Siūlomi žemės mokesčio pokyčiai kaitina ir žemdirbių, ir žemės savininkų, ir politikų, tarp kurių yra nemažai žemės turėtojų, aistras. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai siūlomi siekiant sutramdyti apleistų žemių savininkus ir spekuliacijas žemės rinkoje. Žemdirbiai nuogąstauja, kad drausminant „tinginius“ ir spekuliantus gali nukentėti ir tikri ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės. Prieš apleistos žemės apmokestinimą didesniu mokesčiu jau pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Apleistoms žemėms – didesnis mokestis
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apskaičiavimu, šalyje gali būti apie 700 tūkst. ha dėl vienokių ar kitokių priežasčių apleistų žemių. Nuo 2013 m. tokias žemes norima apmokestinti maksimaliu 4 proc. mokesčio tarifu, o už dirbamą žemę skaičiuoti mažiau.
Seimui svarstyti pateiktame Žemės mokesčio įstatymo projekte siūloma žemės mokesčius mokėti nuo vidutinės žemės rinkos vertės ir įteisinti 0,01–4 proc. mokesčio tarifą, kurį konkrečiai nustatytų rajonų savivaldybių tarybos.
Dabar taikomas 1,5 proc. žemės mokestis, kuris skaičiuojamas pagal vadinamąją nominaliąją žemės vertę.
Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, nauja žemės mokesčio skaičiavimo tvarka ir diferencijuotas mokestis turėtų pagaliau priversti apleistų žemių savininkus apsispręsti, ką daryti su piktžolėtais laukais, kurių apstu ir mažiau našiose šalies vietovėse, ir prie didžiųjų miestų.
„Tikriems ūkininkams žemės mokestis neturėtų keistis, o tie, kas jos nedirba, tegu moka daugiau arba duoda dirbti kitiems“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras.
Naujas mokestis per kišenę itin kirstų prie Vilniaus, Kauno ir pajūryje nedirbamų žemės ūkio paskirties žemių turintiems savininkams. Už hektarą tektų mokėti ne kelis šimtus, o tūkstančius litų.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pabrėžia, kad diferencijuojant žemės mokestį siekiama ne uždirbti, o aktyvinti žemės panaudojimą pagal paskirtį.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto skaičiavimais, savivaldybės iš žemės mokesčio per metus surenka apie 52 mln. Lt pajamų, o apmokestinus apleistus žemės plotus į jų biudžetus įplauktų iki 1 mlrd. Lt.
Tačiau Žemės mokesčio įstatymo projektas jau buksuoja. Seimas kol kas nebetęs diskusijų dėl jo pakeitimų.
Žemės mokesčio įstatymo projektą svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė, kad apleistos žemės būtų apmokestintos didesniu mokesčiu. Teigiama, kad tai gali pažeisti asmenų lygiateisiškumą ir reikšti dvigubą baudimą, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra nustatyta administracinė atsakomybė už apleistą žemę. Taigi tokių nuostatų įteisinimas gali prieštarauti Konstitucijai.
Pritarus komiteto išvadai, Žemės mokesčio įstatymo projektas bus teikiamas iš naujo.
Nuo išpūstų kainų derlius nedidėja
Žemdirbiai nuogąstauja, kad spekuliantų tramdymas gali atsisukti prieš ūkininkus.
Įteisinus žemės mokestį nuo vidutinės žemės rinkos vertės, gali išaugti ir žemdirbių mokamos sumos, ūkininkaujančiųjų arti didžiųjų miestų.
Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Jeronimo Kraujelio, žemės ūkio paskirties žemės negalima prilyginti kitam nekilnojamam turtui, nes ji skirta gaminti žemės ūkio produkciją.
„Dirbantiesiems žemę svarbu ne rinkos vertė, o jos našumas. Neteisinga būtų, jei, tarkime, prie Merkio upės už nemažus pinigus kas įsigytų žemės, o aplinkui dirbantiems dzūkams už smėliuką, kuriame menkai kas auga, tektų mokėti didesnius mokesčius. Žemės kokybė, derlingumas, o ne išpūsti sandoriai turėtų nulemti jos vertę. Juolab kad Lietuva turi unikalią galybę tuo remtis, nes atliekami dirvožemio tyrimai“, – dėstė J.Kraujelis.
LŽŪBA siūlė nekeisti žemės mokesčio nustatymo tvarkos ir palaukti, kokie vėjai nuo 2013 m. papūs iš Briuselio – kokia bus bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, kokios tiesioginės išmokos pasieks žemdirbius ir pan.
Baiminasi vietos valdžios sprendimų
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), pateikusi tam tikrus papildymus, pritarė naujai žemės apmokestinimo tvarkai. Anot LŪS pirmininko Jono Talmanto, pasiūlyta nustatyti dirbamos žemės mokesčio „lubas“ – 50 Lt už hektarą – ir pakeisti žemės vertės nustatymo metodiką daugiau reikšmės suteikiant žemės našumui.
Nors oficiali LŪS pozicija suformuota, ūkininkai dar dvejoja. „Kodėl tikrieji žemdirbiai turi kentėti dėl tų, kurie nedirba žemės? Tegu mokesčius kelia tiems, kurie apleido žemes ir augina paukštelius. Jei pritarsime tam, galime užsidėti sau pavalkus“, – nuogąstavo LŪS Rokiškio skyriaus lyderis Vytautas Šlikas.
Pasak LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkės Marytės Lukaševičienės, jų krašte parduodamos žemės rinkos kaina auga, tad komerciniai sandoriai padidins ir dirbamos žemės mokestį. Dėl to kentės mažiau našaus rajono ūkininkai.
Žemdirbiams nerimą kelia ir tai, kad įteisinus žemės mokesčio tarifo ribas nuo 0,01 iki 4 proc. rajonų valdžia sieks taikyti kuo didesnį mokestį.
„Neabejoju, kad tarybos tikrai nustatinės didesnius mokesčius motyvuodamos tuo, jog nesurenkami mokesčiai ir nevykdomas biudžetas“, – įsitikinusi Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė Onutė Kartavičienė.
Žemdirbiams mokesčiai nesikeis?
ŽŪM atstovai tikina, kad žemę dirbantys ūkininkai nenukentės, o kai kuriems tas mokestis tik mažėtų. Mokesčiui už žemės ūkio paskirties žemę kaip ir dabar būtų taikomas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas, tačiau jo nesiūloma taikyti apleistų žemių mokesčiams.
„Tiems, kas dabar ūkininkauja vidutinio našumo žemėse, žemės mokestis sudaro vidutiniškai 10–20 Lt už ha. Jei būtų taikomas minimalus tarifas – 0,01 proc., mokestis nesiektų 1 Lt už ha. Jei savivaldybės paliktų esamą 1,5 proc. tarifą, žemės mokestis kistų 20–30 proc. – padidėtų arba sumažėtų priklausomai nuo žemės rinkos vertės. Ji būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams“, – aiškino ŽŪM Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.
ŽŪM Žemės politikos departamento vadovas patikino, kad nustatant vidutinę žemės rinkos vertę bus atmetami išskirtinai dideli ir maži žemės sandoriai.
Siekiant sušvelninti mokesčio padidėjimą mokesčiui už dirbamą žemę numatytas 4 metų, o už apleistas žemes – 2 metų pereinamasis vertės pakeitimo laikotarpis.
Naujai žemės apmokestinimo tvarkai, papildytai žemdirbių pasiūlymais, pritaria ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius.
„Yra nuogąstavimų, kad savivaldybės gali visiems taikyti patį aukščiausią 4 proc. mokesčio tarifą. Tačiau sutramdyti apleistų žemių savininkus tikrai reikia. Jau vien kalbos apie naują mokestį išjudino juos. Pradedama ieškoti galimybių, kam ją išnuomoti ar kitaip sutvarkyti. Gal naujas mokestis privers galvoti ir bankus, per krizę perėmusius nemažai užstatytos žemės“, – dėstė G.Nagulevičius.
Ūkininkų manymu, apleistų žemių sumažėtų, jei jų savininkai būtų aktyviau tikrinami ir baudžiami. Dabar nedirbamas žemes tikrina kelios institucijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra tikrina deklaruotas žemės, ar jos atitinka gerą agrarinę būklę. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba gali bausti dėl piktžolių skleidimo, o Nacionalinė žemės tarnyba – dėl žemės naudojimo ne pagal paskirtį. Taikomos baudos už neprižiūrimus laukus – nuo įspėjimo iki 500 litų.
Apleisti laukai – nekonstituciška
Edmundas Pupinis , Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Iškilo teisinis ginčas, ar didesni mokesčiai už neprižiūrimą žemę neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau juk žemės naudojimas ne pagal paskirtį taip pat gali prieštarauti pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Piktžolėmis apleisti laukai – ne žemės ūkio paskirties. Žemdirbius, nuogąstaujančius, kad savivaldybės nustatys maksimalius mokesčius, galima nuraminti įvedus žemės mokesčio „lubas“. Tuomet savivaldybės bet kuriomis sąlygomis negalėtų jų viršyti. Dabar akivaizdu, kad vien kalbos apie didesnius mokesčius paskatino tvarkytis.
Nežino žemės rinkos vertės
Bronis Ropė , Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas
Yra daug neaiškumų dėl įstatymo pakeitimų, todėl žmonės susirūpinę. Pirmiausia žemdirbiai nežino, kokia jų žemės rinkos vertė. Reikėtų pasakyti, koks bus rinkos žemėlapis kiekvienoje teritorijoje, kad žmonės galėtų pasiskaičiuoti. Kaip bus nustatomi ir kontroliuojami apleisti laukai? Ar tai nekainuos daugiau už didesnį apmokestinimą? Savivaldybės žemės mokesčius nustato atsižvelgdamos į iš žemės gaunamas pajamas. Manau, kad žemdirbiams mokesčiai bus panašūs į dabartinius. O jei ateityje gyvensime geriau, bus koreguojamas ir šis mokestis.
VL žurnalistė Vida Tavorienė
