Savo medelyne netoli Vilniaus Romas kartu su broliu Edmundu augina kelis tūkstančius veislių vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių ir dekoratyvinių augalų. Norintiesiems išbandyti skiepijimo malonumą jis negailėjo patarimų.
Kada tinkamiausias metas skiepyti?
Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais. Tai daroma orams sušilus, kai sinoptikai neprognozuoja didelių (iki minus 10 laipsnių) šalčių, t. y. kovo pabaigoje – gegužės pradžioje. Anksti skiepyti gerai, nes įskiepiai turi daugiau laiko pasiruošti kitai žiemai ir sutvirtėti. Tik šiuo metu galima skiepyti neturint iš anksto paruoštų skiepūglių, atsipjaunat įskiepius iš netoliese augančių vaismedžių.
Kas lemia skiepijimo sėkmę?
Skiepydami turime atidžiai apžiūrėti, ar nepašalusi įskiepio šakelė. Jei mediena rusva ar ruda, geriau ieškoti kitos gyvybingos šakelės. Visa skiepijimo procedūra turi trukti ne ilgiau nei vieną minutę, kad neapdžiūtų įskiepis ir poskiepis. Dirbdami atsistokite taip, kad kristų šešėlis. Skiepijant bet kuriuo būdu reikia labai dėmesingai apvynioti skiepijimo vietą, šakelių galus patepti sodo tepalu.
Kokius būtina turėti įrankius?
Skiepijimo darbui paruošiami ir švariai nuvalomi įrankiai: aštrus sodininko peilis, sodo žirklės. Taip pat reikės sodo tepalo ar vaško ir plastikinės izoliacinės ar elastinės juostelės. Medžiaginė elektros izoliacinė juosta netinka, nes ją nuplėšiant galima nuplėšti ir medžio žievę.
Nuo ko pradedama skiepyti?
Pirmiausia ties pumpuru nupjaunamas poskiepis, nes jis atsparesnis džiūvimui. Tada poskiepis apžiūrimas. Požievinis sluoksnis turi būti žalias, o mediena – balta. Šakelės viršuje esantis pumpuras būtinas, nes jis turės maitinti skiepą. Nupjaunat įskiepį taip pat reikia žiūrėti, kad jo viršuje būtų pumpuras, nes iš jo formuosis šakelė.
Koks pats paprasčiausiais skiepijimo būdas?
Paprasčiausiais skiepijimo būdas, kai įskiepis lengvai ir greitai prigyja, yra skiepijimas suduriant poskiepio ir įskiepio šakeles. Šiam tikslui parenkami maždaug vienodo storio poskiepis ir įskiepis. Pirmiausia įstrižai nupjaunama poskiepio šakelė ar viršūnė – daroma apie 3 cm ilgio nuopjova. Jei yra papildomai kitomis veislėmis skiepijamas jau paskiepytas kelių metų poskiepis, nupjaunama apie 10–15 cm nuo kamieno auganti šaka. Įskiepis ties pumpuru nupjaunamas ir suglaudžiamas su poskiepiu. Jei storis nevienodas, reikia stengtis, kad susiliestų kuo didesnis įskiepio ir poskiepio žievės plotas. Lietimosi vieta tvirtai apvyniojama specialia juosta, o jei jos nėra, tiks ir polietileno izoliacinė juosta. Sodo tepalu patepama tik nupjauta įskiepio viršūnė.
Kaip teisingai nupjauti įskiepį?
Skiepijimo peilis paimamas į dešinę ranką, suspaudžiamas keturiais pirštais, nykštį paliekant laisvą. Kaire ranka žemiau nupjovimo vietos laikoma šakelė. Dešine priglaudžiamas peilis aštriuoju kampu, didysis pirštas dedamas ant šakelės ir pjaunama į save. Kuo įstrižiau pjaunama, tuo didesnis nuopjovos plotas. Jis turėtų būti 3–5 kartus ilgesnis už pjaunamos šakelės skersmenį. Tačiau nupasakoti tai sunku – reikia pamatyti. Kita vertus, pats geriausiais mokslas – praktika. Po 10 000 pjūvių nekyla klausimas, kaip tai daryti.
Kuo ypatingas skiepijimas šoniniu priglaudimu?
Šis skiepijimo būdas naudojamas, kai poskiepio ir įskiepio storis skirtingas. Tinka obelims, kriaušėms, slyvoms, netinka vyšnioms ir trešnėms. Šį metodą galima sėkmingai naudoti perskiepijant paaugusius vaismedžius.
Prieš skiepijant šaka nuvaloma, pašalinama atšerpetojusi žievė, nukerpamos ar nupjaunamos šakos, kurios gali trukdyti skiepyti, o vėliau užgožti augantį skiepą. Ant poskiepio daromas apie 1/3 ar pusės gylio pjūvis. Įskiepis paruošiamas taip, kad viršutinis pumpuras būtų išorinėje pusėje. 3–4 pumpurai paliekami norint didelio prieaugio, o norint didesnio derlingumo – 6–7 pumpurai.
Įskiepis nupjaunamas įstrižai, kitas pjūvis iš kitos pusės daromas truputį trumpesnis. Skiepijimas bus sėkmingesnis, jei visiškai sutaps poskiepio ir įskiepio plotas. Skiepijimo vieta apvyniojama juosta, patepama įskiepio viršūnėlė.
Kada galima skiepyti įskeliant poskiepį?
Skiepijimas įskėlimu, kai skiepūgliai užkišami palei įskėlimo kraštus, man patinka, nes jį galima anksti naudoti. Tinkamas jis ir pradedantiesiems sodininkams, nes iš kelių skiepūglių vienas kuris nors būtinai prigyja. Vienintelis jo trūkumas tas, kad lieka didelė žaizda.
Skiepijant įskėlimu reikia žiūrėti, kad skiepūglio viršuje būtų pumpuras. Šaka, į kurią skiepijama, turi būti nupjauta taip pat iki pumpuro. Įskėlimas daromas šalia, nepažeidžiant poskiepio pumpuro. Įskiepis prie pumpuro nupjaunamas iš abiejų pusių. Užkišama taip, kad sutaptų įskiepio ir poskiepio brazdai. Tada suspaudžiama ir aprišama. Sodo tepalu užtepamos šakelių viršūnėlės. Skiepijant šiuo būdu skiepūglį būtinai reikia aprišti polietileno maišeliu (jis turi būti gan standus), kad susidarytų tinkamas prigyti mikroklimatas ir kuo mažiau džiūtų žaizda.
Kada nuimti maišelį?
Maišelis nuimamas tada, kai įskiepio šakelė sulapoja, tačiau iki to laiko turi būti pamažu ventiliuojama. Kas kelias dienas reikia ateiti ir nupjauti vieną, vėliau – kitą maišelio kampuką. Jokiu būdu negalima leisti, kad nauja šakelė maišelyje užsilenktų. Jei pasiekė jo galą, reikia prakirpti ir leisti jai laisvai augti. Visiškai nuimti maišelį reikia apsiniaukusią dieną, geriausia – kai lyja.
Mūsų medelyne visi vaismedžiai auginami vazonuose. Paskiepiję juos būtinai iki gegužės pabaigos palaikome šiltnamyje. Tada skiepūglių prigijimas būna beveik 100 proc.
Ar tiesa, kad į žieminę obelį galima skiepyti tik žiemines obelis?
Skiepydami savo medelyne įsitikinome, čia nėra jokių apribojimų. Į vieną obelį gali būti įskiepytos žieminių, vasarinių, rudeninių veislių obelys ir rojaus obelaitės. Svarbu yra paisyti veislės augumo. Labai augi yra visų mėgstama ‘Ananasinė’ obelis, o iš slyvų paminėčiau ‘Kometą’. Net kriaušę galima įskiepyti į obelį. Tik reikia žinoti, kad toks eksperimentas bus trumpaamžis, 4–5 metams.
