Nors šiemet Lietuvoje grūdų derlius – rekordinis, duonos valgytojams jis nežada nieko gero. Prognozuojama, kad rudenį duona brangs dešimt, miltai – dvidešimt procentų, gal ir daugiau.
Ekspertai teigia, kad grūdus brangina pasaulyje padidėjusi jų paklausa, o duoną – monopoline padėtimi piktnaudžiaujančios kepyklos, malūnai ir prekybininkai.
Tvirtina: duona brangs
Ženkliai pabrangus grūdams, malūnai tvirtina netrukus didinsiantys miltų kainą, o kepyklos – duonos.
AB „Šiaulių grūdai“ generalinis direktorius Algimantas Marazas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad nuo rugsėjo vidurio miltai brangs apie 20 procentų.
Rugsėjo viduryje parduotuves pasieks ir brangesnė duona.
„Tai ne nuo mūsų priklauso – pasaulyje brangsta grūdai ir ūkininkai už juos prašo daugiau. Niekur nedingsi – laisva rinka“, – aiškino A.Marazas.
Jis kritikavo valstybės politiką, kai rūpinamasi išvežti grūdus į užsienį, nepaliekant didesnio jo kiekio šalies perdirbėjams.
„Viešai aiškinama, kad Lietuva turi kurti aukštos pridedamosios vertės produktus, o elgiamasi priešingai – eksportuojama žaliava“, – stebėjosi bendrovės generalinis direktorius.
„Taip, taip ir mes branginsime, nelauksime, už dyka niekas nenori dirbti. Miltai pabrango, minimalus darbo užmokestis – irgi. Kiek duona brangs, dar neskaičiavome“,– sakė Kęstutis Nesavas, vienas iš savininkų bendrovės „Gudelių duona“.
„Norfos mažmena“ prieš kurį laiką gavo pranešimus, kad tiekėjai duoną „Norfai“ tieks brangiau, nei anksčiau. Tačiau, kiek kils duonos kaina, iš anksto numatyti sunku“, – „Šiaulių kraštui“ komentavo Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai.
Diktuoja pasaulinė birža
Šiemet šalyje užaugintą rekordinį grūdų derlių stambūs grūdų augintojai ir supirkėjai rūpinasi kuo greičiau išvežti iš Lietuvos, kad už grūdus gautų jau suplanuotą pelną.
Ar liks grūdų mums, eiliniams duonos valgytojams „Šiaulių kraštas“ teiravosi stambaus ūkininko, „Agrokoncerno“ grupės prezidento Ramūno Karbauskio.
„Ar jūs nusiteikusi prieš afrikiečius?, – savo ruožtu juokaudamas klausė ponas Ramūnas. – Didelė lietuviškų grūdų dalis šiemet keliaus būtent į šį žemyną ir maitins badaujančius Afrikos gyventojus. Grūdų, kaip ir naftos kainas, reguliuoja pasaulinė birža. Nesvarbu, kam parduodami grūdai: šalies perdirbėjams ar į užsienį – jų kaina yra ta pati.“
Grūdų brangimo tentencijos priklauso nuo pasaulyje padidėjusios grūdų paklausos. Šiemet JAV, Australijoje ir Rusijoje dėl sausrų užauginta mažiau grūdų, todėl jų kaina šoktelėjo apie 25 procentus.
Tad Lietuvoje užaugintas milžiniškas grūdų derlius – 4 milijonai tonų pasauliniu mastu didesnės įtakos nedaro. Grūdų kaina kyla ir Lietuvoje.
„Reikėtų tik džiaugtis, kad šiemet Lietuva eksportuos rekordinį grūdų kiekį – apie 2,5 milijonų tonų. Lietuvos grūdai sudarys apie 7 procentus viso Europos grūdų eksporto. Kitos šalys – Vokietija, Lenkija – labai daug grūdų užaugina, bet ir labai daug jų suvartoja, o Lietuva tampa pasauliniu žaidėju“, – akcentavo R. Karbauskis.
Lietuvai –1,5 milijono tonų grūdų
Pašnekovo tvirtinimu, niekada nėra buvę, kad vidaus rinkoje grūdų nepakaktų. Šiemet užauginta perš 4 milijonų tonų grūdų, eksportuoti žadama 2,5 milijono tonų, vidaus vartojimui liks 1,5 milijono tonų.
Pusantro milijono tonų grūdų vidaus rinkoje lieka nuolat – ir kai būna mažesni derliai.
Pernai derlius buvo apie 2,5 milijono, eksportuota 1 milijonas, 1,5 milijono liko šalyje. Tokia sistema yra jau nusistovėjusi.
„Aš pats išauginu 100 tūkstančių tonų grūdų ir neparduočiau eksportui grūdų, jeigu Lietuvoje juos kas nors pirktų. Problema, kad Lietuvoje pirkėjų per mažai, ir grūdus tenka eksportuoti“,– aiškino R. Karbauskis.
Įmanoma, kad žiemą Lietuvoje grūdai pigs, nes jų kaina kris biržose.
„Žmonės mano, kad grūdų prekyba labai pelninga. Bet šioje srityje nėra spekuliacijos ir viršpelnių, nes konkurencija – milžiniška. Dabar grūdus supirkinėja koks 40 supirkėjų, ir tokioje rinkoje nėra viršpelnių ir didelių pelnių“, – teigė „Agrokoncerno“ grupės prezidentas.
Jo nuomone, labai didelius pelnus gauna prekybos centrai, kepyklos, kurios susiklosčiusia situacija pasinaudos.
Net jeigu biržose grūdų kaina kris, vartotojas to jau nepajus. Duonos kainos šuolį prekybos centrai ir kepyklos aiškina grūdų brangimu, bet kai grūdų kaina kris – prekybininkai ir kepėjai duonos kainos nesumažins.
Kalčiausios kepyklos, malūnai ir prekybos centrai?
Javų augintojų dalis duonos kainoje sudaro tik 12–13 procentų. Todėl net kylant grūdų kainai, teoriškai duona neturėtų brangti.
„Kadangi kitos šalys lietuviškos duonos negamina, kepėjams nėra konkurencijos. Duonos kainos nuolat auga teisinantis brangstančiais grūdais. Jau birželį buvo užfiksuotas nežymus duonos kainos augimas, nors brangiais grūdais dar nė nekvepėjo“ , – „Šiaulių kraštui“ sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Pasak jo, Lietuvos duonos kepimo rinkoje vyrauja 4–5 kepyklos, kurios diktuoja sąlygas smulkesnėms kepykloms ir vartotojams.
Keldamos duonos kainas kepyklos bando išspręsti savo problemas – pabrangus dujoms, degalams jos turi daugiau sąnaudų.
Ruginės duonos kainos struktūroje kepykloms tenka 43,2 proc., prekybininkams – 19,3 proc., PVM – 17,4 proc., žemdirbiams – 12,3 proc. ir malūnams – 7,8 proc.
„Malūnai taip pat naudojasi susidariusia padėtimi. Miltų rinka Lietuvoje – oligopolinė, nes rinkoje yra 3–4 stambūs gamintojai, kurie ir nustato miltų kainas“, – sakė A. Gapšys.
Perdirbėjai ginasi, kad galutinė miltų kaina vartotojui dvigubai išauga dėl prekybininkų kaltės.
Tai dar viena oligopolinė rinka. Nuo tokios padėties labiausiai nukenčia žemdirbiai ir vartotojai.
„Atsisakydami duonos ir pakeisdami ją kruopomis, makaronais, bulvėmis vartotojai galėtų šiek tiek pristabdyti duonos kainų augimą“,– išeitį siūlė pašnekovas.
I. Budrienė
