Rugpjūčio 1 d. Lietuvoje prasidėjo naujas žieminių pasėlių draudimas. Tačiau ūkininkai draudžiasi neaktyviai. Per metus besinaudojančiųjų pasėlių draudikų paslaugomis sumažėjo nuo 882 iki 354, o apdraustų pasėlių plotas – nuo 270 tūkst. iki 126 tūkst.
Ieško naujų sprendimų
Šiais metais Vilkaviškio rajone derlių apdraudė tik penki ūkiai, draustų pasėlių plotas – 2 tūkst. ha. Trys iš jų jau kreipėsi dėl žalos nustatymo ir atlyginimo. Didžiausius nuostolius patyrė rapsų augintojai, kurių pasėlius užplakė lietus. Nemažai nuostolių ūkininkai patyrė ir pasėliams išgulus.
„Ūkininkai nenoriai draudžia žiemines kultūras. Manau, kad taip yra dėl tam tikrų priežasčių, kurias valstybė turėtų pašalinti“, – sakė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Karpavičienė, pati valdanti 500 ha, bet pasėlių nedraudžianti. Pasak jos, dvejus metus ji nebeaugina žieminių kultūrų, o tik vasarines, todėl išvengia iššalimo rizikos.
Vilkaviškio rajono Gižų seniūnijos ūkininkas Arūnas Maksvytis pasėlius visada draudžia. „Drausti pasėlius būtina. Kelerius metus patyriau nuostolių, kuriuos man draudimas atlygina“, – sakė ūkininkas.
Šiais metais A.Maskvyčio ūkyje nuo krušos nukentėjo beveik 100 ha pasėlių. Pernai jo ūkyje iššalo 90 proc. žieminių rapsų ir kviečių. „Manau, kad jei valstybė nebūtų pakeitusi savo politikos ir, kaip seniau, kompensavusi 50 proc. draudimo įmokos, daugiau ūkininkų draustų žieminius pasėlius“, – dėstė A.Maskvytis.
Populiariausias trijų rizikų draudimas
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas žieminių kultūrų kol kas neapdraudė. Praėjusios žiemos pasėliai taip pat buvo neapdrausti.
„Draudimo įmokų suma – didelė. Todėl dauguma ūkininkų pasiskaičiuoja ir nedraudžia pasėlių. Už žiemines kultūras tenka sumokėti daugiau pinigų, nei gaunama išmokų“, – sakė R.Majauskas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas buvo apdraudęs vasaros derlių. „Įmokos nuo krušos, liūties ir audros padarytų nuostolių – padorios, todėl draustis apsimoka“, – pridūrė R.Majauskas.
Už savų 600 hektarų vasarinių pasėlių draudimą ūkininkas mokėjo 34 tūkst. Lt. Praūžusi kruša R.Majausko ūkyje pražudė maždaug 30 proc. pasėlių. Labiausiai nukentėjo vasariniai miežiai ir žieminiai kviečiai. Pasak pasėlių draudimo paslaugas Lietuvoje teikiančios savidraudos pagrindais veikiančios Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko, už 1 ha pasėlių draudimą žemdirbiai mokėjo vidutiniškai po 48 Lt. Dauguma ūkininkų draudė pasėlius nuo trijų rizikų: krušos, liūties ir audros. Nuo keturių rizikų (krušos, liūties, audros ir iššalimo) praeitą rudenį apsidraudė tik 139 žemdirbiai, buvo apdrausta tik 25 tūkst. ha.
Ragina draustis
Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas sakė, kad žemdirbiams vertėtų apdrausti savo pasėlius jau nuo pirmos sėjos dienos. Tada jie visiškai pasinaudotų draudimo bendrovės teikiama apsauga. „Jei liūtis užplaktų ar nuplautų pasėlius, atsėjimo nuostoliai būtų kompensuojami. O žemdirbiai, apdraudę savo pasėlius lapkričio mėnesį, praranda galimybę pasinaudoti šia draudimo apsauga. Beje, pavasarį dėl šios priežasties teko atsėti nemažai vasarinių augalų pasėlių, ypač cukrinių runkelių ir miežių, tad šią riziką reikėtų rimtai vertinti“, – pabrėžė A.Navickas. Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas 2013 m. derliaus pasėlius ūkininkams pataria drausti nuo krušos, liūties ir audros,
nes šie gamtos reiškiniai, nuo kurių beveik neįmanoma apsisaugoti, padaro didžiulę žalą derliui. Be to, šis draudimas nebrangus: rapsams – apie 3,5 proc., javams – apie 1,7 proc., pusę draudimo įmokos kompensuoja Vyriausybė. Pasak A.Navicko, draudžiant pasėlius, pradžioje reikia sumokėti tik 20 proc. draudimo įmokos.
Draudimo įmokos pabrango
Ypač daug diskusijų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šiais metais kelia žieminių augalų pasėlių draudimas nuo iššalimo rizikos. Lietuvoje žemdirbiai skundžiasi padidėjusiomis draudimo įmokomis, nors ši žiema daug nuostolių ir nepadarė. Tačiau žymiausi Europos perdraudimo specialistai teigia, kad Lietuvai paprasčiausiai pasisekė – išgelbėjo 5 cm storesnis sniego dangos sluoksnis. Pajūrio regione, kur sniego būta šiek tiek mažiau, ir šią žiemą iššalo beveik visi žieminių augalų pasėliai. Pasak Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo, ši žiema buvo labai sudėtinga visos Europos žemdirbiams. „Mūsų kaimyninėje Lenkijoje iššalo 1,7 mln. ha, nuostoliai viršijo 800 mln. zlotų. Net Vokietijoje, kur pasėliai visada puikiai peržiemodavo, iššalo daugiau kaip 0,6 mln. ha. Draudimo įmokų tarifai pakilo visoje Europoje, nes perdraudikai nebenori prisiimti iššalimo rizikų“, – sakė A.Navickas. Už šių metų derliaus pasėlių draudimo sutartis bendrovė surinko 11,8 mln. Lt įmokų, bendrovės prisiimta draudimo rizika – 308 mln. Lt.
Įsipareigojimus turėtų prisiimti valstybė
A.Navickas sakė, kad Lietuvoje tiek žieminių, tiek vasarinių 2013 m. derliaus pasėlių draudimo kainos liko tokios pat, kaip ir praėjusiais metais. Pasikeitė sąlygos atlyginant nuostolius, patirtus žiemą iššalus pasėliams: draudėjams išmokama ne tik jų pasirinkta nuostolių atlyginimo suma (15 ar 25 proc.), bet ir grąžinama 20 proc. sumokėtų draudimo įmokų (jei apdrausta ir nuo stichinės sausros – 40 proc.). „Didžiausios įmokos yra už pasėlius, kurie draudžiami ir nuo iššalimo rizikos, nes praėjusiais metais, įvertinusi pastarųjų dvejų metų patirtus nuostolius dėl iššalimo (daugiau kaip 60 mln. Lt), bendrovė nusprendė vidutiniškai nuo 1,8 iki 2,5 karto padidinti draudimo įmokų tarifą rudenį draudžiamiems žieminiams javams bei rapsams“, – sakė Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas.
Pasak A.Navicko, iššalimas yra nuostolių, o ne derliaus draudimas, nes žemdirbys, atsėjęs pasėlius, sulaukia naujo derliaus. O kruša gali sunaikinti visą derlių. Todėl Vokietijos įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas mano, kad žemdirbiai iššalimo nuostolius gali prisiimti patys arba mažiau sėti žieminių augalų. Kitas sprendimas, kurį dar pernai Vyriausybei siūlė draudimo bendrovė, – valstybė turėtų prisiimti papildomus perdraudimo įsipareigojimus, kurie lemtų mažesnes draudimo kainas.
J. Žurauskienė
