsdina javų bei rapsų augintojus.
Jei ir toliau žiema bus šilta ir nepateiks siurprizų, žemdirbiai gali sulaukti rekordinių derlių. Tačiau jei staiga užkluptų didžiuliai šalčiai ar pridrėbtų gausiai sniego, dar vegetuojantys žiemkenčiai, ko gero, pražūtų.
Bijo didelių šalčių
Vešliai žaliuojančius žiemkenčius apžiūrinėjantys žemdirbiai atidžiai seka orų prognozes.
„Dabar svarbiausia, kad neprisnigtų ant nepašalusios žemės. Dar blogiau, jei po atodrėkio staigiai pašaltų ir susidarytų ledas.
Dabar žiemkenčiams palankiausia būtų, jei pamažu šaltų ir užsnigtų. Tačiau gamtai neįsakysi“, – sakė Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas. Anot Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, žiema dar gali atsiimti savo ir pateikti staigmenų.
„Jei nepašaltų ir gausiai užsnigtų, pasėliai pradėtų šusti ir dusti. Tačiau blogiausias scenarijus būtų toks, kuris kartojosi dvi pastarąsias žiemas, – staigus atšalimas nesant sniego. Štai pernai Šiaulių rajone vasario pabaigoje po 2 laipsnių pliusinės paros temperatūros, kuriai esant rapsai pradeda vegetuoti, smogė 18–20 laipsnių šaltis. Jis tęsėsi dvi savaites, šaltį sustiprino vėjai. Tokie orai buvo pražūtingi žiemkenčiams“, – pasakojo R.Juknevičius.
Tačiau ūkininkas pastebėjo, kad šiemet pasėliai labiau pasiruošę žiemoti nei pernai. „2010-ųjų ruduo buvo nepalankus augalams pasiruošti žiemai, pasėliai buvo silpni, todėl labai daug jų iššalo. Šiemet žiemkenčių grūdinimosi laikotarpis buvo ilgesnis, bent jau Šiaurės Lietuvoje. Todėl esant panašiems orams, nuostoliai galėtų būti 10–15 proc. mažesni“, – samprotavo jis.
Žiemkenčiai skęsta
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas pabrėžė, kad dabar nemažai žemdirbių nuogąstauja, jog žiemkenčiai gali užmirkti.
„Jau rudenį daug kur buvo problemų dėl laukų užmirkimo, ūkininkai negalėjo sėti. Dabar nemažai pasėlių tiesiog skęsta“, – teigė R.Juknevičius.
Nedidelio šaltuko bene labiausiai laukia žemaičiai. „Žemaitijoje ant kalvelių buvo pridrėbta daug sniego, kuris ant nepašalusios šlapios dirvos išbuvo apie 20 dienų. Jei sniegas nebūtų nutirpęs, pasėliai būtų uždusę. Dabar bėda ta, kad lankelės, tarpšlaičiai apsemti vandeniu, o žiemkenčiai mirksta. Laukiame, kad pašaltų. Dviejų savaičių prognozės rodo, kad nedidelio šaltuko bus“, – pasakojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo mokslo darbuotoja Irena Kinderienė.
Skęstančiais pasėliais šiemet nesirūpina Kupiškio rajono ūkininkas Jonas Pakalnis. Javų augintojas balų savo laukuose išvengė rudenį giluminiu purentuvu išpurenęs šlapias dirvas.
„Pavasarį matysime, ar pasiteisino ši technologija. Dabar laukai atrodo gražiai, vandens nėra“, – teigė J.Pakalnis.
Peraugę pasėliai silpsta
Ūkininkai susirūpinę, kad žiemą vegetuojantys augalai eikvoja maisto medžiagas, todėl pavasarį bus labiau išsekę.
„Dabar pasėliai peraugę, ištįsę. Jei peržiemos, pavasarį reikės anksti tręšti. Be to, iššutus gali atsirasti pelėsis, tad reikės naudoti ir atitinkamus preparatus“, – samprotavo O.Pečeliūnas. Anot R.Juknevičiaus, šiaurinėje Lietuvos dalyje žiemkenčių peraugimas – ne masinis reiškinys. Taip gali nutikti nebent pažangiausių ūkininkų, kurie pagal mokslininkų rekomendacijas anksti pasėjo žiemkenčius, ūkiuose.
„Šie ūkininkai jau sunerimę dėl per didelio augalų suvešėjimo. Jei staiga daug pasnigtų, tokiems augalams didesnė tikimybė iššusti. Didesnė grėsme ir grybelinėms ligoms atsirasti. Didesnis pavojus peraugti net ir vėliau pasėtiems žiemkenčiams yra Vakarų Lietuvoje, kur temperatūra buvo palanki augalų vegetacijai. Tik neseniai temperatūra kiek nukrito ir augalai nustojo vegetuoti“, – aiškino Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas.
Šilta žiema gali lemti rekordinį derlių
Pasak kupiškėno J.Pakalnio, pasėliams pavojingesnės šaltos žiemos ir staigūs orų pokyčiai. „Remdamasis savo ilgamete patirtimi, kol kas didelių grėsmių neįžvelgčiau. Juk ne pirmi tokie metai. Gali būti, kad šiųmetė žiema bus panaši į 1975–1976 m. žiemą, kai nebuvo sniego bei šalčių ir žiemkenčiai gerai peržiemojo. Dabar sunku numatyti, kas bus toliau. Reikia palaukti“, – apsiginkluoti kantrybe pasiūlė ūkininkas.
Biomedicinos mokslų daktarui Daivui Malinauskui dabartiniai orai primena 2006–2007 m. žiemą. „Žiūrint į ilgalaikes orų prognozes, maždaug sausio viduryje numatomas atšalimas ir sniegas. Panašiai buvo ir tada. Jei ir toliau bus švelni žiema, o pavasarį užteks drėgmės, žiemkenčių derlius gali būti rekordinis. Toks buvo ir 2007 m., ypač šiauriniuose rajonuose. Vidurio ir Pietų Lietuvoje derlius buvo prastesnis dėl nepalankių nuėmimo sąlygų“, – dėstė D.Malinauskas.
Anot biomedicinos mokslų daktaro, šiltos, be staigių orų permainų žiemos daug palankesnės nei šaltos. Didelių šalčių neišvarginti žiemkenčiai išaugina gausesnį derlių.
„Esant tokiai tipinei žiemai, kokia buvo pernai ir užpernai, dėl šalčio streso žieminių kviečių iš hektaro prikuliama 2 tonomis, o žieminių rapsų – apie 1,5 tonos mažiau. Todėl mūsų žemdirbiai, nors ir taiko panašias technologijas, derliumi negali prilygti vokiečiams“, – aiškino D.Malinauskas.
Tad jei šiemet didesnių šalčių nebūtų, žemdirbiai sulauktų gerokai gausesnio derliaus. Tiesa, mokslininkas pabrėžė, kad rekordinio derliaus galima būtų tikėtis, jei pavasarį ar vasaros pradžioje neužkluptų sausra.
„Po šiltos žiemos 2007 m. Biržų, Joniškio, Akmenės rajonuose buvo prikulta 10–12 tonų iš hektaro. Tokių derlių buvo ne kartą. Taigi, prisimenant netolimą praeitį, galima tikėtis panašių rezultatų“, – samprotavo D.Malinauskas. Jis pabrėžė, kad palanki žiema ir puikus derlius žemdirbiams neužtikrina gerų pajamų.
Žemės ūkio rinkų analitikai numato, kad geras derlius gali būti ir Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Palankūs orai Argentinoje, Brazilijoje. Tad rinkoje galima tikėtis kviečių pertekliaus.
Tačiau mokslininkas pastebėjo, kad grūdų kainos priklauso ne tik nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Pastarąjį dešimtį vis didesnę įtaką kainoms turi spekuliacijos finansų rinkose.
Komentarai
Krituliai kelia grėsmę
Gražina Rimavičienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė
Žiemkenčių žiemojimas priklauso nuo regiono. Vienur yra per daug kritulių, kitur situacija geresnė. Žiemkenčiams geriau Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, o Klaipėdos krašte jie skęsta. Vandens perteklius tikrai kelia grėsmę. Ten, kur daug drėgmės, ūkininkai turėtų apžiūrėti drenažą.
Kartais tereikia pravalyti žiotis ir vandens sumažėja. Kitas rūpestis – anksti pasėtiems pasėliams gresia peržėlimas. Kai paros temperatūra siekia per 5 laipsnius šilumos, augalai naudoja žiemoti sukauptas maisto medžiagas, silpsta. Apskritai prognozuoti dar anksti, nes orų gali būti visokių.
Sausis bus kaip gruodis
Bronius Medinis, Biržų meteorologijos stoties viršininkas
Dar tik viduržiemis, tad visokių grėsmių tikimybė išlieka. Tačiau Europos vidutinio išankstumo meteorologinių prognozių centro prognozės kol kas turėtų nuraminti žemdirbius. Artimiausiomis savaitėmis didesnių šalčių nenumatoma.
Vidutinė paros temperatūra bus artima nuliui arba kiek žemesnė. Galima spėti, kad sausis bus panašus į gruodį. Tiesa, kritulių numatoma trečdaliu daugiau už daugiametę normą. Tačiau dar laukia vasaris, kuris gali pateikti staigmenų. Šalčiai pakenktų žiemkenčiams, bet ir dabar ūkininkai turi rūpesčių. Pasėliai pusiau vegetuoja, silpsta. Visa augmenija negali nei užmigti, nei pabusti.
Vida Tavorienė
