Beveik ketverius metus ūkininkas ieško 174 tonų dingusių kvietrugių. Regis, ne adata šieno kupetoje, bet rasti nepavyksta. O grūdų supirkimo bendrovės vadovas tikina, kad ūkininkas jų ir neras, nes ieško ne grūdų, o juodos katės tamsiame kambaryje.
Skirtingus sprendimus priėmusių teismų karuselė sustojo, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį ūkininko skundą. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi pagalbos į prokurorus.
Ūkis plėtėsi, skolos mažėjo
Ketverius metus (iki 2009 m. liepos 27 d.) Pasvalio rajone ūkininkaujančio Virgilijaus Navalinsko ir UAB „Scandagra“ bendradarbiavimas buvo bene pavyzdinis. Štai 2007 m. rugpjūčio mėnesį bendrovė ūkininkui pagal pirkimo–pardavimo sutartį nupirko trąšų, sėklų, agrocheminių preparatų ir kitų įvairių prekių už 176 tūkst. Lt. Ūkis plėtėsi, todėl per pusantrų metų ūkininkas nesugebėjo grąžinti paskolos, tačiau be didelių priekaištų sutartis buvo pratęsta. Skola iki 55,2 tūkst. Lt sumažėjo po keturių mėnesių, kai ūkininkas bendrovei pardavė 389,7 tonos kvietrugių. Tada ūkininkas iš bendrovės dar pasiskolino įvairių prekių už 26,4 tūkst. Lt, todėl skola vėl išaugo iki 84,6 tūkst. Lt.
2009-ųjų derlius buvo geras. „Vidutinis derlius šalyje siekė 3,9 tonos iš 1 ha, o mano plotuose užderėjo net apie 7 tonas iš 1 ha. Pagal mano skaičiavimus, pagaliau galėjau grąžinti visas skolas ir dar uždirbti pelno“, – pasakojo V.Navalinskas. Tačiau ūkininkas džiaugėsi per anksti.
Susitarimas buvo žodinis
2009 m. birželio ir liepos mėnesiais ūkininkas savo nuolatinei ir vienintelei partnerei UAB „Scandagra“ pradėjo tiekti gerai užderėjusius kvietrugius. Kaip pasakojo V.Navalinskas, vyravo abipusis pasitikėjimas, todėl susitarimas buvo žodinis. Įsidėmėkime – susitarimas buvo žodinis.
Ūkininkas savo samdytu transportu vežė grūdus į UAB „Scandagra“ nuomojamus sandėlius vieną mašiną po kitos. Nuveža, iškrauna grūdus ir vėl veža. Nei sveria, nei važtaraščių, kad atvežta tiek ir tiek grūdų, niekas neišrašo. Visiškas pasitikėjimas.
„Truputį abejojau, bet kitos išeities neturėjau, nes UAB „Buliukų auginimas“ sandėliuose, kuriuos nuomojo UAB „Scandagra“, svarstyklių nebuvo. Man sakė – nėra reikalo sverti kitur ir mokėti pinigus, nes šiuose sandėliuose bus laikomi tik mano grūdai. Taigi nuvežiau ir palikau“, – bandė prisiminti V.Navalinskas.
Liepos 7 d. UAB „Scandagra“ atstovė Dovilė Kuprytė ūkininkui išdavė PVM sąskaitą faktūrą (serija GRKD0476), kurioje parašyta, kad ūkininkas pateikė 283 tonas kvietrugių po 290 Lt už toną, taigi iš viso už 82 171 Lt. O tai reiškė, kad V.Navalinskas pagaliau išbrido iš skolų. Tačiau ne veltui sakoma: neperšokęs griovio, nesakyk „op“.
Atsiprašė už „nepatogumus“
Pirmasis pavojaus signalas ūkininką pasiekė po dviejų savaičių, kai UAB „Scandagra“ vadybininkė užsiminė, kad V.Navalinskas bendrovei liko skolingas. Dar po savaitės apie skolą ūkininkui priminė UAB „Scandagra“ direktorius Julius Puodžiuvėlis. „Pamaniau, kad jie juokauja arba suklydo, tikinau, kad su bendrove esu atsiskaitęs“, – prisiminė V.Navalinskas.
Tačiau grūdų supirkėjai nejuokavo. Netrukus ūkininką pasiekė trumpas, bet kaip žaibo kirtis skaudus laiškas, kuriame UAB „Scandagra“ administratorė Jolita Aksenavičiūtė atsiprašė ūkininko už nepatogumus ir pranešė, kad sąskaita jam buvo išrašyta klaidingai, t. y. joje nurodytas neteisingas kvietrugių kiekis. Kartu buvo pridėta ir nauja sąskaita, kurioje iš 283 tonų teliko 109 tonos kvietrugių. Taigi skirtumas (su PVM) – net 60 054 Lt. Kur dingo 174 tonos kvietrugių?
„Tai bent „nepatogumas“. Bet aš turiu dokumentus, kad sumokėjau už transportą. Juk tos mašinos tuščios nevažiavo“, – aiškino ūkininkas.
Ar yra liudininkų? Juk turėjo matyti sandėlio darbuotojai. Gal ir yra, bet jie tyli. Kita vertus, jie negalėtų patikinti, kad mašinos vežė grūdus būtent iš V.Navalinsko ūkio. UAB „Scandagra“ taip ir aiškina – į sandėlius 174 tonas grūdų pristatė kitas ūkininkas. Ir pateikė tokią pačią sąskaitą faktūrą. Taigi laikomasi versijos, kad V.Navalinskas nevežė kvietrugių. Nevežė ir viskas. Nei vežė, nei svėrė. Nėra jokių dokumentų.
Kreipėsi į prokuratūrą
UAB „Scandagra“ direktorius Julius Puodžiuvėlis sako nenorintis net prisiminti šios istorijos. „Paprastai kai tariamės, tai susitariame. Aš asmeniškai su ūkininku buvau susitikęs gal 10 kartų, siūliau pasirašyti taikos sutartį, išspręsti šią problemą, tačiau jis manęs negirdėjo. Į teismą kreipėmės tik tada, kai supratome, kad susitarti nebepavyks. Galiu patikinti, kad susitarus nuostoliai V.Navalinskui būtų mažesni, nei bus dabar“, – pasakojo J.Puodžiuvėlis.
Teismų karuselė prasidėjo nuo Pasvalio rajono apylinkės teismo, kuris priėmė UAB „Scandagra“ palankų sprendimą. Po to Vilnius miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė ūkininkui palankesnį sprendimą, t. y. iš ūkininko priteisė 25 559 Lt skolą bendrovei „Scandagra“, o reikalavimą priteisti 60 054 Lt atmetė. Po dviejų mėnesių „Scandagra“ Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. Šis teismas šių metų sausio 31 d. panaikino galutinį Vilnius miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują, kuriame teigiama, kad ūkininkas bendrovei liko skolingas 85 614 Lt.
Ūkininkas dar bandė Aukščiausiajam Teismui teikti kasacinį skundą, tačiau šis jo nepriėmė. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – pateikė pareiškimą Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrai dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Ūkininkas prašo, kad prokuratūra išsiaiškintų ir nustatytų, kur dingo iš jo ūkio išvežtos 174 tonos kvietrugių, kurių vertė tuo metu, t. y. 2009 m. vasarą, buvo 50 460 Lt.
Pasimokė iš klaidų
Ko iš šios istorijos pasimokė abi pusės? „Bandai daryti išvadas, tačiau gyvenimas yra toks, kad vėl ir vėl darai tas pačias klaidas. Pavyzdžiui, negali nepadėti ūkininkams: juk ir jų, ir mūsų verslas yra tas pats. Jiems reikia mūsų, o mums – jų. Todėl skoliname, teikiame daug paslaugų, padedame, kiek galime, ir toliau taip bus. Negaliu į kiekvieną ūkininką žiūrėti įtariai ir svarstyti: apgaus jis mane ar neapgaus. Taip svarstydamas negalėčiau dirbti“, – sakė J.Puodžiuvėlis.
Tačiau UAB „Scandagra“ direktorius sakė dar kartą priminsiąs savo įmonės vadybininkams atidžiau pasiaiškinti, su kokiais konkrečiais žmonėmis dirba. Ne paslaptis, kad kiekviena kompanija Lietuvoje turi vadinamąjį juodąjį sąrašą, į kurį įtraukia ne tik susitarimų nevykdančius, bet ir pernelyg atkaklius ūkininkus. Su tokiais reikia dirbti labai atsargiai. Nors ūkininkas V.Navalinskas dar nenuleido rankų ir tikisi palankaus galutinio sprendimo, ši istorija jam taip pat padidins patirties kraitį. „Žinau, kad padariau klaidą pasitikėdamas grūdų supirkėjais. Reikėjo grūdus sverti ir reikalauti dokumentų. Buvo negera nuojauta, bet ją vijau šalin ir skaudžiai suklydau“, – padarė išvadą V.Navalinskas.
Žemdirbiams trūksta vienybės
Vytautas Augustanavičius , Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas
Konfliktų tarp ūkininkų ir grūdų supirkėjų buvo, yra ir bus tol, kol nebus peržiūrėti ūkininkams nepalankūs standartai. Lietuvos ūkininkų sąjungos posėdžiuose ne kartą kalbėjome apie tai ir negavome atsakymo, kodėl Lietuvoje žemės ūkio produktų standartai dažnai būna aukštesni nei Vakarų Europos šalyse. Kam naudinga tokia padėtis? Tik ne ūkininkams, patiriantiems didelių nuostolių.
Kita bėda, kad ūkininkai neturi svarstyklių, negali patys pasverti vežamų parduoti grūdų, todėl tai žinodami supirkėjai gali gudrauti. Žinoma, už rankos nepagavę negalime kaltinti. Kokia išeitis? Ji vienintelė – žemdirbiai turi kooperuotis. Tik kooperatyvai gali apginti žemdirbių interesus. Tačiau ūkininkams trūksta vienybės.
Apie svarstyklių „reguliavimus“
Romas Majauskas , Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas
Mano derlius išaugo, kai įsigijau svarstykles. Kol jų neturėjau ir negalėdavau pasitikrinti grūdų svorio, tol patirdavau nuostolių. Manau, kad kiekvienas ūkininkas galėtų patvirtinti mano spėjimus. Be to, daug supirkėjų naudojasi elevatorių paslaugomis, o šie taip pat nori uždirbti papildomai. Kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau nuostolių patiria ūkininkas. Štai prisimenu atvejį, kai ūkininkai užtiko svėrimo metu svarstykles „reguliuojančius“ elevatorių darbininkus. Ten buvo jų darbo vieta.
Kokia išeitis? Prašykite pagalbos svarstykles turinčių kaimynų. Bent kartą pasverkite transporto priemonę ir nors vieną pakrautą grūdais. Tada nors apytiksliai žinosite, koks turėtų būti svoris.
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
