vaismedžiai

Medžius genėti galima visus metus – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Rudenį paprastai genimi tik sėklavaisiai. Tai atliekama pradėjus kristi lapams, bet ne visai jiems nukritus, tačiau yra ir išimčių. Genėti pradedama spalio viduryje. Genėjimo intensyvumas priklauso nuo poskiepio, pasodinimo atstumo. Kuo tankiau medeliai pasodinti, tuo stipriau teks genėti, rečiau pasodintus – mažiau. Jei medžiai auga pavieniui, galima genėti kas porą metų, tik prašviesinant lają.

Ruduo Lietuvoje – puikus metas ne tik grožėtis spalvingais lapais, bet ir imtis sodo darbų. Jei svarstote apie naujų vaismedžių ar vaiskrūmių sodinimą, tai gali būti idealus laikas pradėti. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti tinkamai ir užtikrinti, kad jūsų sodas klestėtų daugelį metų.  Kodėl verta sodinti rudenį?  Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimas rudenį turi daugybę privalumų.

Tinkamiausias metas genėti vyšnias ir trešnes yra arba iškart po žydėjimo, arba liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šiuo laiku tai padarius medelių žaizdos gyja geriau, jie išskiria mažiau sakų, negu nugenėti pavasarį. Nuolat retinama Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunamos tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos.

Jeigu ne obuoliai, tuomet kriaušės, taip? Lietuviai (ir ne tik) mėgsta šiuos vaisius, todėl greičiausiai bent jau kas antrame sode puikuojasi kriaušė. Jos auginimas, sodinimas ir priežiūra nesudėtinga bei nereikalaujanti didelių pastangų, o rezultatas – ne vienerius metus džiuginantis saldžių, naudingų vaisių derlius. Netgi kvapą gniaužiantis žydėjimas ir blizgūs medžio lapeliai pagražins kiemo aplinką.

Įsibėgėjantis pavasaris – ne tik sugrįžtančios saulės ir šilumos, bet ir darbų sode metas. Vaismedžių augintojams pagrindinis darbas – medžių genėjimas, tačiau svarbu ne tik tai daryti kasmet, bet ir atlikti šį darbą tinkamai. Sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip tinkamai genėti vaismedžius, ką būtina žinoti ir kokių klaidų nekartoti, jei norite, kad medžiai būtų stiprūs ir vestų gerą derlių.

Nors už lango dar žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Obuolių derlius – vienas laukiamiausių vasaros metu, tačiau neretai nutinka taip, kad tenka gerokai nusivilti ir visai nesulaukti obuolių. Taip nutinka dėl to, kad obelys dažniausiai būna pasodintos į žemę netinkamu metu, nespėja prigyti, o neretai ir nušąlą. Sužinokite, kada yra tinkamiausias metas sodinti obelis, kad šios sukrautų didžiausią derlių obuolių.

TV3 laidos „Svajonių sodai“ komanda ir vėl lanko žinomus žmones. Vienas tokių – visiems puikiai pažįstamas TV3 žinių vedėjas Rokas Petkevičius, kurio sode ši laida paskutinį kartą lankėsi 2013 metais. Kaip žinomo vyro sodas pasikeitė per dešimt metų? Roko šeimos sodyba išskirtinė tuom, kad čia galima pamatyti įspūdingą, daugiau nei prieš dešimtmetį mirusio tėčio surinktą spygliuočių dekoratyvinių augalų ir viendienių kolekciją.

Daugelis sodininkų kasmet svajoja apie gausų vaisių derlių. Ir žinoma, tai priklauso nuo jų priežiūros bei tinkamo pasodinimo. Vis dėlto, neretai pasitaiko klaidų, todėl „Žalia stotelė“ supažindina, kuriuo laiku, kada ir kaip tinkamai pasirūpinti vaismedžiais. Kada sodinti? Vazonuose (konteineriuose) užaugintus medelius galima sodinti visą šiltąjį sezoną, o iškastus iš dirvos – rudenį, kai sustoja vegetacija arba ankstyvą pavasarį, kai lapai dar nepradėję skleistis.

Dažnas sodininkas nori sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos to padaryti nepavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – purškimas augalų apsaugos priemonėmis. „Žalia stotelė“ specialistai supažindina, ką reikėtų žinoti apie augalų purškimą ir priemonių įvairovę.

Šiemet ruduo lepina šiluma bei gražiu ir saulėtu oru. Ir nors spalvingasis metų laikas jau ritasi į antrąją pusę, sodininkystės sezonas dar nesibaigė. Dar iki pirmųjų šalnų sodininkai skuba suspėti nuveikti svarbiausius darbus – ne tik sugrėbti lapus ar nurinkti derlių, bet ir pasodinti vaismedžius.

Antradienį Lietuvą trumpam nuklojus sniegui ir sinoptikams artimiausiomis naktimis prognozuojant šalnas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius teigė, kad per tokius staigius klimato pokyčius gali nukentėti dekoratyviniai augalai, vaismedžiai, kurių dabar pats žydėjimo metas. Ekspertas patarė, kaip žmonės gali apsaugoti savo augalus.

Laida „Svajonių sodai“ Rūtos ir Sauliaus kvietimu apsilankė erdvioje jų sodyboje. Grįžusi iš emigracijos pora kuriasi Lietuvoje ir savo kieme nori auginti tai kas skaniausia, tai kas gražiausiai ir tai, kas džiugina širdį. Tačiau ne viskas jiems pavyko. Jie įsigijo nerūšinius vaismedžius iš Lenkijos ir pasijuto apgauti.

Edita Vežbickaitė, Žinios.lt Šylantys orai plonina sodininkų ir daržininkų pinigines. Vieni skuba pirkti vaismedžius, kiti pasirūpinti sodinukais, ar sėklomis. Žmonės skundžiasi, kad šiemet sodininkystė ar daržininkystė bus itin brangus malonumas, mat sėklos ar vaismedžiai pabrango. Ne gana to, ne visada verslininkai prekiauja sąžiningai, kartais vietoj pomidorų, galima nusipirkti pavyzdžiui morkų sėklų. Arba gali sėklos ir visai nesudygti. Verslininkai neslepia - pasitaiko visko.

Sodams tręšti tinka tiek paprastos, tiek sudėtinės ar kompleksinės trąšos. Svarbiausia – nustatyti, kokio elemento vaismedžiams trūksta. Tačiau retas sodininkas mėgėjas atlieka dirvožemio tyrimus ir aiškinasi, ko trūksta jo auginamiems vaismedžiams. Geriau tręšti per du kartus Vegetacijos pradžioje galima naudoti populiariausią azoto trąšą – amonio salietrą. Ja patartina tręšti neutralios arba jai artimos reakcijos dirvožemiuose įveistus sodus.

Savo medelyne netoli Vilniaus Romas kartu su broliu Edmundu augina kelis tūkstančius veislių vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių ir dekoratyvinių augalų. Norintiesiems išbandyti skiepijimo malonumą jis negailėjo patarimų. Kada tinkamiausias metas skiepyti? Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais.

Lietuviški obuoliai kol kas pirkėjų nevilioja. Sodininkai sako, kad prekyba vaisiais šiemet sumenkusi trečdaliu. Mažėjo ir obuolių kaina, nes Lietuvos augintojams vis sunkiau konkuruoti su lenkais, praneša LTV „Panorama“. Obuolių augintojai tikina, kad didesnis praėjusio rudens derlius retina pirkėjų gretas. Esą 2011-ųjų sausį lietuviški obuoliai buvo tiesiog šluote šluojami, o štai šiemet prekyba gana vangoka.

Netoli Vilniaus, Pagirių gyvenvietėje, jau beveik keturias dešimtis metų gyvena Regina ir Vytautas Kazlauskai. Gelsvas jų mūrinukas nuolat skęsta žieduose, medelyne auga tik išskirtinių veislių vaismedžiai ir dekoratyviniai augalai, o darže klesti rečiausių veislių daržovės. Atsako į visus klausimus Jaunystėje įgyta biologų specia­lybė ir gyvenimo patirtis padėjo sutuoktiniams neprarasti vilties, kai kasmet tekdavo patirti nuostolių sode, medelyne ir gėlynuose.

Maždaug po dviejų savaičių turgavietėse pasirodys pirmieji vasariniai lietuviški obuoliai, prasidės šiemečio derliaus supirkimas. Nors važiuojant automobiliu šalies keliais ir keliukais matyti, kad soduose derlius bus geras, verslinių sodų savininkai miestiečiams pigių obuolių nežada.